Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
7 rugsėjis


KUN. K. GARUCKO LAIŠKAI VYSK. J. LABUKUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Spausdiname porą kun. Karolio Ga-rucko laiškų vysk. Juozui Labukui, Kauno ir Vilkaviškio vyskupijų valdytojui nuo 1965 m. Abu šie laiškai rašyti 1971 metais, atseit, dar prieš "LKB Kronikos" pasirodymą (1972 kovo mėn.), bet jie alsuoja ta pačia dvasia: reikia ginti Bažnyčią — priešintis visiems valdžios potvarkiams, kuriais norima ją sunaikinti. Spausdiname šiuos du laiškus kaip dokumentus, kurie parodo, kokia Bažnyčios padėtis sovietiniame režime. Padėtis tokia, kuri žadina dramatišką įtampą ir pačioj dvasininkijoj. Iš vienos pusės, vysk. J. Labukas nieku būdu nelygintinas su kan. Č. Krivaičiu ar panašiais režimo patikėtiniais. Jam buvo pavestas valdytojo pareigos, dešimt metų (1947-56) iškalėjus Sibire, be to, jau sulaukus 71 metų amžiaus. Sunku jam buvo kietai laikytis. Iš antros pusės, kun. K. Garuckas matė, kad nuolankus paklusnumas valdžiai, siekiančiai Bažnyčios sunaikinimo, gresia virsti savo pačių rankomis Bažnyčios slopinimu. Tad savo laiškais (išreikšdamas ir daugelio kitų kunigų nusistatymą) jis ir ėmėsi stiprinti Lietuvos bažnytinės provincijos priešakyje stovinčio vysk. J. Labuko dvasią. Nenuostabu, kad šis pastarasis atsakė kun. K. Garuckui taip atžariai, kaip nebūtų galėjęs atsakyti vad. kulto įgaliotiniui Bugieniui.
Sulaukus iš vysk. J. Labuko tokį ne-ganytojišką atsakymą, neliko nieko kito, kaip imtis "LKB Kronikos" leidimo.
Kun. K. Garucką, mirusį š.m. balandžio 5, paminėjome birželio numery. Netrukus, gegužės 28, mirė ir vysk. J. Labukas (buvo gimęs 1894 sausio 19).
Kun. K. Garucko laiškus spausdiname iš jo parašu patvirtintų nuorašų. Nors ir būtų buvę galima ar net reikėję vieną kitą sakinį kalbiškai palyginti, to nesiėmėme, nesgi tai dokumentai. Po laiškų prierašai yra paties kun. K. Garucko.

I laiškas
J. E. VYSK. J. LABUKUI

Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĘ IR JOS ATEITĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Gailiušis   
Žvelgiant iš laiko perspektyvos į ateitį, netenka ieškoti atliktų darbų, istorijos užfiksuotų faktų, nes jų dar nėra. Kalbant apie JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) ateitį, čia bus paliesti kai kurie labiau aktualūs praktiniai klausimai, išryškinti galimi pasikeitimai ir ateities veiklos gairės. Kalbėsime apie tą bendruomenės dalį, kuri organizuota ir reprezentuoja visą lietuvių išeiviją.

Pasibaigus antrajam pasauliniam karui, Vakarų sąjungininkai Vokietijoje ir Austrijoje rado didelį skaičių lietuvių pabėgėlių — tremtinių, kurie po karo tikėjosi Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ir greito grįžimo į laisvą savo kraštą. Sąjungininkai visus užsieniečius surinko į stovyklas. Greit paaiškėjo sąjungininkų politiniai tikslai, ir grįžimo viltys į Lietuvą mažėjo. Klausimas, kaip reikės gyventi ir kur įsikurti, dar labiau prislėgė lietuvį. Svetimuose kraštuose pasidarė problema, kaip nenutausti ir išauginti jaunimą susipratusiais lietuviais. Stovyklos buvo laikinos, visi užsieniečiai turėjo grįžti į savo kraštus arba būti įkurdinti užjūrio kraštuose.

Išemigravus iš Europos, tautinio išlikimo problema pasidarė daug didesnė — reikėjo patiems tėvams savo pastoge, ištekliais rūpintis lietuvišku jaunimo švietimu. Stovyklose tas klausimas nerūpėjo, nes stovyklų globėjai ne tik išlaikė tautines mokyklas, bet ir skatino jas steigti. Be to, ir suaugusiems reikėjo lietuviško dvasios peno: kultūrinių parengimų, laikraščių, knygų ir kt. Pavieniai asmenys viso to negalėjo padaryti, turėjo jungtis ir bendrų tikslų siekti organizuotai. Tą galėjo padaryti vienas nepartinis, visus jungiantis sambūris. Sakau vienas, nes kelios organizacijos tik skaldytų jėgas ir desniems užmojams vykdyti nė viena nebūtų pajėgi. Vienos, visus jungiančios, organizacijos labai trūko. Tą matė Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, kurio tikslas ir yra rūpi Lietuvos ir lietuvių tautos likimu.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alfonsas Gricius   
DIENŲ DETALĖ

Kalvų estradoj raizgės kelias
Į tingų horizontą.
Iš vasaros vakardienų
Čigonų vilkstinė
Riedėjo
Į užmiršimo kryžkeles.

Bangavo sodai gerdami laukinį dangų,
Kur upė plukdė
Atspindžius auksinių debesų
Link povų girios.

Prie kranto vakaro
Naktis nužudė dieną.
Ir išvežė ir išvežė jos karstą
Palaidoti
Į užmiršimo kryžkeles.

Ties aikšte, užnešta asfalto dulkėm,
Čirena paukštė,
Kur gatvių metalinis virpesys
Nužudė josios dvasią,
Tik užmiršimo kryžkelėse
Ji neranda
Savo kapui vietos!
Skaityti daugiau...
 
LIAUDIES FILOSOFAI LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ ŽVILGSNIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. JONAS GRINIUS   
Paskaita, skaityta Lietuviškųjų studijų savaitėje 1978.VII.18.

Šios mano paskaitos* kilmė ir tema yra susijusi su mūsų tautos žymaus vyro Antano Maceinos, filosofo, teologo ir poeto 70 metų sukaktimi. Minėdamas šią sukaktį, dienraštis "Draugas" Chicagoje (1978.1.28) paskelbė savo kultūriniame priede jo redaktoriaus K. Bradūno straipsnį vardu "Filosofai — sąmoningos tautos būtinybė". Ten jo autorius tarp kitko rašė: "Jei turėjome šimtmečiais tautosakinę-liaudinę literatūrą (dainos, pasakos), liaudies architektūrą (medinės bažnyčios, sodybų pastatai), liaudies dailę (medžio raižiniai, dievdirbių skulptūros), tai turėjome ir apie būtį mąstantį liaudies filosofą, taip ryškų folkloristinėje liaudies išmintyje, vėliau net gana giliai atidengtą ir individualioje literatūroje".
Skaityti daugiau...
 
Telesforas Valius (Fragmentai in memoriam) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Romas Viesulas   

Mano ryškiausias ir labiausiai įspūdį palikęs sąlytis su Telesforu Valiumi, kaip su kūrėju ir mokytoju-dėstytoju, yra palyginti trumpas: tai tik poros metų laikotarpis Vokietijoje, Freiburge, nuo 1947 iki 1949. Čia ir jo darbai, ir jo asmuo padarė esminį ir neišdildomą įspūdį. Vėliau pokarinėje emigracijoje buvome skirtinguose kraštuose ir miestuose (Valius Kanadoje — Mcntre alyje ir Toronte, o aš JAV-ėse — New Yorfa ir Philadelphijoje), ir mums tiesioginių kontaktą buvo palyginti mažai. Neišvengiamai, čia berašant, ir būtų tik fragmentai, o gal tiksliau tariant, Freiburgo fragmentai, kurie ir vėlesnei patirties šviesoje esminio Valiaus vaizdo nepakeitė. Visuomet, kad ir iš tolo, žinojau, kad Valius yra toks, kur jis bebūtų, nes savo būdu tai buvo didžiai nuoseklus žmogus.

Freiburgo metai / pedagogas ir žmogus
Atvykau įstoti į Freiburgo meno mokyklą (Ecole des Arts et Metiers) Vokietijoje su kukliu priešmokyklinių piešinių aplanku, kur nemažai buvo pripiešta stovyklos aplinkos žmonių, dažniausiai iš nuobodulio lošiančių kortomis. Buvo ir keletas "barakinių" pušynų akvarelių.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai