Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NAUJI DRAUGAI JAUNIMUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Sesuo Ona Mikailaitė   
V. FRANKIENĖ - VAITKEVIČIENĖ: Du draugai. Premijuota apysaka jaunimui. JAV LB Švietimo tarybos leidinys. Chicago, 1976. Viršelis ir iliustracijos D. Stončiūtės - Kuolienės. 222 psl. Kaina 4 dol.

V. Frankienė - Vaitkevičienė, buvusi mokytoja jau Lietuvoje ir ten palikusi stambų rankraštį apysakos jauniems skaitytojams, savo pamėgtą darbą eilę metų tęsia Amerikoje, Chicagoje — mokytojauja ir rašo. Nuo 1970 ji smarkiai darbuojasi — Du draugai yra jos ketvirtoji knyga jaunimui. Gražu, kad ši apysaka apvainikuota Švietimo tarybos premija.

P. Vaitkevičienė mėgsta vaikų, jaunimo gyvenimo tematiką — tas jaunystės bėdas ir rūpesčius, kuriuos paaugę prisimename su šypsena nors savo laiku dėl jų išliejome karčių ašarų. Jos pavaizduoti du draugai yra paaugliai lietuviukai, bebaigia pradžios mokyklą. Tai įdomus perėjimo amžius, autorės gana taikliai atkuriamas. Šie didvyriai įsivelia nuotykių painiavon, iš kurios galop laimingai išsirita. Prasmingas pamokymas, artimas autorės pedagogiškai širdžiai, gražiai įpinamas į vaikiškąją kasdienybę: verta pasitikėti tėvais. Pavyzdingasis Linas tą mintį savaip išreiškia: "Mano tėtė sugeba ir sunkiausius mūsų šeimos neišsprendžiamus klausimus ir įvykius išspręsti. Juo vienu tepasitikiu" (psl. 88). Gal pirmasis sakinys ir susuktų liežuvį ne vienam dvylikamečiui ar trylika-mečiui, bet priminimas tikrai jiems į naudą.

Apysaka rieda greitu tempu. Skyreliai trumpi ir rišlūs. Jaunus skaitytojus pavilios. Tačiau neretai pasitaiko ilgi ir sudėtingi sakiniai, pvz.: "Visas uždusęs pribėgo prie geležinkelio, bet turėjo sustoti, nes raudonos šviesos kaip vilko akys įspėjančiai blykčiojo, ir čia pat ilgas prekinis traukinys, šnypšdamas ir pūsdamas dūmus, vos tik judėdamas dundėjo pro šalį" (psl. 28). Mūsų jaunesnieji paaugliai vargiai ar supras raudonų šviesų palyginimą su vilko akimis. Čia jau šiokie tokie minusai. Laimė, kad intriga sparčiai vystosi — silpniau skaitantiems bus pagunda peršokti sunkesnes vietas, bet veiksmo eigą sekti tikriausiai sugebės. O su tėvų ar mokytojų pagalba bus proga ir kalbą praturtinti.

Psichologinė įžvalga į paauglio metus pradedantį vaiką ir į jo santykius su jaunesniais bei vyresniais šeimos nariais aplamai gana reali. Jis nekantrauja dėl mažųjų erzlumo, pats jausdamasis šuoliais juos praaugęs, bet stebisi vyresniųjų vargais, kurie jam dar tolimi. Kontrastas tarp dviejų draugų šioje apysakoje — visur sėkmingai veikiančio Lino ir vargšo nenusisekėlio Vido — yra pertemptas. Socialusis ir įtikinamai išdykęs Vidas autorės per smarkiai nuteisiamas ir šešėliuose per ilgai laikomas.

Būdinga, kad Linas, knygos pavyzdingumo švyturys, yra charakteringas lietuvis melancholikas: labiau domisi savo statyba negu draugais, mėgsta vienumą ir dažnai graužiasi dėl tikrų ar įsivaizduotų nusikaltimų, kiek arogantiškai patarinėja vyresniajai seseriai, besisukančioje jaunatviškos meilės karuselėje. Tačiau kažin, ar jaunieji tai pastebės; reikia manyti, skaitydami mažai dėl to nukentės.

Knygos ilgis taip pat šiek tiek sumažina jos teigiamybes. Būtų pilnai užtekę 150 - 160 psulapių viskam gražiai surišti. Paskutinieji keli skyreliai yra balastas. Kažkaip keistai susikryžiuoja du kulminaciniai punktai: Lino vyresnės sesers nelaimės laimingas ir pamokomas išrišimas nukonkuruojamas jaunesniosios paklydusio katino dramatišku sugrįžimu. Bet čia autorė, gal būt, pasidavė savo jautriam norui viską kuo linksmiau užbaigti ir tuo patenkinti jaunųjų ilgesį laimingai visų sunkumų užsklandai.

Apžvelgiant jaunesniųjų paauglių lietuviškų knygų lentyną, Du draugai, nežiūrint silpnesnių vietų, jon su džiaugsmu įrikiuotini. Gerų lietuviškų skaitinių atžvilgiu amžius tarp vienuolikos ir trylikos metų yra labiausiai nuskriaustas. Gal būt, dėl to autorė ryžosi jų knygų lentyną papildyti. Už tai ji sveikintina ir girtina. Tiek metų jaunųjų auklėjimo ir mokymo daug pasišventimo reikalaujančio darbo išvežusi, ji nepašykštėjo savo laiko nei jėgų prasmingai praturtinti ir jų laisvalaikį.

Sesuo Ona Mikailaitė

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai