Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1986 m. 4



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Volertas — Ne krikšto kaltė ............................................................. 233
Kazys Bradūnas — Krikšto išvakarėms (Eilėraščiai) ...................................... 236
Valdemaras M. Cukuras — Išlaisvinimo teologija .......................................... 240
Jurgis Jankus — Juanita ................................................................................... 252
Antanas Rubšys — Islamas ir jo vaidmuo ........................................................ 262

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Lietuvių išeivių vyskupo pastoracinės teisės .................................................... 286
Dal. — Tarptautinio PEN Klubo kongresas ..................................................... 288
L. A. — Religinės Šalpos 25 m. sukaktis ......................................................... 289
M. J. Adomaitis — Metamorfozė Lietuvoje 1926 metais ................................ 291
Aleksandras Radžius — Ką rado erdvėlaiviai kometoje? ............................... 292
Mūsų buityje ....................................................................................................... 296

KNYGOS
K. Barėnas — Naujieji Jurgio Jankaus pasakojimai ........................................ 299
Marija Stankus - Saulaitė — Veščiūnaitės Vaizdai .......................................... 301
A. Tyruolis — Česlovo Grincevičiaus "Vidudienio varpai" ............................. 303
V. Kulbokas — Jurgis Gliauda: Kovo Ketvirtoji .............................................. 304
Sk. — Lietuva Vidurio Europos kultūros metrašty ........................................... 306
Atsiųsta paminėti ................................................................................................ 307
Aidų 1986 metų turinys ....................................................................................... 307
Skaityti daugiau...
 
NE KRIKŠTO KALTĖ PDF Spausdinti El. paštas


Prieš 1387 metus

Krikšto, įvykusio 1387 m., artėjantis jubiliejus skatina smalsumą tiems rūkų apsuptiems, tolimiems laikams. Istorikai praleidžia daug metų, ieškodami įvykiams pagrįsti dokumentų. Jų neradę, mažesnius neaiškumus pridengia sintezėmis, nors šios jų sintezės ir prielaidos kartais savo tarpe nesutaria.

Krikšto jubiliejus užtenkamai priformulavo klausimų ir šiai dienai, kuri nėra vien atsitiktinumo vaisius, bet plonais siūleliais nusitęsia iki gilios praeities. Vėl atsiranda nesutikimų. Tačiau išmintingame praeičiai ir dabarčiai atsakymų ieškojime atsiradę minčių išsiskyrimai neturėtų piktai erzinti arba kelti rezignaciją, trukdančią patiems galvoti. Kaip du miestus jungia kelias, taip dvi nutolusias išvadas gali suglaudinti kantrus panašių bruožų atidenginėjimas.

Istorikai teigia, kad šeštame amžiuje po Kristaus baltai buvo atskirti nuo pasaulio. Jų gyvenimas keliems šimtmečiams aprimęs. Tačiau juk nebuvo užtverta Baltija. Gal ji galėjo atstoti duris — ar bent langelį — kitokiems žmonėms sutikti. Viduržemio jūroje jau 3500 m. prieš Kristų klestėjo laivininkystė. Britų salos su Europos žemynu pradėjo susisiekdinėti apie 2000 m. prieš Kristų. Mums netolimi Skandinavijos gyventojai vandenyse ėmė reikštis vėlai, tik apie 500 m. po Kristaus. Kai vikingas Rurikas, gal legendarinis, gal istorinis pagonis iš Skandinavijos, jūra ir upėmis atvyko į Naugardą apie 860 m., žemaičiai prie Baltijos ramiai ganė savo gyvulėlius. Nei jų, nei aukštaičių jūra netraukė ir dvyliktame amžiuje, vokiečiams statant uostus nuo Luebecko iki Rygos. Nors laivyba visas pakrančių tautas viliojo galimybe pralobti ir daugiau sužinoti apie pasaulį, mūsų Baltija kažkodėl savų žmonių negundė.
Skaityti daugiau...
 
KRIKŠTO IŠVAKARĖMS PDF Spausdinti El. paštas
EILĖRAŠČIO PRADŽIA

Žodį, kaip ostiją, pakeliu
Ir įdedu į burną.

Tebūna jis mano
Kūnas ir kraujas.

Ir aš jau turiu
Eilėraščio pradžią.

ANTIFONA VI

Ir atėjau prie šaltinio
Be kepurės, be kepurėlės.

Ir suburkavo vanduo,
Tartum būtų balandis:

Kur tavo krikšto drabužis,
Drobės marškinėliai?

Šimtai metų praėjo,
Nė vienas nesustojo —

Ten mano krikšto drabužis,
Visų marškinėliai...

Ir lenkiuos Į šaltinį
Be kepurės, be kepurėlės.
 
Skaityti daugiau...
 
IŠLAISVINIMO TEOLOGIJA PDF Spausdinti El. paštas
JOS KILME IR IŠTAKOS

Reakcijos ir vertinimai
Reakcijas ir vertinimus, kurie jau pradėjo reikštis apie 1972 - 73 metus, galima suskirstyti į dvi kategorijas: tuos, kurie atėjo "iš vidaus", t.y. iš pačių Pietų Amerikos teologų, ir "iš oro" — iš Siaurės Amerikos ir Europos teologų ir kitų šaltinių. Jų buvo ir tebėra gana daug, todėl nesistengsiu jų visų išvardyti. Paminėsime tik pačius būdingiausius. Išlaisvinimo teologijos iškilesnieji asmenys, pvz., Assmann'as, Galilea, Gutierrez'as, Segundo labai gerai žinojo, kuriose vietose jų formuojamoje teologijoje yra dar nepilnai išryškintų sąvokų. Jie visus pirmuosius ta tema pasirodžiusius veikalus pakartotinai pavadino "pirmąja redakcija" (lietuviškai pasakytume "juod raščiu), kurie gana ryškiai nudažyti subjektyvia spalva. Todėl tie teologai labai atvirai kvietė savo kolegas ir visus kitus jų krašte gyvenančius teologijos ekspertus pasisakyti bei išvystyti savotišką tarpusavio dialogą. Geras pavyzdys pažvelgti ne vien tik į tai, kas buvo gera padaryta, skelbiant šias naujas Išlaisvinimo teologijos mintis, bet reikią paminėti ir trūkumus, kuriuos kiti pastebėjo šioje teologijoje. "Visa tai rodo, kad Išlaisvinimo teologija negali užsidaryti savose utopijose — tame didžių idealų įvaizdžių pasaulyje. Si naujoji teologija privalo būti akcijos teologija, tačiau labai tvirtai atremta į gerai išmąstytą strategiją, skelbiama, naudojant konkrečią gyvenimišką taktiką. Ji neprivalo būti tik J. B. Metz'o politinės teologijos imitacija, o originalus, Pietų Amerikos tikinčiųjų situaciją atliepiąs kūrinys. Tai betgi įvykdyti nėra lengva, turint prieš akis vidutinės klasės krikščionis, kurie linkę pasiduoti abstrakcijom".27. Buvo ir kitų panašių perspėjimų iš Išlaisvinimo teologų kolegų pusės.

Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 3.
Skaityti daugiau...
 
JURGIS JANKUS PDF Spausdinti El. paštas

Jurgis Jankus šįmet mini savo amžiaus 80-ąją sukaktį. Gimė jis 1906 m. liepos 27 d. Biliūnų kaime, Baisogalos vis., Kėdainių aps. 1927 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Po to porą metų studijavo Kauno universitete daugiausia pedagogiką, nes traukė mokytojo profesija. Jai pradžios mokyklose skyrė 10 metų, kol trumpam laikui perėjo į teatro sritį. Vokietijoje tęsė mokytojo darbą, dėstydamas gimnazijose. Emigravęs į JAV, apsigyveno Richesteryje. Ten uoliai reiškiasi kūryboje ir visuomeniniame darbe.

Jurgio Jankaus gyvenimo pašaukimas yra kurti literatūrinius veikalus. Šioje srityje jis imynė žymius pėdsakus tiek tėvynėje, tiek išeivijoje. Tai plačios apimties, sudėtingos tematikos, reto įžvalgumo bei produktyvumo rašytojas, išleidęs į pasaulį net 17 knygų. Vienos jų romanai, kitos apysakos bei pasakojimai, dar kitos dramos ir 1.1.

Jurgis Jankus yra išsireiškęs: "Aš noriu sukurti realybę, kurios niekur nebuvo ir niekur nėra, bet visiškai tikrą ir kiekvienam kuriuo nors požiūriu artimą". Mes toje Jankaus realybėje pirmiausia atpažįstame patys save — su vargais, širdgėlom, ribotumais, pralaimėjimais ir džiaugsmais. Bet tie mūsų žmogiški išgyvenimai, perėję per rašytojo Jurgio Jankaus sielos prizmę, jau yra menas, kuris moko, kelia aukštyn, verčia bjaurėtis blogiu ir įkvepia ilgėtis bei siekti gėrio. Pagaliau ta Jankaus sukurta realybė, nežiūrint jos komplikuotumo, derinasi su katalikiška pasaulėžiūra ir su krikščioniškos moralės dėsniais.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai