Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
6 birzelis


Kompiuteris — lietuviškosios veiklos naujas talkininkas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS DUNDZILA   
II Mokslo ir Kūrybos Simpoziume Vytautas Strolia skaitė pranešimą apie kompiuterio naudojimą sudaryti lietuviškosios diskografijos vardynui. Pranešimas buvo įdomus bei aktualus ne tik platesnei visuomenei bei įvairių kultūrinių duomenų rinkėjams, bet ir kompiuterių srities darbuotojams. Toje pačioje sesijoje už prelegentų stalo sėdėjęs dr. Pr. Zunde (Georgia Institute of Technology informacijos technologijos profesorius, buvęs Vokietijos LB Krašto Valdybos pirmininkas) apie V. Strolios darbą taip atsiliepė: "Jeigu šiame simpoziume būtų dalinami ordinai, tai Tamsta už savo darbą tikrai būtum apdovanotas!"

Čia nekartosime V. Strolios skaityto pranešimo. Verčiau bus žvelgiama į patį V. Strolios atlikto darbo pobūdį ir, remiantis šiuo pavyzdžiu, į galimybę kompiuterius panaudoti kitose lietuviškosios veiklos srityse. Čia nebandome vertinti V. Strolios atlikto darbo muzikos mokslo atžvilgiu, bet džiaugiamės autoriaus pasirinktu darbo įrankiu — kompiuteriu ir teigiame, kad kompiuteris gali būti ir kitų lietuviškųjų darbų talkininku.

Pradėsime su keliais aptarimais. Diskografijos vardynas, V. Strolios apibrėžimu, yra plokštelėse įrašytos muzikos kompozitorių, poetų, atlikėjų (solistų, instrumentalistų, dirigentų ir t.t.), leidėjų ir kitų su plokštele susijusių asmenų su-katalogavimas. Vardynas mums duoda ilgą sąrašą pavardžių, kokiu nors keliu pakliuvusių į lietuviškos muzikos, lietuvių išleistas plokšteles.
Skaityti daugiau...
 
BEIEŠKANT MENO TEORIJAI PAGRINDŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FELIKSAS JUCEVIČIUS   
Kai sekame meno raidą, susiduriame ne tik su įvairiais meno kūriniais, bet ir su skirtingomis meno sampratomis. Menas reiškė vieną dalyką primityviam žmogui, kitą — renesansinin-kui, dar kitą mums. Leonardo da Vinci suvokė meną vienaip, Baudelaire — kitaip, Malraux dar kitaip. Ar tai reikštų, kad nebūtų universaliai galiojančių principų, kuriais galėtume remtis, kai darome estetinius sprendimus. Atrodo, kad ne. Ką šiandieną laikome meno kūriniu, tai dažnai praėjusios kartos ignoravo ir gal kartos po mūsų vėl ignoruos. Caravaggio ir Cezanne nežavėjo bendralaikių savo kūriniais, bet mūsų daugumą žavi vienas ir kitas. Viduramžių žmogus laikė savo gotiškąsias katedras šventyklomis, o ne meno kūriniais, ir net toks Baudelaire dar pereitame šimtmetyje nė vienu žodžiu neužsiminė apie Chartres, o mums jos yra beveik daugiau meno kūriniai, negu šventyklos. Meno klausimu yra pasisakę ir estetai, ir poetai, ir filosofai, ir dailininkai, bet niekam nepavyko išspręsti meno klausimą taip, jog jis būtų visiems priimtinas ir tikriausiai niekam nepavyks. Estetikoje susiduriame su begale teorijų, kurios vieną kitą papildo, tik viena kitai prieštaraudamos.. Meno pasaulis pasirodo nevienam panašus į labirintą, o ne galeriją. Žinoma, kai kurios galerijos yra irgi panašios į labirintus, tik su tuo skirtumu, kad jose yra bent parodytas išėjimas. Meno pasaulio labirinte nesimato ir išėjimų. Todėl šiandien mėgint rasti atsakymą į klausimą, kas yra menas, ryžtis ieškoti meno teorijai pagrindų yra tikrai nelengvas darbas. Tačiau nesakyčiau, kad jis būtų nereikalingas. Nors gal ir nėra absoliučių meno principų, bet tai nereiškia, kad nebūtų universaliai galiojančių meno vertybių. Bent tikrai yra tokių elementų, kuriuos užtinkame visų civilizacijų mene ir kurie yra daugiau ar .mažiau bendri visiems meno kūriniams. Surasti tuos elementus bei juos apibūdinti kaip tik ir yra vienas iš meno kritikos uždavinių ir estetikos tikslų. Kartu meno studijos yra dėkingas darbas. Net ir prileidus, kad negalima rasti galutinio atsakymo į meno klausimą, pats jo ieškojimas yra neeilinė pramoga ir vertas tam skirtų valandų. Juk pats didžiausias malonumas yra būti daugiau žmogumi, ir mes esame tikrai daugiau, kai susižavime bent menu.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kotryna Grigaitytė   
DVIVEIDIS PAVASARIS

Kleve kabina mandolinas
Paaugėlių špokų būrys.
Gaidas jiems išdalina
Vyriausias tvarkdarys.

Pavasario šio linksmą pusę,
Kaip girnų akmenį, suku.
O paukščiai, net pridusę,
Vis gieda ant šakų.

Tarytumei dalgius kas plaka
Dar žydint vasarojui.
Juodais lašais nulijo taką . . .
O jie sau groja, groja.
Skaityti daugiau...
 
PSICHODELINIS MISTIKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS PAŠKUS   
Dabarties žmogaus dilemos (3)
Psichodelika visų pirma reiškia narkotikų sukeltą sąmonės pakitėjimą. Tam reikalui labiausiai naudojamos cheminės substancijos yra LSD (ly-sergic acid diethylamade), marijuana (canabis sa-tiva), meskalinas (lophora vvilliamsii), psiloci-binas (psiloybe mexicana) DMT (dimethyltrypta-mine) ir kitos. Sakoma, kad cheminiai metodai išlaisvina jausmus, pašalina emocinę įtampą, palengvina tarpasmeninį santykiavimą, pašalina nuobodulį, pažadina kūrybinę vaizduotę, atkasa prasmingesnes gyvenimo vertybes ir net praveria duris į Dievybės vizijų pasaulį. Žmogaus psichė lyginama su muzikos instrumentu, galinčiu prabilti gražiausiom melodijom, jei tik mokėsime juo naudotis. Ten psichėje, psichodelikų manymu, slypi emocinis potencialas. Reikia tik magiškų jėgų jam išlaisvinti. Jos gi randamos ne tik chemijoje, bet ir smegenis dirginančiose elektroninėse mašinose, Rytų bei Vakarų misticizme, įvairiuose meditacijos būduose, įvairių formų seksualizme, įvairiose ideologinėse nuotrupose (Markso, Luther Kingo, Rap Brovvno, N. Browno, H. Marcuse, A. Maslowo, Sartre, Camus ir kitų idėjose), senose ir naujose tradicijose. Pakanka tik save išlaikyti nuolatinių ateities vizijų užbūrime. "Galvok apie savo troškimus kaip realybes", "uždrausti neleista", "vaizduotė yra galia", "vaizduotė yra revoliucija" — moko mus ištepliotos didmiesčių mūro sienos. "Idėjų teoretiškai neanalizuok, bet jas pajausk" — perspėja psichodeliniai filosofai.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIS ARCHITEKTAS XX AMŽIUJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė EDMUNDAS ARBAS   

Dr. Stasys Rudokas            Jonas Kova-Kovalskis             Jonas Mulokas

Architektūra, kaip menų motina, nuo priešistorinių laikų lyg kelrodis vedė žmoniją į patogesnį ir gražesnį gyvenimą. Kaip savotiškame veidrodyje, architektūroje atsispindi kiekvienos civilizacijos socialinis bei kultūrinis lygis.

Pagal savo paskirtį, architektūra yra mokslas ir menas. Kaip mokslas, ji nagrinėja ir analizuoja medžiaga technologinę struktūrą ir jų tinkamumą pastatuose. Kaip menas, ji kuria įvairios paskirties pastatus, gražius ir patogius gyventi ir dirbti, derindama masių kontūrus ir spalvas ir taip suteikdama žmogui ir jo žvilgsniui estetinio jaukumo.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai