Jieškant tikslaus ir galutino aptarimo, kas yra gyvybė bei gyvas organizmas, ir aiškaus jo atribojimo nuo negyvosios medžiagos, susiduriama su virų (virus) [virusų] klausimu, kuris iškilo, palyginti, neseniai juos atradus ir nustačius jų savybes. Buvo žinoma, kad daugelis užkrečiamų ligų, kaip raupai, tymai, pasiutimo liga, taip pat tokios augalų ligos, kaip tabako arba tomatų mozaika, sukeliamos nepaprastai mažų mikrobų. Tokių mažų, kad jie praeina pro smulkiausius porceliano filtrus, nepraleidžiančius kitų mikrobų, ir nematomi su pagalba geriausių mikroskopų, padidinančių iki 3000 kartų ir įžiūrinčių daiktus ligi 0,5 mikrono (mikronas 0,001 mm).

Šiandien surasti ypatingi kollodiumo filtrai, kurie sulaiko virus, iš to galima spręsti apie jų dydį, ir jie gali būti stebimi su elektroninio mikroskopo pagalba (padidinimas ligi 100.000 kartų). Anksčiau manyta juos esant degeneruotas bakterijas, iki 1935 m. amerikiečių biologas Stanley sugebėjo gauti iš mozaikos ligos apimto tabako lapo virus grynus, kaip baltus kristalinius miltelius. Savo chemine sudėtimi tai yra nueleoproteiras (ląstelių branduolio baltyminė medžiaga), toks pat, kaip kitose organinėse medžiagose. Bet ši medžiaga, perkristalizuota net 20 kartų iš eilės, nenustoja užkrečiamosios galios ir, mažu kiekiu įtrėkšta į tabako lapą, sukelia visus ligos pažymius. Be to, čia jie daugėja arba auga, pareikšdami tuo būdingiausią gyvos medžiagos savybę — asimiliaciją (negyvos neorganinės arba organinės medžiagos įjungimas į gyvybės vyksmą, paverčiant gyvomis organizmo ląstelėmis). Tačiau jai trūksta visų kitų gyvosios medžiagos žymių: ji nekvėpuoja, nefermentuoja, neišskiria jokių katalitinių medžiagų; nevykdo jokio persikeitimo; ji yra grynas parazitinis faktorius, kuriam veikti pagrindą arba dirvą sudaro augalo ląstelės.

Tačiau ryšys šios medžiagos su kitomis gyvių rūšimis yra toks: šis virus, sudarytas iš vienos tik branduolio proteinų molekulės, ir kristalizuojamas, yra pradžioj eilės, po jo sudėtingesnis yra daugiamolekulinis virus, nekristalizuojamas, su keliomis cukraus ir riebalų molekulėmis, paskui eina (pirminės, labai mažos bakterijos typhus Ricketsia), pagaliau normalinės bakterijos, turinčios visas gyvių žymes, vienos iš jų gyvenančios parazitiškai, kitos laisvai. Tokia yra pirminių gyvių rūšių eilė, pagal kurią virai būtų lyg tiltas tarp negyvos ir gyvos medžiagos kaip žemiausia gyvybės forma. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad tai yra pirminė gyva medžiaga evoliucijos atžvilgiu, kitaip sakant, pirmutinė medžiaga savo atsiradimu, todėl, kad virai yra iš esmės parazitiški, negali gyventi be augalo (tabako) ląstelių. Taigi,- tas augalas turėjo būti anksčiau už juos. Kitaip sakant, iš jų negalėjo atsirasti kitos aukštesnės gyvybės formos, nes jie patys kilę iš tų aukštesnių formų. Taigi, per drąsiomis išvadoms kelias užkertamas, ir problema keliais atžvilgiais lieka neišspręsta.

Yra tokia hipotezė, pagal kurią virus reikia laikyti bakterijų padariniu, kurios, gyvendamos parazitiškai, pamažu netenka savo diferencijuotų

ląstelinių dalių, pasilikdamos grynos nueleoproteinų molekulės, kurios yra būdingiausios organizuojančios visą ląstelių branduolio dalims — genams (jie apsprendžia daigo vystymąsi ir rūšinių bei individualinių savybių per teikimą). Pagal tai virus būtų bakterijos genas izoliuotas, pasilikęs tik vieną, pagrindinę, gyvos medžiagos savybę — asimiliaciją (iš čia eina daugėjimas). Tokia yra dabar hipotezė. Tolesnio mokslo aiškinimo reikia laukti.

* Garsusis stratosferos tyrinėtojas A. Piccard, pasiekęs aukščio rekordą, dabar ruošiasi kelionei į jūros gelmes; norėdamas pasiekti 4 km. gylį. Leisis drauge su kitu tyrinėtoju Max Cosyns, specialių aparatu, kuriame dar bus paliktos 2 laisvos vietos kitiems drąsuoliams. Aparatas leisis ir kelsis savomis jėgomis, ir turės atlaikyti 15 km. aukščio vandens stulpo spaudimą. Tuo būdu Verne'o svajonės virsta tikrove.