Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
5 geguze


TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Petras Daugintis — Solidaristinės santvarkos bruožai .................................................................... 189
Aleksandras Radžius — Pavasario apeigos (eil.) ............................................................................. 199
P. Rėklaitis — Pirmoji Vilniaus universiteto istorija ir jos autorius jėzuitas J. A. Preuschhoffas .. 200
Jurgis Jankus — Jonas Puzinas apie save ir apie kitus ................................................................... 206
J. Pušinis — Seno žvejo sakmės apie Jūratę (eil.) ............................................................................ 214
Juozas Vaišnora, MIC — Šv. Sosto atstovo Ratti vizitas Lietuvoje ir Latvijoje ............................ 216

MŪSŲ BUITYJE
L. Andriekus — Už viską labiau pamilo spalvą (Dail. Alf. Dargio 70 m. amžiaus sukakčiai) ........ 222
Jurgis Gliaudą — "Kontinentas" mūsų akimis ................................................................................ 223
B. Ciplijauskaitė — Salvador de Madariaga .................................................................................... 229
Anthony Burgess ir John Gardner: Romanas — muzika ar moralė ................................................ 230
Mūsų buityje ....................................................................................................................................... 231

KNYGOS
Juozas B. Laučka: Kova dėl Klaipėdos dr. M. Anyso atsiminimuose ............................................. 232
Šis Aidų numeris iliustruotas (viršeliai ir tekstas) Alfonso Dargio tapybinėm kompozicijom ir su straipsnių turiniu susijusiom nuotraukom. Taip pat dail. Alfonso Motiejūno dailės darbų nuotraukomis. M. K. Čiurlionio piešinys — 214 psl.
Skaityti daugiau...
 
SOLIDARISTINĖS SANTVARKOS BRUOŽAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PETRAS DAUGINTIS   
Dabar daugel sociališkai pažangių žmonių, net kunigų, tvirtina: "Reikia pasirinkti socialistinę santvarką. Kapitalizmas yra blogas — išnaudoja žemesnių klasių žmones. Tarp liberalinio kapitalizmo ir socializmo nėra trečio kelio!"

Kiti, senesnieji, konservatoriai, turtingieji, kapitalo savininkai visomis keturiomis stoja už kapitalistinę santvarką ir skelbia: "Juk nenori žiaurios komunizmo vergovės! Išlaikyti individo laisvę, apginti nuosavybę pajėgia tik ekonominis liberalizmas. Nėra kito, trečio kelio!"

O tačiau yra trečiasis kelias taip, kaip tarp juodo ir balto yra įvairios spalvos. Iš tikrųjų jis nėra koks vidurys tarp socializmo, komunizmo ir liberalinio individualizmo, kapitalizmo. Tai yra savas kelias, visai nauja, originali bendruomeninio gyvenimo santvarka. Ji kyla iš pačios žmogaus prigimties ir sveiko proto iš jos išskaitoma, išvedama.

Solidarizmo esmė ir pagrindas
Žmogus iš prigimties yra dvilypė būtybė: ir individualistinė, egoistinė, savanaudė, ir į kitus linkusi, altruistinė, sociali, bendruomeniška būtybė. Individualistinės prigimties skatinamas, žmogus rūpinasi savo maistu, išsilaikymu, rūbu, gerove, laime. Bet ta pati prigimtis jį traukia ir į kitus. Iš to kyla draugystė, kalba, menas kultūra, drauge apsirūpinimas gyvenimui reikalingais daiktais. Tos socialinės prigimties, arba socialumo savybės dėka žmonės sudaro šeimas, gimines, kiltis, tautas, kaimus, miestus, valstybes, vykdo įvairius mainus, prekybą, švietimąsi, buriasi į grupes, draugijas ir kitokius sambūrius.
Skaityti daugiau...
 
PAVASARIO APEIGOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSANDRAS RADŽIUS   
Rimgaudui ir Daivai

Atvedžiau nuotaką
tropikų saulėn,
kad vėjas nuglostytų veidus,
kad palmės šukuotų
geltonus plaukus,
kad tu žydėtum
žaliam pavėsy.

Atvedžiau dukterį
hibiskų žemėn,
tegu išauga
naktų platumas,
tegu pražysta
dienų šviesa
tavo akių danguj.
Skaityti daugiau...
 
PIRMOJI VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJA IR JOS AUTORIUS JĖZUITAS J. A. PREUSCHHOFFAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė POVILAS RĖKLAITIS   
Duomenys surinkti vienam antikvariniam radiniui įvertinti

Mūsų laikų senienų rinkėjai siekia ne vien sutelkti kurios nors rūšies medžiagos, bet pasistengia išsiaiškinti sukauptų objektų reikšmę ir vertę. Tam tikslui jie surankioja duomenų iš spacialios literatūros, atlieka dalinių tyrinėjimų, dažnai imdami dėmesin net ir tolimesnes aplinkybes, kurias — kaip neesmingas — profesionalas mokslininkas normaliai palieka nuošaly. Šis straipsnis yra šitokio pobūdžio informacijų rinkinys — juo autorius nepretenduoja brautis į rimtų Vilniaus universiteto istorijos tyrinėtojų eilę, kurių lietuvių išeivijoje jau pasireiškė gražus būrys: prisiminkime straipsnius ar knygas Jono Bičiūno, Mykolo Biržiškos, Zenono Ivinskio, Vinco Maciūno, Pauliaus Rabikausko, Antano Rukšos ir kitų. Ypač didelė mokslinė vertė tų darbų, kuriuose panaudota neskelbta archyvinė medžiaga išlikusi Romoje, kur buvo jėzuitų centras, į kurį suėjo visos jėzuitų veiklos siūlai, taip pat — iš Jėzuitų akademijos-universiteto Vilniuje. Pačiame Vilniuje taip pat yra išlikę archyvinės medžiagos, kur ji vis atidžiau tyrinėjama.

Autorius, neturėdamas sąlygų išrinkti reikalingus archyvinius duomenis ir negalėdamas iškelto klausimo pagrindinai išspręsti, čia nori Vilniaus akademijos-universiteto jubiliejaus proga vien tik painformuoti apie pastangas įvertinti vieną savo privataus rinkinio radinį — mažą senieną iš Vilniaus universiteto praeities.
Skaityti daugiau...
 
JONAS PUZINAS APIE SAVE IR APIE KITUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS JANKUS   
Jurgio Jankaus įrekorduoto autobiografinio pasisakymo tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 4.


Aplinkybės, kuriomis pasukta į archeologiją
Mūsų šeima anksčiau buvo kiek didesnė, bet daug vaikų, mano brolių ir seserų išmirė, tai aš augau tiktai su dviem seserim. Vyresnioji sesuo gyveno namuose, kita ištekėjo į gretimą kaimą, o brolis (mano tėvas turėjo antrą žmoną, tai aš esu antros žmonos) buvo Amerikon atvykęs, gyveno Brooklyne, bet 1943 m. mirė, tai aš čia radau tik jo šeimą. O namuose, kaip sakiau, augau tarp dviejų seserų, truputį gal buvau jų palepintas, labai gražiai sugyvenom. Tėvai buvo labai tikintys žmonės. Mama galbūt kartais ir buvo linkusi, kad į kunigus išeičiau, tėvas buvo kiek skirtingas. Jisai nevertė niekur, sakė: ką tik norėsi, tą, nebent, sako, gal inžinierium kartais būtum, dėl to, kad tėvo sesers vaikas buvo inžinierius. Tai Steponas Kairys, mano tikras pusbrolis. Jis dažnai atvažiuodavo pas mus, tėvui darydavo didelį įspūdį. Bet aš nuėjau į kitą kelią. Man didelį įspūdį paliko kitas momentas. Buvau tik keturias klases baigęs, kai mano tėvas mirė. Jo paskutiniai žodžiai ir buvo: "Joniuk, užvedžiau tave ant kelio, ir eik toliau tuo keliu". Žodžiu, tęsk mokslą toliau. Po keturių klasių ir tęsiau.

Kai viena sesuo ištekėjo, mama liko su mano vyriausiąja seseria. Po tėvo mirties pačios nebegalėjo dirbti žemę, tai atidavė pusininkui, paskiau net buvo ir išnuomuota. Jos tik gyveno tenai, gaudavo nuomą. Aš buvau nelabai dėkingas tam ūkiui. Ūkininkavimas manęs nedomino. O paskiau, žinoma, kai atėjo bolševikai, viską prijungė prie kolchozo; tai net nežinau, ar sodyba yra išlikus, ar ne.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai