Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PIRMOJI ŠVENTOJI AMERIKIETĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Vaišnora   
Pagaliau ir Amerika turi savo šventąją — Elzbietą-Oną Bayley Seton. Tiesa, 1946 m. buvo kanonizuota kr. Pranciška Ksavera Cabrini, mi-1917 m. Chicagoje, tačiau ji buvo tik "natūralizuota" amerikietė kilme italė (gimusi 1850 m. S. Angelo Lodigiano), taigi imigrantė. Panašiai ir Philadelphijos vyskupas Jonas Nepomucenas Neumann, paskelbtas palaimintuoju 1963 m., buvo kilęs iš Bohemijos, taigi ateivis Amerikoje. Tuo tarpu šv. Elzbieta Seton yra kūnu ir krauju tikra amerikietė. New Yorko kardinolas Spellmanas apie ją rašė: "Ji buvo tikra amerikietė. Ji alsavo Amerikos oru, vertino amerikiečių papročius, mylėjo Amerikos kaimus ir miestus, gyveno amerikiečių socialėse sąlygose". O kard. Wrightas kanonizacijos dieną pasakė: "Šiais metais, kurie UNO yra pavadinti "Moters Metais", Seton galima drąsiai paskelbti iškiliausia metų moterimi. Nėra jokio pašaukimo, kurias moterys gali pasirinkti, svetimo Elzbietai Seton: socialinė veikla, laiminga santuoka, vaikų auklėjimas, našlystė, didelės, visame pasaulyje paplitusios vienuolijos steigėja, pavyzdinga pilietė, bet virš visko — šventoji". Livorno miesto (kur Seton yra trumpai gyvenusi ir kur subrendo jos pasiryžimas tapti katalike) vysk. Ablondi sako, kad "kiekvienas pašaukimas yra dialogas. Taigi ir šventoji Seton gali 'dialoguos' su jaunuolėmis, žmonomis, motinomis, našlėmis, vienuolėmis savo gyvenimo etapais, kurie buvo nušviesti Evangelijos šviesa".

Amerika jau seniai Elzbietą Seton gerbia, kaip savo krašto šventąją. Daugelis Amerikos katalikiškų mokyklų pavadintos "Mother Seton College". Jos bronzinis profilis yra New Yorko šv. Patriko katedros bronzos duryse. Washingtono Apaštal. Delegatūros salione kabo keturių didžiųjų Amerikos asmenybių portretai: Amerikos atradėjo Kolumbo, pirmojo Amerikos prezidento Wash-ingtono, pirmojo amerikiečio vyskupo Carroll ir pirmosios Amerikos šventosios Seton.

Kai Elzbieta Ona Bayley 1774 m. New Yorke išvydo pasaulio šviesą, dar nebuvo nepriklausomų Junt. Amerikos Valstybių: jos tokiomis paskelbtos tik po poros metų. New Yorkas, palyginus su šiandieniniu, buvo tik miestelis, turįs 30,000 gyventojų, susispietusių Manhattano salos žemutinėje dalyje. Elzbietos šeima savo aristokratiškoje genealogijoje didžiavosi protėviais prancūzais, anglais ir olandais. Elzbietos tėvas iškilo New Yorke kaip žymus gydytojas, "Columbia College" anatomijos profesorius ir New Yorko miesto sanitarijos viršininkas. Jis tyrinėjo ano meto labiausiai paplitusias ligas, kaip difteritą, geltonąjį drugį, buvo labai nekenčiamas amatininkų ir pirklių, nes griežtai reikalavo, kad gatvėse ir krautuvėse būtų švaru. Jis pasirūpino, kad būtų nusausintos aplink miestą pelkės, kur veisėsi ligas nesantieji uodai. Mirė šiltine, užsikrėtęs begydydamas vargšus imigrantus. Tačiau tasai didelis žmogus buvo menkas tėvas. Medicina užėmė visą jo laiką, kurio nelikdavo šeimai, ir Elzbieta su dviem sesutėm augo vienišos ir liūdnos, nes motina mirė, kai Elzbieta turėjo 3 metus.

Elzbieta buvo graži mergaitė. Ano meto paveiksluose ji atrodo mažutė, liekna, juodų akių ir plaukų. Turėdama 19 metų, susižiedavo su Williamu Setonu ir po metų ištekėjo. Elzbietos Seton vyras, tada 25 metų, buvo pirklio sūnus ir tuoj
tapo šeimos įmonės "Seton, Mait-land & Co". nariu. Tai buvo importo-eksporto bendrovė, turėjusi savo laivyną, plaukiojusį tarp Amerikos, Europos ir Vakarų Indijos. Jaunavedžiai — laimingi, tačiau buvo vienas šešėlis: Elzbietos tėvas, gydytojas, sužinojo, kad žento motina mirė džiova, kuri dažnai yra paveldima ir vaikų, tačiau to savo dukteriai niekad nesakė.
Elzbietos vyras buvo ne tik pirklys, bet ir muzikas. Laisvomis valandomis griežė Stradivarijaus smuiku, įsigytu Italijoj. Jaunoji Seton pora buvo viena iškiliausių New Yorke. Kai buvo švenčiama prezidento Washingtono 65 metų sukaktis, šventę surengti buvo pavesta jauniesiems Seton. Abu jie buvo pamaldūs episkopalai (kaip ir visa ano meto New Yorko inteligentija), globojo vargšus, ligonius. Gema vaikai vienas po kito (du berniukai ir trys mergaitės). Šėtonai laimingi, tačiau ant tos laimingos poros ima niauktis juodi debesys.
Elzbietos Seton vyro plaučiuose plinta džiovos bacilos. Jo tėvas, bendrovės siela, paslysta ant ledo, susižeidžia ir po kelių mėnesių kančios miršta. Bendrovė pradeda svyruoti. Sūnus Williamas neturi biz-niškų tėvo gabumų, be to, prisideda dar ir tarptautinės komplikacijos. Amerikos prezidentas Washingtonas atsišaukime į tautą pareiškė: "Europa dažnai yra įsimaišiusi į konfliktus, kurie svetimi mūsų interesams. Dėl to būtų neišmintinga mums į juos maišytis". Kai Prancūzija, sukrėsta pirmiau revoliucijos, o paskiau Nepoleono karų, pasijuto nusivylusi Amerikos neutralumu, prancūzų plėšikų laivai pradėjo gaudyti amerikiečių laivus. "Seton, Maitland and Co." burlaiviai labai nukentėjo. Pagaliau vienas Seton laivas, vežęs brangų krovinį iš Amsterdamo, buvo nuskandintas. Tai reiškė galutinį ekonominį smūgį. Prieš pat 1800 m. Kalėdas Seton bendrovė bankrotavo ir už skolas buvo konfiskuota visa Seton nuosavybė, net ir geresni vaikų drabužėliai. Setono šeimai buvo paliktas gyventi butas, bet tik iki gegužės mėnesio. Terminui pasibaigus, šeima persikėlė į Battery. Williamas, nors jau ligonis, dar griebėsi šiokio tokio biznio. O Elzbieta, lyg toji šv. Rašto "stipruolė moteris", laikėsi tvirtai. "Aš žiūriu į dangų", — rašė draugėms. Taip jie vegetavo trejus metus. Pagaliau, patariami gydytojo, kuris jau nežinojo, kokiais vaistais gydyti Williamo ligą, Šėtonai nutarė vykti į Italiją. Ten, Li-verno mieste, jie turėjo draugišką Filicchi šeimą (Filicchi buvo Setono biznio atstovai Italijoje). Manyta, kad jūrų kelionė ir švelnus Italijos klimatas sulaikys džiovos eigą. Nepaklausyta draugų, kurie sakė, kad tokia kelionė yra beprotybė. Palikę 4 mažuosius vaikus pas gimines, pasiėmę tik aštuonerių metų Oną, Šėtonai įsėdo į laivą "Shep-herdess" (Piemenaitė) ir po septynių savaičių kelionės 1803.XI. 18 išlipo Livorno uoste, o iš ten pateko tiesiai į kalėjimą. Mat, Livorną buvo pasiekusi žinia, kad New Yorke siaučia geltonojo drugio epidemija. Tad keleiviai iš tenai tiesiog buvo nugabenti į šv. Jokūbo tvirtovę-ligoni-nę ir uždaryti šaltoje kameroje. Uždarymas turėjo tęstis 40 dienų, tačiau, Filicchiui įsikišus, buvo sutrumpintas iki 30 dienų. Tos dienos karanti n e-kal ėjime, be priežiūros, be vaistų, Williamui buvo fatališkos: išleistas į laisvę po aštuonių dienų mirė.
Elzbietos Seton biografai sutartinai pažymi, kad tose skaudžiose valandose ji parodžiusi nepaprastą dvasios stiprybę ir gilų tikėjimą. Dvasios stiprybė ir tikėjimas padėjo Elzbietai Livorno Filicchio globoje suartėti ir su katalikų Bažnyčia.
Tie Filicchi buvo du broliai: Antanas ir Pilypas. Abu sudarė laivų bendrovę, buvo iš kilmingųjų, turtingi, turėjo tarptautinių pažinčių. Antanas dažnai atlikdavo Toskanijos kunigaikščio pavestas diplomatines misijas, o Pilypas prezidento Wash-ingtono buvo paskirtas Amerikos konsulu Livorno mieste. Bendradarbiaudami su Seton bendrove, jie lankėsi Amerikoje, ir pas save priėmė Williamą dar prieš vedybas, apsilankius jam Livorne. Filicchi brolių ir jų šeimų gerumas padėjo Elzbietai nepalūžti ir surasti naują gyvenimo kelią.
Elzbietai, uoliai episkopalei, perėjimas į katalikybę nebuvo lengvas. Tai matyti iš jos raštų (laiškų, dienoraščių, mastymų, yra išlikę apie 22,800 mašinėle nurašytų puslapių). Filicchi globojama ir šelpiama, Elzbieta pradėjo lankyti katalikų bažnyčias ir dalyvauti maldingose kelionėse į Montenero Marijos šventovę. Tenai, kartą mišių pakylėjimo metu, viena turistė anglė jai pašaipiai pašnibždėjo: "Štai kaip katalikai tiki į Kristų sakramente". Elzbieta rašo: "Mano širdis suvirpėjo iš gėdos ir skausmo dėl pertraukimo to iškilmingo momento. Aplinkui buvo tyla, ir tikintieji buvo nusilenkę. Staigiu judesiu pasitraukiau šalin ir antsiklaupiau ant grynos žemės".
Elzbieta su dukrele Ona, palydėta Filicchi, 1804 m. grįžo į New Yorką, jau apsisprendusi tapti katalike, bet dar vis buvo kliūčių. Tik sekančiais metais, kovo 14 d. išpažino katalikų tikėjimą. Lengva įsivaizduoti, ką tai reiškė New Yorke 1805 m. Katalikai Amerikoje dar iš anglų kolonialinių laikų buvo persekiojami. Tik Marylando valstybėje buvo leistas katalikų kultas. New Yorko katalikai sudarė žemiausią visuomenės sluoksnį. Tai buvo vargšai imigrantai airiai, prancūzai, voiečiai. Elzbieta prisimena vienos draugės paniekinančius žodžius: M galėčiau priklausyti bet kuriai ektai: metodistų, kvakerių . . . bet ekad Romos katalikų. Man labai atinka kvakeriai. Jie simpatiški, geri : gražiai apsirėdę. O katalikai — rvini, sugedę, išpurtusiais vei-
Dabar nuo Elzbietos nusikreipė visi: giminės, draugai, pažįstami. Jai liko tik nuošalumas ir kraštutinis neturtas. Vienintelė gi paguoda buvo vaikai.
Gindamasi nuo bado h skurdo, Elzbieta atidarė katalikų vaikams \e\v Yorke mažą mokyklėlę. Baltiki orės vyskupas Carroll 1808 m. pakvietė Elzbietą į Baltimorę atidarymai katalikišką mokyklą. Po metą ji persikėlė į Emmitsburgą, arti Fennsyvanijos sienos, kur atidarė parapinę pradžios mokyklą. Tai buvo pirmasis kertinis akmuo Amerikos terapinių mokyklų sistemai. Netru-rts atidarė "St. Joseph's College" mergaitėms studentėms.
Elzbietos gyvenimo ir veiklos bū-±as patraukė ir kitas moteris. Jos jtoio Elzbietai į talką. Visos dėvė-> panašius į Elzbietos našlių rū-: juodas apdaras, mažas apsiaustėlis ir ant galvos juoda, plaukus iengianti kepuraitė. Tokia apranga tapo Elzbietos įsteigtos "Šv. Juozapo gailestingųjų seserų vienuoli-uniforma. Taigi Emmitsburge Maryland) atsirado pirmoji amerikietiškos kilmės vienuolinė bendruomenė. Baltimorės vyskupas Carroll patvirtino naują vienuoliją, kuri pabrinko šv. Vincento Pauliečio regu-ą. pritaikytą Amerikos gyvenimui.
lolijos steigėja Motina Seton gavo leidimą pasilaikyti pas save vaikus, kol jie bus pilnamečiai.
Vienuolinis gyvenimas buvo labai Rinkus ir vargingas. Šiame laikotarpyje Elzbieta numarino dvi duk-vyriausią Oną ir jauniausią Rebeką. Du sūnūs, \Villiamas ir Rikardas, Filicchi šeimos lėšomis, lan-zuitų Georgetown Washingtono universitetą, paskui įstojo į jūrų lai-
...... Richardas jaunas, vos 26 metu, mirė ant laivo užkrečiama liga.
irtoji Elzbietos Seton duktė Kitty lapo vienuole ir išgyveno iki 91 metų amžiaus.
Elzbieta Bayley Seton mirė 1821 m. sulaukusi vos 46 metų amžiaus, savo vyro liga — džiova. Jai mirus vienuolija turėjo 50 seserų centriniame name, vaikų prieglaudą bei mokyklą Philadelphijoje ir kitą vaikų prieglaudą New Yorke. Šiandien Seton įsteigtoji vienuolija, pasidalinusi į aštuonias šakas, turi virš 8.000 seserų. Jos veda daugelį mokyklų, prieglaudų, ligoninių. Šiandien Emmitsburge yra šv. Juozapo provincijos namai, netoli jų St. Mary's College — moterų universitetas (deja, 1973 m. uždarytas dėl finansinių sunkumų). Netoli kunigų seminarijos yra šv. Mykolo vila — vyresnio amžiaus seserims. Tame pačiame Emmitsburge, be seserų vedamų pradžios ir aukštesnės mokyklos, yra "Seton Day Center" — vaikų darželis. Amerikinio tipo "Sūrine" — Motinos Seton šventovė sutraukia minias maldininkų lankytojų nuo pat jos mirties metų. Maldininkai būtinai pasimeldžia prie Liurdo grotos, kur Motina Seton melsdavosi ir kiekvieną sekmadienį atsivesdavo būrį vaikų pamokyti juos katekizmo. Motinos Seton šventovę sudaro senas namelis, kuriame Elzbieta, atvykusi į Emmitsburgą, apsigyveno, mūrinis namas, kuriame buvo pirmoji parapinė salė ir kambarys, kuriame Elzbieta mirė. Jame yra graži nukryžiavimo scenos statulų grupė, padovanota Filicchi šeimos. Lygiai Filicchi šeimos rūpesčiu turime tikrą Seton paveikslą, kurį nupiešti Filicchi pavedė prancūzui dailininkui Menin (nupieštas iš Seton šeimos miniatūros).
Motinos Seton gyvenimas yra ryškus pavyzdys, kaip Dievo Apvaizda veda žmogų per skausmus į garbę. Būdama vos trejų metų, ji neteko motinos. Paaugusi jautė motiniškos širdies šilumos stoką ir, suprasdama kitų vargą, metėsi į labdarybę — vargšų globojimą. Turtingas tėvas nedraudė dukrai panaudoti turimus išteklius vargšų naudai. Klasiniai skirtumai tarp turtuolių ir vargšų "išlaisvino" Elzbietą iš aplinkos ir paskatino ieškoti kelio į Dievą per vargstančius. O tapusi katalike, nebuvo neofitams įprasta fanatikė. Būdama lygi visų konfesijų žmonėms, be jokio prozelitizmo, daug žmonių patraukė į katalikybę vien savo gyvenimo pavyzdžiu.
Tarp tų, kurie rėmė Elzbietos veiklą, nemaža buvo ir protestantų.
Elzbieta Seton yra "amerikietė" ir ta prasme, kad ji savo gilų religingumą mokėjo jungti su amerikoniška drąsa imtis didelių planų ir užmojų. Elzbietos biografas mons. R. Angeli (livornietis) savo knygą pavadino "Vilties moteris", ir knygos įžangoje pacitavo Bernanos žodžius: "Viltis yra heroiška didybė. Viltis yra rizika. Tai rizikų rizika . . ." Toks buvo Elzbietos gyvenimas. Rizika keisti tikėjimą visuomenėje, kurioje katalikybė buvo nekenčiama. Rizika — dėti pamatus parapinių mokyklų sistemai. Rizika — steigti naują, grynai amerikonišką vienuoliją.
Pop. Paulius VI, kalbėdamas kanonizacijos iškilmėse, ypač pabrėžė šios šventosios moteriškumą, pristatydamas ją dabartinių ir būsimųjų kartų žmonėms pavyzdžiu — "kaip moterys gali ir turi įvykdyti savo paskirtį žmonijos gerovei".
Elzbietos Seton kanonizacijos dieną pop. Paulius, kalbėdamas minioms iš savo darbo kambario lango, taipgi pažymėjo, kad amerikietės kanonizacija turi ne tik religinės, bet ir istorinės bei civilinės reikšmės. "Šventumas, pripažintas moteriškei amerikietei, pabrėžia jos šakotą veiklą toje tautoje, kuri yra garsi ne tik savo gerove ir žemiška didybe, bet taip pat ir religiniu dvasingumu bei evangeliškuoju griežtumu, dargi moraliniu ir katalikišku šventumu". Taigi Seton kanonizacija yra "spindintis šviesos vainikas amerikiečių darbštumui ir, tikimės, ji bus paskata pažangai, kuriai amerikiečių tautos laisvės meilė ir modernus veiklumas yra tikriausia garantija ateičiai".
Į Elzbietos kanonizacijos iškilmes atvyko, pasakytume, visa Amerika: 8 kardinolai, 80 vyskupų, 700 kunigų, 15,000 tikinčiųjų (vien iš Emmitburg 1,800). Prie jų prisidėjo 18 Romos kardinolų, 200 vyskupų ir 150,000, Romoje rugsėjo 14 d. buvusių, maldininkų iš viso pasaulio kraštų. Jungt. Amerikos Valstybių delegaciją sudarė: Amerikos prezidento specialus atstovas prie Vatikano H. Cabot Lodge, JAV ambasadorius Italijoje J. Volpe, Laivyno sekretorius J. William Middendorf, episkopalų Bažnyčios atstovai, New Yorko ir Marylando vyskupai, Washingtono metodistų vyskupas ir kitų konfesijų atstovai dvasiškiai. Be to, kanonizacijos iškilmėse dalyvavo JAV ginkluotų jėgų vadai, laivynų ir laivų admirolai (du Seton sūnūs buvo jūrininkai!), Seton giminės ir du asmenys, stebuklingu būdu atgavę sveikatą per šventosios užtarimą.
Įspūdingiausias ir reikšmingiausias kanonizacijos apeigų momentas buvo tada, kai pradžioje trumpai buvo paskaityti Šventosios gyvenimo
epizodai. Juos skaitė keturios moterys: 17 metų jaunuolė — Prancūzijos ambasadoriaus duktė Ines Amanrich, ispanė motina — Maria Gomez de Carracmiry, našlė italė — Gina Faggino ir amerikietė — Gailestingumo Seserų vienuolė Kotryna O'Tooli.
JAV prezidentas Gerald Fordas, sužinojęs, kad popiežius Motiną Seton paskelbs šventąja, yra pasakęs: "Tai bus ne tiktai įvertintas moterų įnašas į tautos gyvenimą, bet drauge įvertintas ir visų Amerikos seserų vienuolių pasišventimas jų tarnyboje mokyklose, ligoninėse ir labdaros darbuose".
J. Vaišnora, MIC




 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai