Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
10 gruodis


TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
P. Prk. — Nuo Kudirkos ligi Jurašo ..................................................................... 425
J. Vaišnora, MIC — Bažnyčia ir ekumenizmas ....................................................426
D. Sadūnaitė — Eilėraščiai ................................................................................... 433

K. Skrupskelis — Kanto sukaktis ........................................................................ 435
P. Klimas — Du dokumentai iš P. Klimo archyvo apie V. O. Mišalių ................ 438
J. Gimbutas — 50 metų akademinei skautijai ...................................................... 440
V. Janavičius — Ar įmanoma lietuviais nebūti? ................................................... 447

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Veiksniai lietuvių bendravimo klausimu ............................................................... 454
J. Girnius — "Tėviškės Žiburiams" 25 metai ...................................................... 455
J. G. — Kun. P. Rauda .......................................................................................... 458
J. Girnius — Pedagogas P. Maldeikis .................................................................. 460
A. Šimkus — Iš Chicagos lietuvių muzikinio gyvenimo ....................................... 462

KNYGOS
A.J.S. — Baigus Kuršaičio žodyno leidimą .......................................................... 465
K. Keblus — Bradūnas bara Gediminą ................................................................ 466
O. Mikailaitė — Pakeliui su D. Sadūnaitė ........................................................... 469
Skaityti daugiau...
 
BAŽNYČIA IR EKUMENIZMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS VAIŠNORA   
Įvedamosios pastabos
II Vatikano Susirinkimas susirūpino krikščionių vienybės atstatymu. Juk Kristus įsteigė vieną ir vienintelę Bažnyčią, melsdamas Tėvą, kad "visi būtų viena, kaip jis ir Tėvas yra viena". Tuo tarpu yra faktas, kad istorijos būvyje krikščionys suskilo į atskiras bendruomenes, kurių nariai sakosi esą Viešpaties mokiniais, bet skirtingai galvoja, eina skirtingais keliais, tarsi pats Kristus būtų padalytas. Aišku, kad toks susiskaldymas yra aiškiai priešingas Kristaus valiai, piktina pasaulį ir neša žalą svarbiausiam reikalui — skelbti Evangeliją visam sutvėrimui (plg. dekretą Unitatis Re-dintegratio, n. 1).

Ekumeniniu sąjūdžiu II Vatikano Susirinkimas pavadino veiklą ir iniciatyvą krikščionių vienybei puoselėti tokiais būdais:
1. Šalinti žodžius, nuomones ir veiksmus, neatitinkančius teisybę ir tiesą;

2. pradėti dialogą su skirtingomis krikščionių bendruomenėmis per bendrus kongresus, suvažiavimus, teologų pokalbius, kad būtų giliau išdėstyta savosios bendruomenės doktrina, kad vieni kitus geriau pažintų;

3. melstis už atsiskyrusius brolius;
Skaityti daugiau...
 
RIČARDAS VAITEKŪNAS PDF Spausdinti El. paštas
RIČARDAS VAITEKŪNAS, kurio kūrinių duodama šiame numery, yra vienas jaunųjų Lietuvos dailininkų (g. 1940). Šį pavasarį Vilniuj jis surengė trečiąją individualinę parodą, kurioj eksponavo 1961 - 74 metų darbus.
 
Žemės Ūkio Akademijos... PDF Spausdinti El. paštas

Žemės Ūkio Akademijos 50 metų sukaktis paminėta Chicagoj spalio 12. Iš kairės nuotraukoj matomi ŽŪA buvęs rektorius prof. B. Vitkus, ŽŪA prof. Pr. Jucaitis, vysk. V. Brizgys, agr. F. Mackevičienė (Mane-lienė), VDU prof. J. Meškauskas, Veterinarijos akademijos buvęs rektorius prof. St. Jankauskas, ŽŪA prof. J. Paltarokas ir Liet. Miškininkų s-gos pirm. V. Žemaitis. Minėjimui vadovavo dr. A. Verbickas, paskaitą skaitė agr. A. Šantaras, žodį tarė prof. B. Vitkus. Minėjimą surengė Lietuvių Agronomų sąjunga (pirm. — agr. Br. Gaižauskas).
 
KANTO SUKAKTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS SKRUPSKELIS   
Minint Kanto (1724 - 1804) du šimtai penkiasdešimtąją gimimo sukaktį, pravartu prisiminti, kad mes patys, nežiūrint to ilgo laiko tarpo, esame Kanto įpėdiniai, kad dar ir šiandien semiamės iš Kanto idėjinio palikimo. Lengva tai pamiršti, nes daug dalykų mums yra tapę nebe-problematiški, šimtus kartų girdėti ir pradžios mokyklos, ir bažnyčios suole. Tačiau ir mūsų laikų "sveikam protui" aiškias tiesas kas nors turėjo sukurti, nes tai, kas dabar mums yra savaime aišku, nebūtinai yra savaime aišku savyje ir savo metu nebuvo net žmogaus galvota.

Šiandien sunku įsivaizduoti tuos laikus, kada specialieji mokslai tarnavo religijai, nors tai nėra tokia jau tolima praeitis. Amerikoje yra užsilikę keli universitetai, kur geologija vis dar dėstoma pagal Genezės knygą. O prieš šimtą metų tai buvo labai dažnas reiškinys. Ne vienas geologijos vadovėlių autorius siekė aprašyti "Kūrėjo pėdsakus" — dažnai vadovėliai tuo vardu ir buvo vadinami — ir teigė, kad gamtos pažinimas, šalia apreiškimo, yra giliausias ir tiesiausias kelias į Dievą. Kas gali nepulti ant kelių prieš Didžiojo Kūrėjo išmintį, regėdamas neišmatuojamai turtingą pasaulį, kuriame kiekviena būtybė su stebuklingu išradingumu pritaikyta savo aplinkai? Visi mokslai tarnauja religijai, nes Dievą pažįstame dėka tų ženklų, kuriuos Jis paliko savo kūrinyje. Jeigu mokslai tarnavo religijai, tai, iš kitos pusės, religijos nuopelnas pačiam mokslui taip pat buvo didelis. Teleologinis įvairių organų išaiškinimas, kreipimas dėmesio į jų atliekamą funkciją, pati "prisitaikymo" sąvoka kilo teologijos ribose. William Paley, pagarsėjęs su savo Natural Theology (1802), — esu matęs knygų su labai detaliais įvairių organų priešiniais, skirtais Paley veikalui pailiustruoti, — jo pirmtakai bei pasekėjai surinko didelius kiekius empirinės medžiagos, kuria vėliau pasinaudojo ir Darwinas. Evoliucijos teorijai faktinę dirvą ruošė ir pilki protestantų dvasininkai, kurie su dangiška kantrybe stebėjo ir apraše smulkiausias gamtos apraiškas.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai