Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
H. J. ŽMUIDZINIENĖS TAPYBOS PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė T. Valius   
Prisikėlimo parapijos parodų salėje 1975 lapkričio 8-9 dienomis Toronto lietuviai išgyveno reto jaukumo kontaktą su dailininke H.J. Žmuidziniene bei jos vėliausiąja kūryba. Parodos ekspoziciją sudarė 26 meno darbai, atlikti tapyba, daugiausia akvareline technika. Kadangi didesnė pusė parodoje išstatytų darbų temos atžvilgiu rišosi su mitologinio pobūdžio kūryba, buvo prasmingai įvesta rašytojo Krali-kausko parodos atidarymo žodis-paskaita, iškelianti dailininkės sąlytį su mitologinių esybių interpretacija jos kūryboje.

Skoningas kūrinių apipavidalinimas ir laisvumu dvelkianti ekspozicija patalpos sienose leido darbų spalvomis sušvytėti savo originalumu ir paveikslams lengvai sueiti į kontaktą su žiūrovu.

Naruševičiūtė-Žmuidzinienė tapybą studijavo pas prof. A. Varną ir grafiką pas prof. A. Galdiką Kauno Meno Mokykloje, kurią baigė 1929 m. 1932-37 dailininkė turėjo progos gilinti studijas Londone, Anglijoje. Pirmoji jos paroda 5fl darbų) įvyko 1930 Ateitininkų Rūmuose Kaune. Parodą beruošiant, prie jos prisidėjo Ona Drauge lyte. Rimtas Kalpokas, Antanas Kairys, Jonas Martinaitis, Bronius Pundzius. Antanas Samuolis-Samuolevičius. Liudas Truikys ir Stepas Žukas. Tai pavardės jaunų lietuvių dailininkų, kurių ne vienas vėliau taip svarbūs ir reikšmingi mūsų dailei, ypač Bronius Pundzius — skulptūroje, Antanas Samuolis — tapyboje ir Liudas Truikys — teatro dekoracijų srity, dar ir šiandien tebesąs vienas reikšmingiausių Lietuvoje. Antroji Žmuidzinienės paroda kartu su dail. Každelevičiūte (skulptore) buvo surengta Lietuvos Moterų Tarybos, Onos Mašiotienės pirmininkaujamos, Kaune 1932 m. Be to, dailininkė 1937-44 laikotarpyje rodėsi lietuvių dailininkų sąjungos bendrose parodose Kaune ir Vilniuje. Gyvendama išeivijoje, dalyvavo parodose Anglijoje (Edin-burgh, York), JAV ir Kanadoje, ir be dalyvavimo bendrose lietuvių
dailininkų parodose, ši yra trečioji vieno asmens paroda ir antroji Toronte.

Man dailininkės asmeniškai neteko sutikti ir pažinti iki jos atvykimo į Torontą 1962 m. Tačiau, 1931-ais iš Telšių atvažiavęs studijoms į Kauno meno mokyklą, turėjau progos pirmą kartą pamatyti Žmuidzinienės kompozicijas ir portretus jau minėtoj, jos antroj, parodoj. Jie man darė stiprų bei pasigėrėtiną įspūdį. Todėl susipažinus Toronte su jos kūryba, jau nesunku, tos patirties dėka, įvertinti tapytojos nueito kūrybinio kelio teigiamą reikšmę lietuvių dailei.

Stebint pačią vėliausią Žmuidzinienės kūrybą, jos vieno asmens parodoje, matosi, jog pasirinktoji mitologinė tematika yra dailininkės plačiai suprasta: ji pagrįsta žiląja mūsų liaudies pasaulėjauta. Man regis, iškalbingiausiai bei tipiškiausiai tai .išsako jos paveikslas, perteikiantis pagoniškos mūsų senolių dainos — "Mėnuo saulužę vedė/ Pirmą pavasarėlį" — turinį. Ši pastaroji įkūnyta tapybinė vizija ir trylika kitų tautosakinio įkvėpimo akvarelių, vaizduojančių aitvarus, laumes, vandenį, miškinį, vandenę ir kt., liudija, kad kūrėja yra išskirtinė mūsų folklorinės tapybos pradininkė. Beje, teko patirti, jog dailininkė pasiryžusi savo mitologinio turinio paveikslų komplektą duoti kokiai nors institucijai, sutinkančiai juos pagloboti ir perteikti atsista-čiusios nepriklausomos Lietuvos valstybinei žinybai.

Be mitinio prado darbų, išstatyti dar keturi to paties turinio paveikslai, vaizduojantys vėjo sklaidomais ar debesėlių prigožtais plaukais moterį, jautriai laikančią antgamtinio dydžio gėlės žiedą. Jie pavadinti "Rožė I", "Rožė II", "Rožė III", "Rožė IV". Kitomis keturiomis — "Arkliai", Jūra", "Pavasaris", "Jūros pasaka" — skaidrių persiliejimų akvarelėmis, kupinomis gamtos ilgesio, kompozicinio ritmo ir lyrinės šilumos, kūrėja sukelia gilaus estetinio pasigėrėjimo.

Šiuose visuose darbuose H.J. Žmuidzinienė savo lanksčia fantazija, nepakartojamu kūrybiniu braižu bei meninės išraiškos lengvumu — atsiskleidžia į mus individualiu poetinio ramaus surrealiz-mo mokyklos dvelksmu.

T. Valius

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai