Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1976 METAI PDF Spausdinti El. paštas
Visuomeninio gyvenimo sraute
JAV 200 metų sukaktis sudarė progą ir lietuviams suorganizuoti atitinkamų "Bicentennial" renginių ir bent šiek tiek pasirodyti amerikiečių scenoje. Didžiosios kolonijos vienaip ar antraip pažymėjo šią sukaktį. Chicagoj (IX.5) vykusią tautinių šokių V šventę įregistravus kaip "Bicentennial" renginį, į ją atsilankė prezidento Fordo žmona ir kitų amerikiečių svečių. Mc Cormick parodų centro salėj (IV.25) surengtas koncertas, kuriame Chicagos simfoninis orkestras atliko Vl. Jakubėno simfoninių kūrinių (žr. recenziją birželio numery). Los Angeles Caliiornia Museum of Science and Industry pusantro mėnesio vyko lietuvių tautodailės ir kitų eksponatų paroda. Bostono centrinėj bibliotekoj surengtas paskaitų ir filmų ciklas. New Yorko pirmojoj mokykloj įmūryta memorialinė lenta priminti A. Kuršiui, joj mokytojavusiam 1659-61, gal pirmajam lietuviui Amerikoje. "Draugas" Br. Kviklio iniciatyva surengė senųjų lietuvių išeivių istorijos parodą paminėti ir JAV 200 metų, ir lietuvių Kame krašte imigracijos 100 metų; apie 3000 eksponatų parodyti ne tik Chicagoj, bet ir New-Yorke.

Tarptautinis eucharistinis kongresas Phila-delphijoje (VIII.1-8) taip pat buvo proga lietuviams jame pasirodyti, ypač tą dieną, kai savo pamaldoms buvo gauta Philadelphijos katedra.

Mokslinių suvažiavimų buvo du: Lietuvių katalikų mokslo akademijos X suvažiavimas Detroite XI.24-28 (aprašas šiame numery) ir Pabaltijo studijų (AABS) V konferencija New Yorke V.20-23 (žr. rugsėjo numerį). Lituanistikos institutas, veikiąs jau 25 metus, vykdė prezidiumo rinkimus, pirmininku perrinktas dr. J. Gimbutas Inžinieriai surengė žiemos studijinę konferenciją St. Petersburge, Floridoj.

Chicagoj trečiąkart pavasarį surengtos lietuvių poezijos dienos V.21-22, vienas vakaras skirtas paminėti J. Aisčiui, antrą vakarą savo kūrybą skaitė H. Nagys ir vietiniai poetai. Visose didesnėse kolonijose buvo po vieną ar daugiau literatūros vakarų. Vasarą jų rengta suvažiavimuose, stovyklose, vasarvietėse. Daugiausia kviečiami buvo B. Pūkelevičiūtė, Ant. Gustaitis, L. And-riekus.

Dainavoj vyko mokytojų ir jaunimo studijų X savaitė, ten pat po savaitę stovyklavo ateitininkai sendraugiai ir frontininkai, Kennebunk-porte — ateitininkai sendraugiai ir šauliai. San-tariečiai su svečiais buvo tradiciškai suvažiavę savaitgaliui į Tabor Farm (dalyvavo rusų poetas J. Brodskis).

Katalikų federacijos 70 metų jubiliejinis seimas vyko Chicagoj, pirmininku perrinktas prof. dr. J. Meškauskas. Vyčių 63-sis metinis seimas buvo Daytone (metų žymuo — aukso medalis skirtas sovietų kaliniui disidentui S. Kovaliovui, jo vardu medalį priėmė S. Kudirka). Kunigų vienybės seimas (apie 40 dalyvių) posėdžiavo Chicagoj, nauju pirmininku išrinktas kun. dr. Z. Smilga. Iš spaudoj paskelbtos seimo dalyvių nuotraukos matyti, kad visai juo nesidomėjo net pačios Chicagos klebonai ir apskritai senųjų išeivių kunigai, nekalbant apie tos srities tolimesnius miestus; tai ir parodo, kodėl JAV nepajėgiama sudaryti lietuvių katalikų centro, nors ir seniai apie jo reikalą kalbama. Ateitininkai sendraugiai savo suvažiavimą buvo sušaukę Phila-delphijoj eucharistinio kongreso metu.

Šaulių suvažiavimas vyko Toronte, kitam trimečiui pirmininko pareigas iš V. Tamošiūno perėmė K. Milkovaitis. Vilniečių suvažiavimas buvo Chicagoj, buvusį pirmininką K. Veikutį pakeitė dr. J. Šalna. Filisterių skautų s-gos pirmininku išrinktas J. Dainauskas.

LFB (frontininkų) konferencija buvo stovyklos Dainavoj metu. Los Angeles LFB sambūris surengė tradicinį politinių studijų savaitgalį (su M. ir J. Jurašais ir kt.).
Lietuvių fondas 1976.XI.21 buvo sutelkęs jau 1,321,865 dol.; 1962-75 išskirstyta įvairiems kultūriniams reikalams 354,612 dol. Pernai metų pradžioj tarybos pirmininko pareigas iš dr. J. Valaičio perėmė dr. G. Balukas, valdybos pirmininku liko dr. A. Razma.

VLIKo finansavimui inkorporuotas Tautos fondas. New Yorke vykusiame suvažiavime tarybos pirmininku išrinktas prel. J. Balkūnas, valdybos — I. Gasiliūnas.

VLIKo metinis seimas buvo Washingtone XII. 4-5, ALTos suvažiavimas Chicagoj XI. 13. Visi pripažįsta šiuos du veiksnius ir jų veiklai kasmet nemažai suaukoja. Lėšų nestokojama, bet stokojama darbingų pajėgų. Jaučiamas išsekimas.
 Gyvenama "šia diena", be konstruktyvios perspektyvos ateitin. O darbingų pajėgų negali būti sulaukiama, kol neturima tiesioginės atramos visuomenėje. Savo ruožtu organiška atrama visuomenėje yra nutrūkusi dėl to, kad ir VLIKo, ir ALTos dabartinė struktūra yra savo laiką atgyvenusi ir reikalinga prisitaikymo naujiems laiko reikalavimams. Faktas, kad kai kurios organizacijos, kurių vardu atstovai dalyvauja VLIKe ar ALToje, arba merdėja arba yra virtusios fikcijomis. Taip pat faktas, kad nemažai net ir vyresniosios kartos šiek tiek jaunėlesnių žmonių nei VLIKe, nei ALToje nereprezentuojami. Tokioj padėty pravartu prisiminti anglosaksinę išmintį — išlaikyti institucijas, bet laiko tėkmėje keisti jų struktūrą. Jau prieš dvidešimt metų tuometinis VLIKo pirmininkas Jonas Matulionis buvo blaiviai iškėlęs reformų reikalą. Tik jo išmintingas įspėjimas liko balsu tyruose.
Beje, ALTos orumą bei pajėgumą labai menkina dar du dalykai: savotiškas lietuviškųjų reikalų supratimas ir savotiškas susibloškimas su kažkokio nesuprantamo įniršio apsėsta ultrakonser-vatyvių ekstremistų grupe, besitelkiančia aplink "Naujienų" dienraštį Chicagoje. Ne be reikalo ALToj dalyvaujanti Amerikos R.K. Federacija susirūpino. Federacijos suvažiavimas pasakė, kad: "Federacijos valdyba yra kviečiama daryti žygių, kad lietuvių katalikų visuomenėje būtų atstatyta taika, pagrįsta Kristaus principais". Atitinkamai pasisakė federacijos pirmininkas pro f. J. Meškauskas ALTos suvažiavime.
JAV Lietuvių Bendruomenė pernai vykdė VIII tarybos rinkimus. Juose dalyvavo 7428 asmenys (rinkimus boikotavo tie, kurie siūlo demokratinį tvarkymąsi pakeisti vad. federaciniu, būtent tokiu, kuris išjungtų visuomenę, o leistų, kuriai nors organizacijai visai pritrūkus savo narių, "pasiskolinti" iš svetimų, kaip kad ALToj kelis metus sandariečiams atstovauja visai ne jų žmogus). Tarybos prezidiumo pirmininko pareigas iš A. Rugieniaus perėmė R. Kudukis, valdybos pirmininku išrinktas A. Gečys, buvęs pirmininkas J. Gaila pakviestas vadovauti Kultūros tarybai, Br. Juodelis — Švietimo tarybai. Visos LB apygardos turėjo savo suvažiavimus. Rūpintasi tiek kultūriniais bei švietimo reikalais, tiek Lietuvos laisvės reikalu (ALTa į tai turėtų žvelgti kaip į talką, o ne kaip į konkurenciją).
Chicagos lietuviai pergyvena tai, kas anksčiau buvo nusiaubę Brazilijos, o paskui Australijos lietuvius. Bylinėtasi amerikiečių teismuose, o metų pabaigoj viską apvainikavo Jaunimo centre kun. A. Kezio, berengiančio altorių skautų jaunimo pamaldoms, užpuolimas. Apie tai visa Jaunimo centro biuletenis "Mūsų Žinios" (1976. XII.26) rašo: "Mūsų nuomone, demonstracijas prieš Jaunimo Centrą surengė komunistų, reorganizuotos bendruomenės ir nacių elementai, kurių tikslas skaldyti lietuvius", nors dalyvavo "ir mūsų patriotų, kurie, suklaidinti ir suvedžioti, nešiojo plakatus prieš lietuvius jėzuitus ir Jaunimo Centrą, kad jie esą komunistai". Iš tolo Chicagos įvykiai tiesiog nesuprantami, kaip stebinanti yra ir "Dirvos" žinutė, kad ALTos pirmininkas parašęs jėzuitų provincijolui laišką su savo instrukcijomis. Gal Chicagos lietuviai gali sau ir tokią prabangą leisti. Bet kitur tokios dvasios perkėlimas būtų didelė ne lemtis. Tikimės, kad laimės blaivus protas.

Kanados lietuviai nesileidžia į tokią "prabangą", nes mato, kad pirmiausia reikia rūpintis pačia lietuviškąja egzistencija, kai "jaučiama saulėlydžio nuotaika". 22-sios Lietuvių dienos pernai vyko Montrealy su dailės paroda, chorais, tautiniais šokiais. LB rūpesčiu Toronte V.24 sušauktas pirmasis kultūros darbuotojų suvažiavimas. Mokytojai buvo suvažiavę į Hamiltoną. Katalikų centro suvažiavimas buvo Toronte XI. 1, pirmininku perrinktas dr. J. Sungaila. Nutarta parašyti Vatikanui laišką dėl religinės padėties Lietuvoje ir dėl Vatikano laikymosi šiuo reikalu.

Europos lietuvių 23-čioji studijų savaitė (VIII. 1-8) vyko Prancūzijoj, Chantilly prie Paryžiaus. Aštuonių akademinio lygio paskaitų klausėsi apie 120 asmenų. D. Britanijos Lietuvių s-gos suvažiavime buvo atstovaujami 595 nariai iš 15 skyrių. Vokietijoj XI.20-21 įvyko LB darbuotojų suvažiavimas — simpoziumas apie lietuvių santykius su kaimynais. Susiorganizavo Lietuvių kultūros draugija, kuri apims visus V. Europos kultūrininkus; pirmininke išrinkta dr. A. Veigel. Veikė 6 lietuviškos mokyklėlės su 41 mokiniais. Vasario 16 gimnaziją baigė 5 abiturientai.
Brazilijos LB rinkimuose dalyvavo per 600 balsuotojų. Tarybos pirmininku išrinktas A. Slie-soraitis, valdybos — A. Saldys.

Australijoj metų pabaigoje (XII.26-1.2) Mel-bourne vyko Lietuvių dienos su įvairia meno programa ir su įvairiais suvažiavimais (LB tarybos, Jaunimo s-gos, inžinierių, ramovėnų, kunigų). PLB valdyba buvo iš JAV suorganizavusi 22 žmonių ekskursiją ir pasiuntusi solistus N. Linkevičiū-tų ir B. Prapuolenį programai atlikti. Be to, iš Kanados buvo atvykę "Gyvataro" šokėjai.

PLB valdyba ypačiai rūpinosi įvairių kraštų lietuvių santykių glaudinimu ir pagelbėjimu tų kraštų lietuviams, kur tokia pagalba reikalinga. PLB pirm. Br. Nainys ir jaunimo reikalams narys R. Kasparas padėjo organizuoti III jaunimo kongresą. Po kongreso PLB lėšomis buvo pasiųstos Argentinon R. Lukoševičiūtė ir Uragvajun R. Šo-liūnaitė pagelbėti tų kraštų jaunimui susiorganizuoti (Kolumbijos jaunimo stovykloms vadovauti ateitininkai buvo pasiuntę L. Kojelį). Lituanistinio švietimo reikalais P. Amerikos penkis kraštus lankė J. Kavaliūnas. PLB lėšomis ir Kanados mergaičių kvartetas "Aušra" buvo pasiųstas koncertuoti D. Britanijos lietuvių kolonijose.

Pasaulio lietuvių katalikų bendrija visuomenininko premiją paskyrė J. Matulioniui, o Lietuvių fondas apdovanojo 1000 dol. premija gen. konsule J. Daužvardienę už visuomeninę veiklą. Ohio gydytojų d-ja savo XX premiją paskyrė Kento universiteto lituanistinių studijų fondui.

Savo sukaktis minėjo šie mūsų leidiniai: Vienybė — 90 metų, Ateitis — 65, Draugas (kaip dienraštis, Dirva — 60, Nepriklausoma Lietuva — 35, Laisvoji Lietuva — 30, Lietuvių Dienos, Technikos Žodis — 25, Tėviškės Aidai — 20, Šaltinis — 15 m. nuo atgaivinimo Anglijoj (50 m. nuo atsteigimo Marijampolėj ir 70 m. nuo įsteigimo Seinuose). Iš radijo valandėlių sulaukė dr. J. Stuko programa New Jersey 35 m., J. R. Simanavičiaus Toronte — 25 m.

Lietuvių rašytojų d-jai sukako 30 m. Maria-napolio gimnazija, iš pradžių kun. dr. J. Navicko įkurta kaip kolegija, sulaukė 50 m. (dabartinis ir ilgametis direktorius — kun. J. Petrauskas). Dar gilesnėn praeitin nukelia parapijų jubiliejai: Wau-kegan, 111. — 80 m., Newarko — 75, Londono (Anglijoj) — taipogi 75 m.

Knygų —gausu
Nors apskritai žengiame saulėlydin, tačiau knygų kasmet sulaukiame palyginti nemažai, o praeitais metais, galima sakyti, net gausiai.

Gana gausiai pasirodė grožinės literatūros knygų. L. Andriekus išleido naują poezijos rinkinį "Už vasaros vartų", kuriame, B. Brazdžionio žodžiais (Š. P. Varpely), autorius "išeina kaip gaiviai atsinaujinęs, serafišku giedrumu nutviekstas poetas". P. Jurkus išleido plačios apimties pasaką-poemą "Juodvarnius", kurių pirmoji versija buvo spausdinta šiame žurnale 1949 m. V. Bogutaitės trečiasis rinkinys "Po vasaros" ryškina autorės kūrybinį savitumą. Debiutinių rinkinių išėjo du: A. Veščiūnaitės moderniško braižo "Žodžiai kaip salos" ir O. Mikailaitės lyrika "Šiapus jūros". Iš Lietuvos gautų religinių sonetų (43) rinkinys — "Negęstanti šviesa" (autorius nenurodomas nė slapyvardžiu). 1975 m. data išėjo S. Skirkos kuklūs eilėraščiai "Tu esi nepamirštama" ir M. Aukštuolio "senolinė" poema, sudaranti tik bibliografinę poziciją.

Romanų pernai sulaukėme daugiau, negu paprastai per metus jų pasirodydavo. R. Spalio "Mergaitė iš geto" priklauso vienos kartos istorijos ciklui, kurį buvo pradėję "Gatvės berniuko nuotykiai". Vėlesnės šio ciklo knygos apskritai liko lengvesne lektūra, bet "Mergaitė iš geto" yra nebe nuotykiais pagrįsta kronika, o vykęs psichologinis romanas. I. Mero "Striptizas" savo laiku buvo spausdintas "Pergalės" žurnale, bet atskirai nebuvo išleistas — alsavo humanizmo dvasia be jokio kito
"kryptingumo". J. Kralikausko "Martynas Mažvydas Vilniuje", lyginant su jo paties paskutiniaisiais romanais, daro įspūdį žingsnio ne pirmyn, bet atgal. Alb. Baranauskas išleido trilogijos "Rudenys ir pavasariai" antrąją dalį, patvirtinančią tai, kad būtų buvę laimėta ne taip plačiai mojantis, bet koncentruojantis — atsisakant balasto. "Erelių kuorai" — P. Orintaitės istorinis nuotykių romanas (iš Kęstučio ir Algirdo laikų). "Europietė" — iŠ prieš dešimtį metų mirusio St. Būdavo palikimo. Antru leidimu išėjo V. Ramono "Dulkės raudonam saulėleidy". V. Janavičius savo knygą "Nevykėlio užrašai" paliko be jokio žanrinio apibūdinimo. V. Alantas išleido savo novelių rinktinę "Atspindžiai ūkanose" ir knygą apie Romą Kalantą. A. Vaičiulaičio "Vakaras sargo namely" pasirodė trečiuoju papildytu leidimu. Dar išėjo VI. Vailionio romanas "Likimo audrose", vaizduojantis Dzūkijos partizanų kovas, ir J. Valaičio, rodos, autobiografinė apysaka "Jaunamartė".

Jaunimui skirti leidiniai: V. Frankienė s-Vaitkevičienės premijuota apysaka "Du draugai", VI. Vijeikio istorinė apysaka "Saigūnas", Pr. Enskaičio skautiški apsakymai "Rūtos ir lelijos". Vaikams pasirodė antru leidimu St. Džiugo eilėraščiai "Kiškučio vardinės", o patiems mažiesiems D. Lipčiūtės-Augienės eiliuota abėcėlė "Močiutės dovanėlė".

K. Barėno redaguojamo literatūros metraščio "Pradalgė" pernai išėjo IX knyga. "Tretieji vainikai" — P. Jurkaus, A. Kairio ir Pr. Naujokaičio redaguota poezijos antologija, sutelkusi tuos visus (51!), kurie nepateko į K. Bradūno redaguotąją antologiją "Lietuvių poezija išeivijoje 1945-1971".

Filosofinė mūsų literatūra pernai praturtėjo neeiliniu laimėjimu — A. Maceinos "Religijos filosofija" (I dalimi). Šis veikalas esmingai atskleidžia iškiliojo mūsų filosofo mąstymo pagrindus. Prancūzų filosofo J. Maritaino raštų rinktinę "Protu ir tikėjimu" sudarė ir išvertė A. Tamošaitis. Apie charizmatinį dabarties sąjūdį informuoja prel. V. Balčiūno paruoštas leidinys "Šventoji Dvasia — Bažnyčios atnaujintoja".

Pasirodė ir istorinių veikalų. Pr. Naujokaitis baigė savo kompiliacinę "Lietuvių literatūros istoriją" (III ir IV tomai). V. Daugirdaitė-Sruogienė pateikė knygą "Lietuvos Steigiamasis seimas". Išleisti istoriko ir politiko prof. A. Voldemaro raštai (redagavo M. Šimkus).

Biografines monografijas išleido: J. Girnius apie Pr. Dovydaitį, A. Baltinis — vysk. V. Bo-risevičių, J. Jašinskas — J. Janonį.

Atsiminimų pasirodė šios knygos: A. Pakalniškio — "Metai praeityje, A. Tenisono — "Žemaitijos girių takais" (miškininkų S-ga paskyrė 500 dol. premiją), J. Demereckis — "Savanorio ir kontržvalgybininko atsiminimai", K. Kemežys — "Po pasaulį besiblaškant". Prieš trejetą metų Brazilijoj mirusio Z. Bačelio atminimui išleista "Nerami siela" su jo atsiminimais ir straipsniais. A. Saudargienės "Tolimų kraštų miražai" — kelionės po pasaulį įspūdžiai.

Lituanistinėms mokykloms išleista V. Liulevi-čiaus redaguojamos "Lietuvių tautos ir valstybės istorijos" III dalis (parengė S. A. Girnius, A. Kliorienė ir V. Kamantas, V. Liulevičius, R. Dun-dzila ir D. Kviklytė), D. Bindokienės "Lietuvių literatūros skaitymai" ir "Lietuvių literatūros konspektai" (4 dalys). V. Augulytė ir J. Plačas parūpino leidinį "Šimtas žaidimų". Pagaliau(!) sulaukta ir "Mano pirmoji komunija", kurią pagal amerikiečių leidinį parengė I. Bublienė ir kun. V. Žemaitis.
Lietuvių toto archyvo vedėjo kun. A. Kezio iniciatyva pradėta leisti Amerikos lietuvių etninė enciklopedija, kuri keliais albuminiais tomais pailiustruos išeivių gyvenimą. Pirmasis leidinys "Palikę tėviškės namus" (lietuvių ir anglų kalbomis) skirtas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėms Chi-cagoje (nuotraukos A. Kezio, tekstai — J. Dai-nausko, B. Pūkelevičiūtės ir L. Šimučio jr.).

Vis gausėja mūsų autorių knygos ir kitomis kalbomis.
Kun. K. Pugevičiaus, Lietuvių katalikų tarnybos vedėjo, rūpesčiu tęsiamas "LKB Kronikos" atskirų numerių skleidimas anglų kalba. Iš viso jau išleista 13 numerių (No. 10 — Struggle for Sur-vival, No. 11 — We Will Not, No. 12 — The Church in the Shadovv, No. 13 — A Struggle for Human Rights). Be to, išleistos dvi brošiūros: apie N. Sadūnaitę — "No Greater Love . . ." (20.000 egz.) ir S. Kudirkos kalba JAV vyskupų konferencijoj "In Defense of Human Rights" (10,000 egz.). "LKB Kronika" susilaukia vis platesnio dėmesio. Prancūzijoj A. Martin, daugiausia remdamasis "LKB Kronika", išleido knygą apie tikinčiųjų persekiojimą Lietuvoje, antrašte "Lithua-nie. Terre de foi, terre des croix" (Lietuva — žemė tikėjimo, žemė kryžių). Leidinio "Actą Bal-tica" XV tome vokiečių kalba paskelbti "LKB Kronikos" trys numeriai (10, 11 ir 12). Italų kalba prel. V. Mincevičius išleido dešimt šio leidinio numerių knyga "Cronaca della Chiesa Catolica in Lituania". Atskirą skyrių (60 psl.) apie Lietuvos tikinčiųjų persekiojimą randame ir italų jėzuito U. A. Floridi knygoj apie Maskvą ir Vatikaną (ši jo knyga pasirodė ir anglų kalba — "De-tente versus dissent".

Br. Kasias išleido studiją apie Pabaltijo santarvę — "The Baltic Nations", K. R. Jurgėla — "Lithuania — The Outpost of Freedom", A. J. Kasulaitis — "Lithuanian Christian Democracy", A. M. Budreckis — "The Lithuanians in America 1651-1975" (chronologija ir dokumentacija), J. Vaišnora — "The Forty Years of Darkness" (apie spaudos draudimą).

P. Afrikos meno biblioteka ir valstybinė galerija išleido dailininko Prano Domšaičio monografiją (teksto autorė — E. Verloren van Thėmaat).


K. Šklėrius Vežikas (Akvarelė)

Mažosios Lietuvos istorijos ir etnografijos klausimais išleistas M. Brako redaguotas leidinys "Lithuania Minor" (J. A. Stiklioriaus, A. Budreckio ir J. Gimbuto str. angių kalba, P. Rėklaičio — vokiečių, V. Pėteraičio — lietuvių). Olandijos E. J. Brill leidykla išleido 1529 m. Lietuvos Statuto vertimą anglų kalba (vertė K. von Loewe). V. Gidžiūnas lotynų kalba paskelbė studiją apie Lietuvos XV-XVI a. pranciškonus observantus (žr. recenziją spalio numery). Pernykštėj apžvalgoj liko nepaminėta V. Greene knyga "For God and Country", apžvelgianti JAV lenkų ir lietuvių etninės sąmonės augimą 1860-1910 laikotarpy.

Savo specialybės reikšmingų veikalų kitomis kalbomis paskelbė ir nelituanistai. A. J. Greimas prancūziškai pernai išleido net du veikalus: "Se-miotiąue et les sciences sociales" ir "Maupassant" semiotinė analizė). J. L. Navickas studijoj "Con-sciousness and Reality: Hegel's Philosophy of Sub-jectivity" analizuoja ir interpretuoja pagrindinį Hėgelio veikalą "Phanomenologie des Geistes", V. Vyčinas dar anksčiau yra išleidęs savo ketvirtą filosofinę knygą "Our Cultural Agony". K. I. Skrupskelis kaip koredaktorius pradėjo amerikiečių filosofo W. James raštų pilną kritinį leidimą (I t.: Pragmatism, II t.: The Meaning of the Truth; leidėjas — Harvard University Press).

Iš Lietuvos pabėgėlis E. Narouche išleido beletristines refleksijas "The Secret Life of the Politi-cal Refugee", JAV lietuvaitė Rūta Burokas — autobiografinę apybraižą "Such is Life", P. Leonas — publicistinius svarstymus "With Liberty and Justi ce". Iš Lietuvos pokario ir partizaninių kovų romaną "Truth Is for Strangers" išspausdino Iz-raelin emigravęs rusų žydas E. Savela.

Grožinės literatūros vertimų anglų kalba pasirodė L. Dovydėno "The Brothers Domeika" (vertė M. Stark) ir latvių kalba B. Pūkelevičiū-tės "Septembra sestdiena (vertė Zarinu Janis) Manyland leidykla praeitų pabaigai buvo anonsavusi prozos bei poezijos antologijas ir A. Landsbergio pjesę, bet apie jų pasirodymą dar nebuvo žinių.

Dalis suminėtųjų knygų datuotos 1975 m., nors faktiškai išėjo tik praeitais metais. Be abejo, ir 1976 m. datuotų knygų pasirodys jau šiais (1977) metais. Be suminėtųjų knygų, išėjo ir daugiau įvairių smulkesnių leidinių.

Premijos. Lietuvių katalikų mokslų akademijos mokslinio veikalo premija paskirta J. Girniui už monografiją "Pranas Dovydaitis", žurnalistikos premija — B r. Kvikliui (abiejų premijų mecenatas kun. dr. J. Prunskis).

Lietuvių rašytojų draugijos premiją gavo Alb. Baranausko "Rudenys ir pavasariai", Montrealio Akademinio sambūrio V. Krėvės premiją (už 1974-75 išleistas knygas) — E. Cinzo "Raudonojo arklio vasara". "Draugo" romano konkursą laimėjo J. Kralikausko "Martynas Mažvydas Vilniuje". B. Pū-kelevičiūtė laimėjo du konkursus: "Dirvos" novelės konkursą ir Los Angeles dramos sambūrio dramos konkursą už dramą "Palikimas". Detroitiškiai (St. Garliausko iniciatyva) suorganizavo 750 dol. skaitytojų premiją tenykščiam rašytojui V. Alantui.

Konkursų statistika: romano konkursui gauti 9 veikalai, novelės — 11, dramos — net 12, pastarajame konkurse nebuvo kam skirti antrąją premiją, nors ji ir buvo numatyta. Taigi daug kas jaučiasi "pašaukti", bet. . .
"Ateitis", švęsdama 65 metų sukaktį, buvo paskelbusi konkursą jaunimui. Studentų grupėj (18-30 m.) už poeziją buvo premijuoti J. Malerytė ir V. Keblys, už prozą P. V. Kisielius, už straipsnius L. Sidrys ir V. Nakas, už veiklos aprašymus L. Kojelis, A. Čepas ir A. Pakalniškis, už nuotraukas K. Norvilas, J. Kuprys ir L. Kojelis.

Gausu ir dailininkų
Kadangi dailės kūryba nesusieta su žodžiu, tai gausiai sulaukiame ir jaunųjų dailininkų. O kadangi tai yra kilnus "hobis", jis irgi daugelį patraukia susidomėti daile, ypač turint daugiau laisvalaikio. Tad ir nestokojame dalininkų. Greičiau jų gausoje sunku ir orientuotis.

Po nevisai pavykusios Chicagoj tradicinės Vasario 16 parodos 19751 metais, pernai jos ten buvo atsisakyta. Vietoj jos tuo metu vyko V. Petravičiaus, kuriam buvo paskirta Lietuvių fondo premija, kūrinių paroda. Betgi šiaip Chicagoj kolektyvinių parodų nestokojo. Svarbiausia jų, atrodo, reikia laikyti 20 dailininkų parodą, skirtą paminėti JAV 200 metų sukakčiai; ši parod; buvo kilnojama ir po kitus Illinois miestus. Chi cagos universitete vyko 18 moterų dailininkių kūrybos paroda. Naujose vieno Chicagos banko patalpose (4038 So. Archer Ave.) įsikūrusi "Čiurlionio galerija, Inc." taip pat surengė apie 10 dailininkų kolektyvinę parodą. Jaunimo centre vykusieji dailės kursai pavasarį surengė savo lankytojų ir kitų meno mėgėjų parodą, sutelkusią apie 40 dalvviu ir kelis šimtus įvairių darbų.
New Yorke Vasario 16 paroda vyko septintąkart. Premijos buvo paskirtos V. Kašubai (už tautine tematiką) ir O. Paškevičienei (už tradicinį meną), medaliais pažymėtos E. Urbaitytė, V. Kriš-tolaitytė ir I. D. Griežė.

Kolektyvinių dailės parodų surengta ir kitur, kaip Los Angeles, Baltimorės ir Washingto-no dailininkų ir dailės mėgėjų, Toronto baltų moterų dailininkių.
V. Vizgirda savo kūrybos parodą surengė Toronte, V. K. Jonynas su I. D. Grieže — Bostone, R. Viesulas — Chicagoj, V. Kasiulis (iš Paryžiaus) su žmona — New Yorke ir Chicagoj.

Jaunimo centro Čiurlionio galerijoj (direktorės pareigas iš R. Jautokaitės perėmė dr. M. Gaižutienė) savo darbų parodas turėjo iš vietinių Z. Sodeikienė, J. Mieliulis, Br. Murinas (70 metų sukakties) ir VI. Vaičaitis, iš kitų miestų—V. Šiugždaitė, V. Krištolaitytė, B. Kido-lienė ir A. Variakojienė (savo darbus ji rodė ir savajame Los Angeles). Kitur Chicagoj savo 70 metų sukakties parodas surengė Vl. Vaitiekūnas (ir Detroite bei Toronte) ir A. Rūkštelė.

V. Krištolaitytė, be Chicagos, savo darbus dar rodė Philadelphijoj ir Kennebunkporte, dalyvavo dviejose kolektyvinėse parodose Manhatteno galerijose. N. Palubinskienė surengė savo darbų parodas New Yorke ir vietiniame Clevelande, kur dalyvavo ir kolektyvinėj amerikiečių grafikos parodoj. Clevelande dar turėjo parodas G. Žumbakienė ir J. Juodis. St. Smalinskienė surengė parodą Toronte. Grafikės L. Nikolskytės-Laukaitienės pirmoji paroda buvo Rochestery. A. Petrikonis surengė parodas savo galerijoj (kurią vėliau uždarė), Waterbury ir Kennebunkporte. Pastarajame savo naujausius darbus rodė ir K. Žoromskis.
Ant. Tamošaičio 70 metų sukakties paroda surengta Toronte ir LKMA suvažiavime Detroite, kur savo kilimus bei kitus darbus buvo eksponavusi ir A. Tamošaitienė. Toronte savo parodas turėjo detroitietė St. Smalinskienė ir vietinės V. Balsienė su R. Ziūraitiene. Art House galerijoj Saulius Jaškus buvo eksponavęs savo kūrinius. Tai mūsų spaudoj pirmąkart iškilęs vardas, nors savo individualių parodų jis turėjęs ir anksčiau. Ottavvoj pernai vyko dvi lietuvių parodos: G. Kongelienės (irgi naujas vardas) ir (iš JAV) V. O. Virkau ekslibrių paroda.
Amerikiečių galerijose ar kitose įstaigose surengė savo kūrinių parodas New Yorke Alb Elskus, E. Kepalaitė, E. Urbaitytė, Detroito Cran-brook Academy of Art (kur ji ir dėstė) A. Ka-šubienė, Rochestery A. Dargis, Chicagoj D. Ramanauskaitė, M. Gaižutienė, Los Angeles G. Geštautienė, Philadelphijoj M. B. Raugaitė, New Buffalo (Mich.) G. Laučienė.

Keliose rinktinėse amerikiečių parodose pasižymėdami dalyvavo K. Varnelis (tarp kitų Chicagos Museum of Contemporary Art 14 abstrak-tistų parodoj) ir R. Viesulas (Brooklyno muziejaus "30 Years of American Printmaking,, parodoj. Dalyvavo ir kiti amerikiečių parodose, kaip M. Stankūnienė, A. Vitkaus kaitė-Merkėr etc.

Australijoj Eva Kubbos ketvirtąkart laimėjo Pring premiją, Drummoyne meno d-jos parodoj geriausio kūrinio ir modernaus meno premijas, konkursinėj Robin Hood vardo parodoj antrą vietą. Pirmoji premija šioj parodoj buvo paskirta H. Šalkauskui (tai jo penktoji Robin Hood konkursų premija). Individualines parodas surengė skulptorius V. Jomantas, keramikė J. Janavičienė, L. Urbonas, I. Jokubauskienė. Kolektyvinėse parodose dalyvavo V. Šerelis, I. Pocienė, V. Kapočiūnas, D. Keraitytė ir kt.

Ottawoj Public Archives of Canada, minint M. K. Čiurlionio gimimo 100 metų, surengta jo reprodukcijų paroda, baigta J. Vaštokienės ir A. Tamošaičio paskaitomis ir koncertu.

JAV 200 metų sukakties proga Philadelphijoj atidarytas istorinis muziejus The American Museum of Wax Figures and Graphics. Vaško figūras šiam muziejui sukūrė P. Vaškys.

Xew Yorko Kultūros Židinyje atidaryta Lietuvių pranciškonų A. Galdiko vardo dailės galerija.

Penktojoj metinėj JAV ir Kanados fotografų parodoj dalyvių buvo 41 su daugiau kaip 300 nuotraukų. Nespalvotų nuotraukų premijas laimėjo K. Daugėla, J. Kasokaitis ir G. Rudavičius, spalvotų — A. Prapuolenis, K. Norvilas ir J. Ramonas. Išleistas ankstesnės parodos albumas lietuvių fotografų išeivijoje paroda '75" (red. I Būtėnas). New Yorke gamtos fotonuotraukų parodą surengė inž. J. Rygelis.

A. Kezys, be minėtos etninės enciklopedijos pirmosios knygos, pateikė 48 nuotraukas T. Col-Lms leidiniui "The Search for Jimmy Carter". J Motiekaitis per 400 spalvotų nuotraukų aprūpino W. L. Price redaguotą turistinį leidinį "Pictorial Images of Mexico Today".

Muzikiniame pasauly
Švęsdama dvidešimtmetį, Chicagos Lietuvių opera pernai pastatė tris naujas lietuvių kompozitorių operas: J. Kačinsko (libretas A. Lands-kergio) "Juodąjį laivą", J. Gaidelio (A. Kairio) - "Gintaro šaly" ir V. Marijošiaus (Santvaro pagal Sruogą) "Priesaiką". Iš keturių spektaklių tris dirigavo viso šio užmojo iniciatorius V. Marijo-šius, vieną — A. Jurgutis. Žr. vertinamuosius VI. Jakubėno ir A. Šimkaus straipsnius rugsėjo numery.

Operečių pastatytos trys. Chicagos lietuvių choras "Pirmyn" pavasarį pastatė Fr. Leharo "Grafą Liuksemburgą". Mirus režisieriui-dirigen-tui K. Steponavičiui, jo pareigas perėmęs D. Lapinskas šią operetę pakartojo dar rudenį. "Dainavos" ansamblis paminėti savo trisdešimtmečiui pastatė A. Jurgučio operetę "Pamario pasaka" (libretas D. Brazytės-Bindokienės), dirigavo pats autorius kuris yra ir ansamblio vadovas (recenzija balandžio numery). Los Angeles muzikės O. Metrikienės ir režisieriaus A. Žemaitaičio iniciatyva pastatyta J. Strausso operetė "Čigonų baronas".

Pažymėtini bendri solistų D. Stankaitytės, St. Baro ir J. Vaznelio koncertai Chicagoj (recenzija kovo numery), Detroite, Los Angeles, Balti-morėj, Clevelande ir Toronte. Kaip užpernai, taip ir pernai surengė bendrų koncertų N. Linkevičiūtė ir B. Prapuolenis (recenzija kovo numery), kurie metų gale koncertavo ir Australijos lietuvių dienose. Kelis koncertus (New Yorke, Chicagoj ir kt.) surengė ir kitas dvejetas — V. Verikaitis ir R. Strimaitis.

Iš solisčių ir pernai daugiausia koncertų turėjo G. Čapkauskienė — per 10! R. Mastienė koncertavo P. Amerikoj (dvi išvykos) ir Chicagoj (recenzija šiame numeryje) A. Stempužienė-Švedienė surengė koncertus Bostone, Philadelphijoj ir Clevelande, D. Mongirdaitė — Chicagoj ir Clevelande, G. Ugianskienė — Los Angeles ir Rochestery, A. Pakalniškytė — New Yorke, B. Aleksaitė turėjo Bostone N. Anglijos konservatorijoj baigiamąjį koncertą ir buvo pakviesta į Clevelandą. Chicagoj surengė koncertus O. Zu-bavičienė, P. Ragienė. Toronte ir Chicagoj koncertavo iš Vokietijos atvykusi estradinė dainininkė V. Rakauskaitė. Įvairiuose suvažiavimuose, minėjimuose, pobūviuose pasireiškė ir kitos solistės.
Smuikininkai D. Pomerancaitė ir J. Mazur-kevičius lietuviams koncertavo Chicagoj (recenzija kovo numery), Toronte ir Bostone. Iz. Va-syliūnas pernai surengė porą koncertų Kenne-bunkporto vasarotojams.

Pianistas A. Kuprevičius koncertavo Chicagoj (recenzija birželio numery) ir Clevelande (dau-ge su aktoriumi H. Kačinsku). Kalifornijos lietuvių renginiuose nuo seniau pasižymėjusi pianistė R. Apeikytė surengė savo vienos koncertą Santa Monicoj. Veržliai reiškiasi jaunieji pianistai: V. Smetona koncertavo New Yorko Town H J, New Haven ir baltų koncertų serijoj Bosto-.rej'o Bostono N. Anglijos kon-servatorrjoĮj koncertą ir gausiai dalyvavo kituose koncertuose kaip akompaniatorius, V. Puškorius koncertavo New Yorke ir Clevelande. A. Ke-palaitė atliko programą Iz. Vasyliūno 70 metų • -v".— minėjime Bostone. J. Rajauskaitė-Petrauskienė pakviesta dėstyti fortepijoną Princetono universitete.
Vargonų virtuozas J. Žukas surengė koncertą Chicagoj, Alb. Prižgintas — New Yorke (taip pat dalyvavo tarptautinėse varžybose Paryžiuje). V. M. Vasyliūnas vasarą surengė vargonų koncertą Kennebubkporte, o rudenį tris koncertas V. Vokietijos bažnyčiose vokiečių visuomenei.

Didžiosiose lietuvių kolonijose metų pradžioje buvo surengti Lietuvos muzikų pianistės A. Dvarionaitės ir smuikininko J. Dvariono koncertai, vasarą keturis koncertus turėjo Vilniaus operos solistė D. Juodikaitytė, rudenį Chicagoj koncertavo grupė Lietuvos dainininkų ir muzikų (Gr. Apanavičiūtė, V. Kuprys ir kt). Kanadoj surengta Lietuvos estradinės dainininkės O. Valiukevičiūtės koncertų.

Alf. Mikulskio ištvermingai vadovaujamas Čiurlionio ansamblis atliko lietuvių programą tarptautiniame eucharistiniame kongrese Philadel-phijoj ir vietoj, Clevelande, surengė operų ištraukų koncertą. Tvirtėja ir Clevelando ramovėnų choras, gastroliavęs Chicagoj ir Hamiltone. R. Čyvaitės vadovaujamas Clevelando studenčių chorelis "Nerija", tik užpernai įsisteigęs, surengė koncertą vietoj ir buvo išvykęs Chicagon dalyvauti "Ateities" žurnalo jubiliejiniame vakare. New Yorko vyrų choras "Perkūnas" aplankė VVaterbury ir išleido savo trečiąją plokštelę. Apreiškimo parapijos choras (vad. A. Kačanauskas) surengė religinį koncertą, kuriame atliko Dubois oratoriją. J. Veblaitytė-Litchfield rudenį New Yorke suorganizavo jaunimo chorą. Chicagoj du religinius koncertus surengė Marąuette Parko parapijos choras (vad. A. Linas). Pasisekus pirmajam bandymui, Jaunimo centre ir pernai buvo suorganizuota religinės kūrybos vakaras. Chicagoj, be kitų ansamblių, reiškiasi Jaunimo centro choras "Audra" ir studentų vokalinis vienetas "Vaiva". Chicagos studentų chorelis "Žiežirbos" vadovė N. Sparkytė) padarė išvyką į Omahą. Didelį judrumą rodė J. Gaidelio vadovaujamas Brocktono parapijos choras, gastroliavęs trijose kaimyninėse vietovėse. Los angeles parapijos choras pirmąkart atliko, pačiam autoriui diriguojant. B r. Budriūno kantatą "Tu Vilniuj pasilik, Valdove". Metinius koncertus vietoj surengė Rochesterio LB choras, Elizabetho parapijos choras.

Toronto Prisikėlimo bažnyčioj surengtas kalėdinės muzikos koncertas su solistais ir choru. Metinį koncertą turėjo Toronto "Varpo" choras. Buvo koncertui į Torontą atvykęs Montrealio Aušros Vartų parapijos choras. Kanados Lietuvių dienoj Montrealy dalyvavo abiejų vietinių parapijų chorai ir Hamiltono mergaičių choras "Aidas", kuris dar pernai koncertavo Ottawoj (M. K. Čiurlionio minėjime) ir Worcestery.

Australijos chorai, nors ir padejuodami dėl sunkumų, ištvermingai laikosi. Adelaidėj veikia net du chorai: "Lituania" (vadovė G. Vasiliauskienė) ir Šv. Kazimiero bažnyčios choras (vadovė N. Masiulytė, pernai baigusi konservatoriją), kuris Verbų sekmadienį surengė religinį koncertą.

Pažvelgę į ankstesnių metų apžvalgas, pamatysime, kad ne vienas chorų jau nutilo. Bet džiugu konstatuoti, kad bando kurtis ir nauji chorai ar jaunimo choreliai.

Clevelando vyrų oktetas pernai koncertavo Toronte ir Chicagoj, Brocktono vyrų sekstetas — Bostone ir New Yorke. Windsoro mergaičių kvartetas "Aušra" Anglijos lietuvių kolonijose surengė keturis koncertus (Londone, Manchestery, Derby ir Škotijos lietuviams). Jau nutilęs Londono, Ont., studenčių kvartetas išleido savo įdainuotų 18 dainų plokštelę "Pirmąkart".

Komp. J. Kačinskas sukūrė antrąjį saksofonų kvartetą, skirtą Berklee kolegijos ansambliui; šioj kolegijoj pernai buvo atlikta jo sonata smuikui su fortepijonu. D. Lapinsko sukurtas "Vargdienių mišias" (sopranui) Chicagoj atliko D. Ku-čėnienė "Ateities" žurnalo 65 m. sukakties minėjime (recenzija šiame numeryje). Alf. Mikulskio sukurtos Tautinės mišios už kenčiančią Lietuvą (su tautinių instrumentų orkestru) pirmąkart buvo atliktos eucharistiniame kongrese Phi-ladelphijoj. Los Angeles buvo surengtas G. Gudauskienės estradinių dainų koncertas.

Išspausdinta Br. Budriūno "Mišių giesmės" (pagal St. Ylos žodžius) ir fortepijono sonata "Mano tėvynė" (keturios dalys). Taip pat išleistos seniau mirusio vilniečio komp. J. Siniaus dainos ir giesmės.

Kovojant už teatrą
Jokioj kitoj mūsų kultūrinio gyvenimo srity netenka taip grumtis dėl "egzistencijos", kaip teatro mėgėjams. Trys surengtieji teatro festivaliai neišvedė — ir negalėjo išvesti — iš krizės, bet tik parodė, kokie yra sunkumai, kovojant už išeivinio mūsų teatro išlaikymą. Praeitų metų apžvalgoj atitinkamas skyrelis ir buvo tiesiog taip įvardytas: teatro saulėleidy. Tačiau, antra vertus, juo brangesnės pastangos tų, kurie vis vien nenori kapituliuoti (nieko nėra už tai lengvesnio!).
Tokiu ištvermingu ryžtu režisierė D. Mackia-lienė išlaiko Los Angeles dramos sambūrį, pernai pastačiusį A. Kairio "Sidabrinę dieną", to paties vardo operetės ir komedijos montažą.

Chicagoj panašiai A. T. Antanaičio dėka laikosi humoristinis "Antrasis kaimas" (be kelių spektaklių vietoj, gastroliuota Detroite ir Toronte). Šauliai teatro mėgėjai suvaidino J. Petrausko-Nemunėlio dviveiksmį veikalėlį "Sibiro vergai".
Rochesterio jaunimas vėl pasirodė gyvas: Kr. Sabalytė surežisavo A. Škėmos "Žvakidę", su kuria aplankė ir Philadelphijos lietuvius.

Kanadoj Hamiltono "Aukurui" nepavargdama vadovauja režisierė E. Kudabienė jau 26-tus metus. Pernai vaidintas A. Rūko "Bumbulis ir Dundulis", Toronto daugiakultūriniame teatrų festivaly dalyvauta su A. Norimo dviveiksme komedija
'Klevų alėja" ir R. Spalio vienveiksmiais "Batais" (šia komediją režisavo A. Ulbinas). Neseniai (1975) susitelkęs Toronto dramos sambūris
Aitvaras" pernai pavasarį pastatė A. Rūko komediją "Slidus pusmilijonis", kurią kartojo ir rudenį vykusiame daugiakultūriame teatrų festivaly. Torontiečių jauna režisierė — A. Dargytė-Byszkiewicz.

Toks Šiaurės Amerikos išeivių teatro balandas. Lš kitų kraštų tik Australijos lietuviai turi dramos mėgėjų sambūrius. Sydney Atžalos grupė metų pradžioj pastatė V. Alanto "Šiapus uždangos" (rež. J. Dambrauskas), su kuria gastroliavo ir Melbourne, o rudenį P. Rūtenis surežisavo savo paties trijų veiksmų komediją "Monika". Melbourne "Aušros" sambūris suvaidino S. Čiurlionienės "Aušros sūnus" (rež. R. Mačienė) ir su šia pjese aplankė Adelaidės lietuvius. Taip pat Melbourne A. Baltrukonienė surežisavo A. Gustaičio vienveiksmį "Sekminių vainiką".

Southern Illinois universitete (Carbondale, 111.), vykdant 1975 pradėtą baltų teatro projektą, trim spektakliais suvaidinta A. Škėmos "Ata-raxia". Režisavo A. Kendall, tarp vaidinusių studentų buvo ir lietuvaitė E. Juodvalkytė.
Režisierius J. Jurašas debiutavo amerikiečių scenoj A. Amalriko pjese "East — West" Stamfordo Hartman Conservatory vasaros teatre.

Išleistos 1975 mirusių aktorių D. Juknevičiūtės ir L. Barausko plokštelės.

Jaunimui sujundant
1975-6 metų sąvartoje Pietų Amerikoje vykęs III pasaulio lietuvių jaunimo kongresas nepraėjo be atgarsio, kaip paprastai būdavo ir po, rodos, gerai pasisekusių suvažiavimų. Tai rodo, kad pagaliau visuose kraštuose pradeda organizuotis Jaunimo sąjungos. Praeitais metais susiorganizavo Kolumbijos, Argentinos, Brazilijos, Ve-nezuelos, berods, ir Urugvajaus jaunimas. Net Švedijoje M. Čeginskaitė aptiko arti 50 lietuvių kilmės jaunuolių. Australijoj V. Juška bando iš naujo sutelkti to krašto jaunimą. Vokietijos jaunimo sąjunga sugyvino savo veiklą — sušaukė porą suvažiavimų. JAV ir Kanados jaunimo sąjungų suvažiavimas sušauktas praeitų metų pabaigoj Southfielde (prie Detroito). Savo atskirą suvažiavimą Kanados jaunimas turėjo pavasarį Windsore (sąjungos pirmininku perrinktas J. Valaitis).

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininko pareigas iš kun. A. Saulaičio perėmė Gabija Juozapavičiūtė. Šios sąjungos Ryšių centras ir pernai Loyola of the Lakęs (prie Akrono, Ohio) suorganizavo lituanistinių studijų dviejų savaičių kursus, kuriuose dalyvavo 31 klausytojas. Australijoj skautų iniciatyva prie Adelaidės surengta 3 dienų lituanistinė stovykla, paskaitas lankė apie 15-20 jaunuolių. Į Vilniaus universiteto lituanistinius kursus buvo nuvykę 29.

Š. Amerikos studentų s-gos 26-sis suvažiavimas vyko Bostone, kur jį organizavo inž. M. Žiaugra. S-gos pirmininke išrinkta D. Antanėly-tė (buvo M. Kupcikevičiūtė). Šios s-gos rūpesčiu drauge su latviais Chicagoj surengta išeivijos jaunimo konferencija su lietuvių ir latvių profesorių paskaitomis. Studentų s-gos veikla dabar reiškiasi per studentų klubus tuose universitetuose, kur jie studijuoja. Kanados universitetų lietuviai studentai, berods, visur turi savo klubus. Betgi JAV tokius klubus gausiau turi tik Chicagos universitetai. Kitur buvo girdėti tik apie vieną antrą. Kaip gražų pavyzdį galima nurodyti University of Michigan (Dearborn) studentų klubą, kuris iš universiteto buvo gavęs kambarį skaityklai ir jai užsakęs 14 lietuviškų laikraščių ir žurnalų. Šiam klubui trejus metus vadovavo J. V. Dunčia.

Šiaip jaunimo veikla visų pirma remiasi tradicinėmis jaunimo organizacijomis — skautais ir ateitininkais. Pernai išrinkta nauja skautų vadovybė: LSS pirmijos tarybos pirmininke išrinkta L. Milukienė (nuo 1967 buvo A. Saulaitis), brolijos vyr. skautininku S. Miknaitis, seserijos vyr. skautininke I. Kerelienė, ASS (studentų) pirmi-

K.Sklėrius Pastatai (Akvarelė)

ninku V. Statkus. Kasmet surengiama studentų stovykla ir trijose vietose didesnės moksleivių skautų stovyklos. Vydūno fondo premija už visuomeninį darbą 1975 m. paskirta D. Kezienei, 1976 m. — F. Stroliai.

Ateitininkai kasmet surengia studentų stovyklą ir kelias stovyklas moksleiviams, be to, organizuojami tiek vieniems, tiek antriems ideologiniai kursai. Moksleivių s-gos pirmininku 1976-77 mokslo metams išrinktas S. Čyvas, studentų s-gos — S. A. Girnius (metiniame Clevelando suvažiavime buvo atstovaujamos 8 draugovės).
Tautinių šokių V šventė Chicagoj (žr. lapkričio numerį), sutelkusi apie 2000 šokėjų, paliudijo, kad pakankamai turime šokančio jaunimo. Įsisteigė ir naujų tautinių šokių grupių, kur jų dar nebuvo. O Chicagoj vien Jaunimo centro patalpomis naudojasi repeticijoms net 7 grupės. Vyko ir gastrolės: Kanados Londono "Baltija" dalyvavo jaunimo kongrese F. Amerikoj, Hamiltono "Gyvataras" metų pabaigoj išvyko į Australijos Lietuvių dienas. Clevelando "Grandinėlė" lankė Chicagą, New Yorką, Philadelphiją ir Hamiltoną, Toronto "Gintaras" — Baltimorę, o į savo koncertą Toronte buvo pasikvietęs Montrealio "Gintarą". Kanados Lietuvių dienoj dalyvavo abu "Gintarai", "Gyvataras" ir "Baltija". New Yorke gastroliavo Toronto "Atžalynas" (šokio, dainos ir vaidybos ansamblis) su A. Gustaičio "Sekminių vainiku", Baltimorės ir Washingtono "Malūnas" su trijų veiksmų muzikine pjese "Rugia-piūtė". Los Angeles Jaunimo ansamblis (vadovė O. Razutienė), suorganizavo baltų liaudies dainų ir tautinių šokių šventę.

Laikosi ir sportininkai. Toronte pavasarį vykusiose 26-se žaidynėse dalyvavo 39 krepšinio ir 22 tinklinio komandos, iš viso arti 600 žai-dikų. Š. Amerikos sportininkų s-gos suvažiavime Toronte buvo atstovaujami 24 sporto klubai su apie 1000 narių.

Kitaip dalykai apsiverčia, nuo šokių ir sporto pereinant į lituanistinio švietimosi reikalą. Kelia rūpestį lituanistinių mokyklų silpnėjimas. Clevelande dėl mokinių stokos užsidarė 26 metus veikusi M. Valančiaus mokykla, o į likusią Šv. Kazimiero mokyklą rudenį įsiregistravo 137 moksleiviai, nors "galėtų jų skaičius siekti gal netoli 200". Net ir arti mokyklos gyvenantieji mokyklinio amžiaus jaunuoliai nelanko jos. Iš Detroito buvo pasidžiaugiama, kad mokslo metai buvo pradėti su rekordiniu 114 mokinių skaičiumi, bet drauge įspėjama: "liūdna, kad į darželį atėjo tik du vaikučiai". . . Tokios žinios iš dviejų kolonijų, kurias lietuvišku atžvilgiu galime laikyti itin stipriomis. Svarbiausia, skaičius — dar ne viskas. Visų pirma, sentimentaliai tariant, "liūdna", kad ir mokyklas lankantieji vis mažiau išmoksta tėvų kalbą.

Rezultatai aiškūs. A. Čepas atvirai "Tėviškės Žiburiuose" konstatavo, kad "Aušros" sporto klubo 19-toj jaunimo stovykloj Wasagoj pernai buvo "skirtumas tas, kad didelė dalis vaikų (trečdalis) negalėjo suprasti ir kalbėti lietuviškai", tarp kurių buvo ir "iš grynai lietuviškų šeimų". Tame pat savaitrašty buvo perteikiama A. Rin-kūno, buvusio PLB Švietimo tarybos pirmininko, tokia išvada: "Reikia kalbėti apie šiandieninį jaunimą, bet ne buvusį prieš 20 metų. Šiandien jaunuoliai neskaito lietuviškų knygų, nes nesupranta daug žodžių. Yra tik keli, kurie skaito. Taip problema pati išsisprendžia".

Deja, problemos niekada pačios "neišsispren-džia", nebent "išsisprendimu" laikoma defetis-tinė kapituliacija. Koks gi "išsisprendimas"? Perėjimas į anglų kalbą? Australijos "Mūsų Pastogė" buvo bandžiusi įvesti anglų kalba skyrių "Studentų Žodis". Jo redaktorius R. Milašas jau antrame numery turėjo nusiskųsti nesulaukęs nė vieno laiško: Not one letter — not one piece of information. No-one has ansvvered my call from the first Editorial to have the guts to
stand up and be counted" I now ask: why?

Mūsų Pastogė, 1975.IX.15). Nesulaukęs atgarsio, tas skyrius netrukus išnyko. Bet ar pati problema "išsisprendė"?

Tiesa, kad seniai brendusi jaunimo krizė dabar akivaizdžiai visiems regima. Vis džiaugiamės savo jaunimu, bet jis vis kažkur dingsta. Todėl iš tiesų ir neturime viduriniosios kartos. Iš jos lietuviškajame gyvenime reiškiasi tik negausios išimtys, kurių todėl ir nebegalima vadinti karta. Jei ir toliau taip savaime "spręsis" jaunimo problema, mūsų išeivinės bendruomenės ateitį turėtume metais beskaičiuoti, nesgi vyresniąją kartą sparčiai retina mirtis.

Nors ir kaip metai iš metų rūpinamės jaunimo klausimu, bet ne iš šalies šis klausimas išsprendžiamas. Tik pats jaunimas gali šią problemą išspręsti. Pakako ligi šiolei kadencinių pirmininkų, kurių daugelis savo pareigas vykdė su jaunatvišku atsidėjimu. Bet — čia ir slypi problema — ligi šiolei iš jų neišaugo vadų, kurie nedingtų po savo kadencijos, bet vadovautų savo kartai įsijungti į lietuviškąjį gyvenimą. Didžiosios jaunimo masės lietuviškasis sąmoningumas (nors ir šokant tautinius šokius ar sportuojant) yra toks menkas, kad iš tiesų jis tėra abejingumas lietuvybei. Galima apie šią masę sakyti, kad tai nebe tas jaunimas, koks buvo prieš 20 metų. Betgi ir šiandien turime ne "kelis", o ne taip jau mažai tokio jaunimo, koks buvo ir prieš "prieš 20 metų". Visą laiką stebėjęs mūsų jaunimą, čia rašantysis mano, kad kaip tik šio meto jaunime turime ypačiai nemažą skaičių tokių, kurie nestokoja nei lietuviško susipratimo, nei idealistinio nusiteikimo. Galime tik linkėti, kad jie pajustų savo misiją ir jaunimo "problemos" sprendimą perimtų į savo rankas. Gal būt, tai paskutinė viltis. Bet ji yra reali.

Kasmet didėja ir mūsų eventualių mokslininkų skaičius. Pagal spaudoj pasirodžiusias žinias, pernai mokslo daktaro laipsnius įsigijo: filosofijos — M. Girniuvienė-Pakalniškytė, germanistikos — K. Brazaitienė-Česnaitė (Vokietijoj), socialinių mokslų — R. Kulienė-Mickevičiūtė, klinikinės psichologijos — L. Bieliauskas, archeologijos — R. Sidrys, jūrinės fiziologijos — J. Starkus, chemijos — A. Šerelis (Australijoj), Ž. Mo-destienė-Keliotytė, V. Skrinska, inžinerijos — A. Šlekys. Gal jau ir gerą šimtą turime savo bendruomenėje mokslo daktarų. Iš mokslo žmonių ne-lauktina visuomenės veikėjų. Bet lauktina, kad ir jie liktų aktyvūs lietuviškajame gyvenime. Ypačiai jų talkos laukia lietuviškoji spauda. Deja, ant pirštų galime suskaičiuoti tuos, kuriuos galime iš jų vadinti savo — lietuvių — šviesuoliais.

Ilgą laiką mažai kas ėmėsi teisės studijų. O teisininkai paprastai lieka arčiausiai savo visuomenės. Tarp pernai baigusių teisės studijas ir gavusių teisės doktoratus yra J. Kuraitė (Kanadoj), R. Černius, R. Selenis, A. Bielinis, kurių vardai žinomi iš jaunimo veiklos. Galime tikėtis, kad jie nedings iš mūsų bendruomenės, o savo visuomeninius talentus panaudos jai stiprinti.

Palydėjome amžinybėn . . .
Metų pabaigoje atsisveikinom su dviem iškiliais kultūrinio gyvenimo darbuotojais: kompozitoriumi ir muzikos kritiku VI. Jakubėnu, lituanistu ir publicistu L. Dambriūnu. Abu jie buvo ir mūsų žurnalo ilgamečiai bendradarbiai.

Nepriklausomos Lietuvos ministrai bei politikai — teisininkas R. Skipitis, Užsienio lietuviams remti draugijos ilgametis pirmininkas, ir ekonomistas dr. P. Karvelis, krikščionių demokratų veikėjas. Los Angeles mirė garbės konsulas dr. J. J. Bielskis.

Iš mokslo žmonių, dėsčiusių Lietuvos aukštosiose mokyklose, be konservatorijoj profesoriavusio Vl. Jakubėno ir universitete dėsčiusio L. Dambriūno, pernai mirė vaikų ligų profesorė V. Tumėnienė (96 metų), Veterinarijos akademijos prorektorius K. Kanauka, architektas J. Jasiukaitis, Lietuvoj — filosofas J. Repšys, geografas V. Chomskis, technologas pik. J. Acus-Acukas, chirurgas K. Katilius.

Įvairiose meno srityse praeitais metais mirtis daugelį išskyrė tiek čia, tiek Lietuvoj. Iš muzikų čia mirė vargonų virtuozas Z. Nomeika, kapelmeisteris ir karinių maršų kompozitorius Br. Jonušas, Chicagos "Pirmyn" choro ilgametis vedėjas K. Steponavičius, jaunas solistas V. Nakas, pianistas St. Kalvaitis, kvartetų vadovas L. Jaro šėkas. Lietuvoj mirė operos solistai J. Mažeika ir V. Adamkevičius. Netekome vieno iš Lietuvos valstybinio dramos teatro pionierių aktoriaus ir režisieriaus St. Pilkos, o Lietuvoj mirė aktorius St. Petraitis. Vokietijos teatruose buvo iškilusi A. Eretaitė. Dailininkų čia mirė Alb. Veš-čiūnas, I. Jacikevičaitė-Petraitienė, Lietuvoj — B. Didžiokienė, V. Palaima, J. Švažas.
Itin daug kunigų pernai baigė šios žemės kelionę. Londone mirė marijonas dr. K. A. Matulaitis, daugiausia ten ir Chicagoj darbavęsis, autorius monografijos "Londono lietuviai" (1939) ir keleto religinių leidinių, istorinių straipsnių. Antras pernai miręs marijonas — A. Kazlauskas (Adelaidėj, Australijoj). Pranciškonai neteko J. Dy-burio, jėzuitai — J. Raibužio ir K. Pečkio. Iš senųjų išeivių kunigų patriotų mirė buvęs ilgametis Rochesterio lietuvių klebonas J. Bakšys, nuo 1915 Du Bois klebonavęs prel. M. J. Urbonas (redagavo ir leido porą mėnesinių žurnalų, paskelbė anglų ir lietuvių kalbomis po religinės poezijos rinkinuką; mirė sulaukęs 90 metų) bcrantone klebonavęs prel. J. V. Miliauskas. Pokarinės išeivijos kunigų mirė St. Šantaras, P. Dziegoraitis, B. Liubauskas, A. Jaunius, dr. J. Petraitis (Vokietijoj) ir kt. Lietuvoj mirė per 20 kunigų, tarp jų dr. J. Čepėnas (95 metų), pokario metais už partizaninę veiklą Sibiru baustas Pr. Šliumpa, Utenos dekanas J. Niurką, Marijampolės dekanas V. Padolskis.

Iš karininkų pernai mirė gen. M. Rėklaitis, buvęs šaulių sąjungos viršininkas ir vyr. skautininkas pik. M. Kalmantas, pik. K. Pažemėnas, aviacijos pik. ltn. L. Peseckas, Kanadoj pik. ltn. A. Lapinas, Vokietijoj mjr. J. Kriščiūnas ir kt.
Tarp visuomenine veikla ar spaudos darbu pasižymėjusių žmonių prisimintini gydytojai V. Paprockas, Z. Rudaitis, J. Zubrickas, R. Ginio-tis, vaistininkas Stp. Nasvytis (92 metų), mokytojai J. Pėteraitis, M. Purvinas (mažlietuvių veikėjai), K. Rūkas, St. Kalvaitis, teisininkai Pr. Kavaliūnas, Alb. Ošlapas, ekonomistai St. Gudas, dr. J. Paukštys (Venecueloj 1975.XII.27), agronomai A. Valuckas (romano apie suvalkiečių sukilimą autorius), Alf. Indreika, Kanadoj — senųjų išeivių veikėja mokytoja M. Arlauskaitė, žurnalistas S. Pranckūnas, Anglijoj — buvęs marijonas ir tuo metu jų leidinių autorius K. Zajančkauskas, Australijoj — kultūrinio gyvenimo darbuotojai A. Plūkas, P. Pilka, Argentinoj — inž. St. Babronis.

Senosios išeivijos veikėjų pernai mirė ilgametis "Sandaros" redaktorius ir ALTos narys M. Vaidyla, "Draugo" redakcijoj ilgą laiką (1918-62) dirbęs vyčių veikėjas I. Sakalas, "Vienybės" buvęs redaktorius D. Klinga, knygų autoriai Pr. Narvydas (atsiminimų knyga" "Gimtinės takais"), Pr. Lavinskas (viena knyga apie angliakasių gyvenimą, antra apie JAV lietuvių laikraščius).

Lietuvoj, be aukščiau suminėtųjų pernai mirė poetas A. Jonynas, literatas V. Jocaitis, "Gajos" korporacijos vienas steigėjų chirurgas St. Kudirka, sporto propaguotojas dr. A. Jurgelionis, pirmoji moteris teisėja Lietuvoj El. Jackevičai-tė, architektai A. Cibas, B. Kasperavičienė.

Vakarų Vokietijoj mirė Hermann Buddensieg, nusipelnęs lietuviams savo vertimais į vokiečių kalbą: K. Donelaičio "Metų" (1966), D. Poškos "Mužiko", A. Baranausko "Anykščių šilelio" (1967) ir kt. Taip pat jis išvertė į vokiečių kalbą Ad. Mickevičiaus "Poną Tadą". Redaguodamas žurnalą "Mickiewicz-Blatter" šiame žurnale jis išspausdino ir dabartinės lietuvių poezijos. Mirė sulaukęs 83 metų amžiaus.

(Politinė apžvalga bus vasario numeryje)


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai