Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
3 nr.



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Volertas — Lietuvos gyvenimo painiavos ............................................................................ 153
L. A. — Prel. Jonas Balkūnas — Iškilusis išeivijos lietuvių veikėjas ................................................ 159
Feliksas Jucevičius — Idėjos, problemos ir klausimai dvidešimtojo amžiaus filosofijoje .................. 161
Alfredas Kulpavičius — Reikšmingi Broniaus Kviklio darbai ............................................................ 177
Julija Švabaitė — Artojo krikštas, Austėja (eil.) ................................................................................. 182
Kun. Pranas Gaida — Naujo stiliaus kunigas ...................................................................................... 182
Vytautas Bagdonavičius, M.I.C. — Europos religija prieš čia atsikeliant indoeuropiečiams, arba Megalitas ................................................................................................................................................ 192
Vincentas Liulevičius — Kai "Rūtos" žaliavo ir dygo "Tulpės" ........................................................ 198
Elena Urbaitytė — Išeivijos lietuvių dailininkų pasirinkimai, galimybės, galvosūkiai ....................... 212

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
M. J. Adomaitis — Per gyvenimą nešė valia — Mykolo Krupavičiaus valstybinio darbo 70 m. sukaktis .................................................................................................................................................. 217
J. Žygas — Devintoji premijų šventė .................................................................................................... 219
Aleksandras Šidlauskas — Žodis apie Brazdžionį Lietuvoje ............................................................... 221
J. Žygas — "Varpo" dūžiui tebeaidint (šimtmečiui paminėti) ............................................................. 224
Henrikas Nagys — Tepasilieka draugystė (apie Joną Sereikį) .......................................................... 225
J. Laikūnas — Pietų Amerikos menas Londono galerijoje .................................................................. 226
Ramona Steponavičiūtė — Lietuvių fondas laukia jaunesniosios kartos ........................................... 227
Mūsų buityje ir tėvynėje ........................................................................................................................ 228

KNYGOS
J. Žemkalnis — Šaltenio "Lituanica" — mito grumtynės ................................................................... 232
J. Žemkalnis — Kazio Sajos pjesė apie Motiejų Valančių .................................................................. 234
Jurgis Gimbutas — Žemaitytės biografija apie Galaunę ..................................................................... 234
Pranas Visvydas — Antano Gailiušio "Savanorio duktė" .................................................................. 235
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS GYVENIMO PAINIAVOS PDF Spausdinti El. paštas
alt

Visuomenė


Anksti rytą, vos išaušus, Vilnius tyli, net kvėpuoti užmiršęs. Jokių neono šviesų, pusryčius siūlančių. Jokių garsų. Anksti rytą Vilnius sudaro miestelio vaizdą. Didmiestis yra ne mūrai, bet žmonės. Nors didelių miestų vartai yra atidari gėriui ir blogiui, juose žmonės auga kūryboje, šviesėja, tampa įdomesni.

Vilniaus atkalnėse sulipę daugiaaukščiai butai iš tolo atrodo įspūdingi. Centre Operos rūmai reprezentuoja naujus laikus. Salia jų masyvūs pastatai veda pora ar kiek šimtmečių į praeitį. Kitoje Neries pusėje į žemę įsikasęs senas stačiatikių vienuolynas, laukiąs restauracijos, siekia Gediminaičių dinastiją. Amžiumi ir architektūra patrauklių pastatų gausybė. O gyventojai? Ankstų rytą valandos kelionė pėsčiomis Neries pakrante jų parodė vos šešis.

Dienos metu Vilnius yra įspūdingas. Gatvės užpiltos žmonėmis, užkimštos automašinomis, užtvindytos ekskursijomis. Vokiečiai, prancūzai, amerikiečiai (ne lietuviai), azijatai, lenkai (ne vilniečiai) landžioja po beveik jau visą atremontuotą senamiestį, kuriame dauguma pastatų savo istorija yra muziejiniai eksponatai. Bet vos pusė gyventojų kalba lietuviškai. Ir ne dėl ekskursantų. Rusai, lenkai, baltarusiai čia arba jau seniai įsitvirtinę, arba tik prieš kelerius metus įsibrovę. Vilnius dienos metu įvykiais yra tikras okupuoto ir besilaisvinančio krašto centras. Sakoma, kad sostinės suburia tūkstančius kūrėjų, mokslininkų, verslininkų. Ta prasme Vilnius yra Lietuvos sostinė. Ir visomis kitomis prasmėmis.

Šios mintys rišasi su 1989 m. vėlyvo pavasario įspūdžiais. Kol jos bus paskelbtos, spartus okupuotos Lietuvos gyvenimas gali jų dalį paneigti, kitas susendinti.
Skaityti daugiau...
 
Prel. Jonas Balkūnas — iškilusis išeivijos lietuvių veikėjas PDF Spausdinti El. paštas
altV. Kašubos bareljefas

Gegužės 31 d. šį pasaulį paliko, galima sakyti, didžiausias išeivijos lietuvių visuomenininkas prel. Jonas Balkūnas. Mirė jis, sulaukęs ilgo amžius Nekalto Prasidėjimo seserų globojamoje senelių prieglaudoje Putname, Conn. Palaidotas buvo birželio 5 d. Maspethe, kur jis, klebonaudamas lietuvių parapijoje, išvystė nuostabiai plačią ir įvairią religinę bei tautinę veiklą.

Jungtinėse Amerikos valstijose yra buvę daug lietuvių kunigų ir pasauliečių veikėjų, pasižymėjusių didžiais visuomeniniais žygiais, bet vargu rastume tokį, kuris prilygtų prel. Jonui Balkūnui. Jis visa savo prigimtim buvo visuomenininkas. Jo apsiėjimas su žmonėmis, sąmojus, iškalba, orientacija, įtikinimo jėga, įžvalga, naujų idėjų iškėlimas, kantrybė ilguose bei dažnuose posėdžiuose, nuolatinės kelionės po suvažiavimus bei kongresus beveik pralenkia žmogaus vaizduotę. Ir visa tai apima daugiau kaip 50 metų barą. Pridėjus dar uolų pastoracinį 39 metų darbą Viešpaties Jėzaus Atsimainymo parapijoje Maspethe su pagrindinėmis statybomis (klebonija, seserų vienuolių namai, bažnyčia), prel. J. Balkūno visuomeninė veikla tampa dar nuostabesnė, nes ilgos bei dažnos kelionės ir veikla už parapijos ribų paprastai nustelbia kasdienę kunigo pastoraciją. Prel. Balkūnas, talkinamas uolių bendradarbių, mokėjo sėkmingai derinti abi sritis.

Jo pastoracinio bei patriotinio darbo sėkmei daug padėjo tai, kad buvo gimęs Amerikoje ir kurį laiką ankstyvame amžiuje gyvenęs Lietuvoje. Velionis gerai pažino abi šalis — Ameriką ir Lietuvą — tiksliai mokėjo abi kalbas, aiškiai orientavosi religinėje bei politinėje abiejų šalių veikloje ir buvo giliai įaugęs į jų gyvenimą.
Skaityti daugiau...
 
IDĖJOS, PROBLEMOS IR KLAUSIMAI DVIDEŠIMTOJO AMŽIAUS FILOSOFIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
ĮVADINĖS PASTABOS 1.
Dvidešimtajam amžiui prasidedant, filosofijos padėtis skyrėsi radikaliai nuo tos, kuria ji džiaugėsi šimtą metų anksčiau. XIX amžiaus pradžioje ji spinduliavo didybe ir garbe, ypač Vokietijoje. Jaunimas veržėsi į auditorijas klausytis Fichtės, Schelingo ir Hėgelio paskaitų. O už universiteto ribų, kiekvienas mokslo srityje besidarbuojantis specialistas, kiekvienas išsilavinęs žmogus domėjosi iškilusiais naujais filosofiniais klusimais. Valstybė skaitėsi su filosofija kaip jėga. Prūsija sudarė paktą su Hegeliu, ir šis skelbė vokiečių jaunimui, kad protestantiškoji Prūsija įkūnija laisvę ir teisingumą, kad ji yra žmonijos vystymosi pabaiga ir atbaiga. Jo autoritetas nediskutuotinas: visi kalbėjo apie hėgeliškąją filosofiją, hėgeliškąją teisę, hėgeliškąją estetiką, hėgeliškąją dialektiką. Nuo jo netsiliko ir kiti filosofai: jie sakė išdidžias kalbas, mažai kreipdami dėmesio į kitas mokslo šakas. Jei kas pasiskųsdavo filosofų kalbos nesuprantamumu, tai jie išdidžiai atkirsdavo, jog už tai ne juos reikia kaltinti, o savo nepajėgų protą.

Iš spaudai parengtos knygos "XX amžius

Kaip sirtingai dalykai atrodė šio amžiaus pradžioje! Filosofija ne tik nebesukėlė jokio entuziazmo, o buvo net aštriai kritikuojama. Apskritai, susidomėjimas filosofiniais klausimais buvo gerokai atslūgęs. Kas to priežastis? Aišku, sparti mokslų pažanga, ypač stebinantys laimėjimai fizikoje. Ne filosofija, o mokslai atkreipė į save visų dėmesį. Vis labiau ir labiau ryškėjo tarp jų skirtumas; iš vienos pusės, mokslinių problemų nuolatinė kaita su mokslų pažanga, o, iš kitos pusės, filosofinių problemų pastovumas. Klausimai, kurie buvo diskutuojami vos prieš keliolika metų, šiandien nebėra jau dėmesio centre. Problemą tiksliau suformulavus, iš jos kylą klausimai susilaukia savaime kitų atsakymų. Kitaip su filosofija: klausimai, kuriuos svarstė antikinės Graikijos mąstytojai, tebesvarstomi dar ir mūsų laikais. Kaip anuomet, taip ir šiandien žmogiškosios egzistencijos tikslas ir prasmė, imanentinis ir trans cendentinis dievybės principas, visatos stebuklas tebėra filosofinių diskusijų tema. Logikos ir dialektikos plotmėse revoliucinės naujovės tebėra išimtis. Aišku, laikas nuo laiko pasirodo įvairios filosofinės sistemos kaip nauji bandymai spręsti šias "amžinąsias problemas". Bet tai tik liudija žmogaus optimistinį nusiteikimą, jo stebėtiną užsispyrimą grumtis su būties paslaptimis. Kartu tai patvirtina pesimistinį konstatavimą apie "amžinųjų klausimų" neatsakomumą.
Skaityti daugiau...
 
REIKŠMINGI BRONIAUS KVIKLIO DARBAI PDF Spausdinti El. paštas
altDeltuvos (Ukmergės raj.) kapų koplyčia.
Iš J. Gimbuto rinkinio. Fot. 1979 m.

Prie išeivijos kultūrinių apraiškų priklauso ir Broniaus Kviklio leidiniai, kurių pagrindą sudaro "Mūsų Lietuva" — stambus keturtomis, iš kurio vėliau kilo "Lietuvos Bažnyčios" knygų serija.

Pradėdamas šį reikšmingą darbą 1964 metais, autorius savo knygos "Mūsų Lietuva" pratarmėje rašo: "Didžiulė mūsų išeivių meilė savo ar savo tėvų gimtajai žemei Lietuvai paskatino mane paruošti knygą, kurioje kiekvienas rastų pasiskaityti apie vietovę, iš kurios jis ar jo tėvai kilę. Stengiausi pateikti būdingiausius istorinius, geografinius ir etnografinius bruožus. Atrinkdamas medžiagą, stengiausi laikytis mokslinių reikalavimų, mokslinės tiesos. Tačiau veikalą rašiau ne mokslo žmonėms, o eiliniam Lietuvos mylėtojui - mylėtojai". ("Mūsų Lietuva", 11., 5 psl.) "Lietuvos Bažnyčios" knygų serijoje įžangos mintis jis dar daugiau paryškina: "Vienas iš pagrindinių šios knygos tikslų yra uždokumentuoti ir palikti ateities kartoms galimai tikslesnį ir neiškreiptą mūsų bažnyčių ir kitų religinių pastatų vaizdą, kad ateities lietuvių kartos matytų, kiek daug meniškų religinių ir architektūrinių vertybių Lietuvos žmonės amžių bėgyje savo Viešpaties garbei yra sukūrę. ("Lietuvos Bažnyčios", I t., 6 psl.)
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai