Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KNUT HAMSUNO ATSTŪMIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K.   

1945 m. pradžioje norvegų studentai vyko į vienišą dvarą, kuriame susikrimtęs ir atsiskyręs nuo pasaulio gyveno Knut Hamsunas, vienas didžiausių gyvųjų rašytojų. Tylėdami studentai statė pylimą aplink jo namą, pylimą iš jo knygų. Tai jos kadaise paskleidė šio rašytojo, o kartu ir visos, norvegų žemės, garbę visame pasaulyje. Ištisas savaites augo šis pylimas, ir ta tyla, kurioje jis augo galbūt rašytojui buvo kartesnė, negu bet kuris atviras priekaištas. Tas kuris parašė „Augustą, buriuotoją aplink pasaulį“ ir ,,Žemės palaimą“, kuris kadaise sukūrė „Paną“, buvo kvislingas, jis leidosi išnaudojamas tos jėgos, kuri 1940 m. prispaudė norvegų žemę.

Nebylus, bet iškalbus knygų pylimas galbūt jau seniai subyrėjo, gal ir žolė jau jį apaugo. 88 metų senukas, turėjęs švelnius teisėjus, randa vis daugiau žmonių, kurie jo jau nebelaiko sąmoningai atsakingu. Senelis teisme vis tvirtino, kad tikroji kaltė yra priskirtina ne tiek jam, kiek jo šeimai, ir juo buvo patikėta. Jis pats atsiskyrė nuo gyvenimo ir savo puikius namus Zandvike sukeitė su to paties miestelio senelių prieglauda. Kai jis su nepatikimu karvelišku žvilgsniu akyse, sunkiai lazda ramsčiuodamasis vaikštinėja sode, jis būna beveik visad vienas. Jis nori kalbėtis su Nieku, ir Niekas nori kalbėtis su juo. Žmogus, kurio vardas yra Knut Hamsunas, kitiems nebeegzistuoja. Jis savo tautai jau seniai miręs, ir kas dar iš šio žmogaus yra likę, tėra tik šešėlis.

Tačiau gyvas yra ir liks jo darbas. Šiandien jau nebėra studentų, kurie vežtų jo knygas į jo dvarą: žmogų, kurio nebėra, atskyrė nuo rašytojo, kurio palikimas yra nemirštąs. Ir potvarkis, uždraudžiąs valstybinėms bibliotekoms išdavinėti jo knygas, yra jau atšauktas. Žmogus Hamsunas yra jau miręs, bet jo kūryba gyvena ir toliau. Taigi Norvegijoje atrodo yra rastas vienintelis teisingas sprendimas. Tiesa, pats spontaniškas tautos pasipiktinimas buvo visai suprantamas. Tik ta pati tauta suprato, kad turi būti skiriami žmogus ir jo kūryba. Juk būtų tiesiog nesuprantama, kad rašytojas, kuriam padarytas nenuplaunamos gėdos priekaištas, būtų išstumtas iš gyvenimo taip, kaip elgdavosi kaip tik anie totališkieji rėžimai: sukurti jo knygoms naują laužą ir jas visiškai uždrausti. Ir kas svarbiausia: niekas negalėtų jo ne mirtinguose veikaluose rasti bent vieną eilutę, kuri atitiktų aną ideologiją. Priešingai, kas skaitytų jo „Badą“ ar „Augustą, buriuotoją aplink pasaulį“, negalės nenusišypsoti, neradęs nieko, ko taip norėtų Gobbelsas. Tai, žinoma, Hamsuno kaip žmogaus nė kiek neišteisina, bet tai yra svarbus faktorius jo kūrybos atžvilgiu. Todėl būtų trumparegiška, jei ir kituose kraštuose būtų draudžiami rašytojų veikalai vien tik dėl to, kad žmogus suklydo. Norvegija pasisakė už rašytoją, o žmogų nubaudė tyliu atstūmimu.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai