Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
4 nr.



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Kun. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas ............................................ 237
Lidija Šimkutė — Mano siela lyg džiūstanti druska (eil.) ...................................... 242
Algimantas Norvilas — Kalba ir tautinė sąmonė ................................................... 244
Ladas Tulaba — Bažnyčia: jos kilmė, esmė, veikla ............................................... 254
Antanas Girnius — Geodezija erdvės tyrime ......................................................... 263
Kornelijus Platelis — Kristus kaip šv. Jurgis (eil.) ................................................ 270
L. A. — Dr. Juozo Jakšto nekrologas ..................................................................... 272
Algirdas Landsbergis — Šventasis narvas    .......................................................... 273
Vincentas Liulevičius — Kai "Rūtos" žaliavo ir dygo "Tulpės" .......................... 277

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Antanas Dundzila — Pasaulio lietuvių centras Lemonte ....................................... 295
Antanas Juodvalkis — Lietuvių Fondas ir jo parama išeivijos kultūrinei veiklai  298
K. J. Ambrasas — Lituanistika Poznanės universitete (1919 - 1989) .................. 303
Antanas Baniūnas — Lietuvos dailininkų paroda Niujorke .................................. 306
Mūsų buityje ir tėvynėje ......................................................................................... 309

KNYGOS
Vytautas Dyvas — Daug laimės po daugelio nelaimių Alės Rūtos "Daigyne" .... 311
Marija Stankus - Saulaitė — Kralikausko skaudi apysaka "Vėlinės" ................. 313
Jonas Rūtenis — Knygos apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ............................ 315
J. Liepinis — Išdavystė: nauja knyga apie Hitlerio - Stalino paktą ...................... 318
Atsiųsta paminėti ...................................................................................................... 319
1989 metų turinys ..................................................................................................... 319
Skaityti daugiau...
 
SĄJŪDŽIO IŠPAŽINIMAS PDF Spausdinti El. paštas
alt

Pastovėjus prie fasadinių, euforija išpuoštų Sąjūdžio triumfo arkų, laikas pažvelgti į šį lietuvių tautos fenomeną ir iš kiemo pusės. Tik iš ten galima pažinti ir atidengti Sąjūdį, suvokti jo reikšmę tautai.

Sąjūdį jau pažįstame, gyvename jo idėjomis, dedame į jį viltis. Si politinė, intelektualinė, kultūrinė bei dvasinė struktūra vis plačiau ir galingiau skleidžiasi žaibiškai besikeičiančiame mūsų gyvenime. Todėl įvairiai svarstoma ne tik apie jo ateitį, bet ir apie kilmę. Samprotavimų, išvadų apie tai apstu. Vieni tvirtina, kad Sąjūdis grynai politinis judėjimas, politinė jėga. Kitiems atrodo, kad Sąjūdis — ilgai slopintos, merdėjusios tautos saviraiškos staigus proveržis, užtvenkęs kelią atgal į visišką tautinę pražūtį. Dar kitiems Sąjūdis — nepaneigiamas "atgimimų cikliškumo pasireiškimas". Pagal pastarąjį požiūrį Sąjūdis — tautos gyvybinių resursų dar vienas raiškus išsiliejimas, ko dėka liovėmės "būti prievartiniu keliavimu atgal" nepriklausomos valstybės idealo gesimo, tautinės pražūties, dvasinės degradacijos kryptimis. Šitokios nuomonės aptaria Sąjūžio veiklą, bet ne jo kilmę. Būtina pabrėžti ir tai, kad Sąjūdžio suvokimui nepakanka priminti kad ir politinės situacijos Tarybų Sąjungoje foną, tarsi tik jis pagimdė
Skaityti daugiau...
 
MANO SIELA LYG DŽIŪSTANTI DRUSKA PDF Spausdinti El. paštas
alt
V. Ignas — Madona. Lino raižinys


Atėjom į žemę
kaip ženklai,
atnešantys žinią.

Išeisim kaip pasiuntiniai,
atlikę savo uždavinį.

Tavo ranka,
laikanti medinį samtį,
sustingo.
Kaip pasisemti?
Kaip atsigerti gaivinančio vandens?

Mano siela lyg džiūstantį druska,
išplauta jūros pakrantėje,
ieškanti išganymo smėlyje.

Neaprėpiama tuštuma
vynioja
nusidėjėlės mantą.
Skaityti daugiau...
 
KALBA IR TAUTINĖ SĄMONĖ PDF Spausdinti El. paštas
Istoriniu požiūriu kalbos ir tautybės santykio klausimas nėra labai senas. Jis atsirado 18-19-ojo šimtmečio sąvartoje, kada vokiečių romantizmo atstovų tarpe kilo susidomėjimas tautybės reiškiniu. Jau pačioje susidomėjimo pradžioje įsitikinta, kad tarp tautybės ir kalbos esama artimo ryšio. Manyta, kad net pats tautinės sąmonės atsiradimas yra artimai susijęs su kalbos apraiška.

Šioje studijoje pažvelgsime į kalbos ir tautinės sąmonės santykį dabartinių visuomeninių mokslų šviesoje. Tačiau, prieš pateikiant šį žvilgsnį, pirma trumpai aptarsime kai kurias kalbos ir tautybės santykio sampratas, iškilusias praeityje. Turint šias sampratas prieš akis, ir visuomeninių mokslų duomenys gali tapti reikšmingesni, o antra vertus, ir tas pačias sampratas vėliau bus galima kritiškai įvertinti tų pačių duomenų šviesoje.

Kai kurie požiūriai į kalbos ir tautybės santykį
Nors dažnai pripažįstama, kad tarp kalbos ir tautybės esama artimo ryšio, vis dėlto šio ryšio supratimas, kaip matysime, gali būti labai skirtingas. Cia pateiksime du kalbos ir tautybės santykio aiškinimus: vieną, kilusį vokiškojo romantizmo poveikyje, ir antrą, atsiradusį pastaruoju laikotarpiu, evoliucijos teorijos įtakoje.
Skaityti daugiau...
 
BAŽNYČIA: JOS KILMĖ, ESMĖ, VEIKLA PDF Spausdinti El. paštas
Bažnyčia yra Kristaus karalystė žemėje. Jis ją įsteigė. Jis jai vadovauja per savo vietininką, šv. Petro įpėdinį, Romos popiežių. Ji yra jo, bet skirta mums, kad mus vestų į išganymą.

Bažnyčia yra Kristaus įsteigta išganymo Bendrija (Mt 18,17). Jėzus pastatė ją, it rūmą, ant Petro ir apaštalų tvirto pamato (Mt 16,18; Ef 2,20). Ji yra Kristaus šeima (Mt 12,49s); jo tauta (Lk 1,17); jo vynuogynas Jon 15,1-8); jo kaimenė (Mt 26,31; Jon 10,1-16); jo sužadėtinė (Mt 9,14; 22,1-14; 25,10, Jon 3,28; Ef 5,25-30). Kristus ją įsteigė, kad ji būtų išgelbėjimo arka visiems, kurie tiki į jį (Jon 21,3ss.l5; Mt 24,37s) ir leidžiasi vedami išganymo keliu (Mt 18,17; Lk 16,10).

Kristus savo apaštalavimo eigoje pakartotinai kalbėjo apie savo karalystę. Apaštalai suprato, jog Mokytojas turėjo mintyje mesijaninę karalystę, kurios įsteigti buvo atėjęs. Zebediejaus žmona ir apaštalų Jokūbo ir Jono motina Salome viena proga išdrįso prašyti dieviškąjį Mokytoją, kad laiduotų jos sūnums pirmąsias vietas jo įsteigsimoje mesijaninėje karalystėje (Mt 20,21). Apaštalai vylėsi ir nekantriai laukė, kada Mokytojas įsteigs savo karalystę. Prieš įžengiant Jėzui į dangų, jie teiravosi ir klausė, ar jis jau dabar įsteigsiąs laukiamą mesijaninę karalystę (ApD 1,6). Jėzus, atsakydamas, priminė ir pabrėžė, jog turi visų pirma laukti nužengiančios šv. Dvasios; o, kai ji ant jų nužengs, tada jie galės pradėti skelbti Evangeliją, ir tuo pačiu kursis Bažnyčia; ji išsiplės ir pasieks visus žemės kraštus (ApD 1,7s). Visa pildėsi ir išsipildė, kaip Jėzus pranašiškai buvo nusakęs. Apaštalai, gavę šv. Dvasią, kuri nužengė ant jų Sekminių dieną, ėjo ir skelbė Evangeliją visuose kraštuose, kuriuos tik galėjo pasiekti (Mk 16,15), organizuodami tikinčiuosius į atskiras bendrijas. Šios tačiau jungėsi tarp savęs po viena aukščiausia Petro apaštalo vadovybe, kuriam Išganytojas buvo pažadėjęs (Mt 16,18) ir suteikęs primatą savo Bažnyčioje (Jon 21,15ss).
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai