Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Fondas iš savo 1972 m. pelno numato skirti 50,000 dol. Iš tos sumos 45,000 dol. jau paskirti įvairiems kultūriniams reikalams, tarp jų JAV LB Švietimo Tarybai — 20.625 dol.

Klaipėdos krašto atvadavimo 50 metų sukaktis minėta Bostone, New Yor-ke, Čikagoj ir Detroite 1.14, Los Angeles — 1.21. Bostone kalbėjo adv. J. Stik-lorius, New Yorke —. gen. konsulas A. Simutis, Čikagoj — konsule J. Daužvar-dienė ir M. Gelžinis, Los Angeles — prof. J. Kuprionis, Detroite — V. Tamošiūnas.

— Šaulių ideologo Vlado Pūtvio 100 metų gimimo sukaktis Bostone minėta 1.14, New Yorke — 1.21. Apie Vl. Pūt-vį kalbėjo jo vaikaitis prof. V. Mantau-tas.

VLIKo valdyba šiaip pasiskirstė pareigomis: pirmininkas dr. J. K. Valiūnas (užsienio politika), vicepirmininkai J. Valaitis (visuomeniniai reikalai), J. Audėnas (informacija ir bendrieji reikalai), Al. Vakselis (finansų reikalai), sekretorius St. Dzikas, informacijos ir sekretoriaus pagalbininkas V. Radzivanas, jaunimo reikalams ir finansų reikalų pagalbininkas A. Razgaitis.

ALTos centro valdyba pasiskirstė šiomis pareigomis: pirmininkas dr. K. Bo-
belis, vicepirmininkai T. Blinstrubas, P. Dargis, dr. K. Šidlauskas, kun. A. Stasys, dr. J. Valaitis, sekr. dr. VI. Šimaitis, ižd. J. Skorubskas, finansų sekr. Al. Pakalniškis, protokolų sekr. Em. Vilimaitė, nariai T. Kuzienė, R. Staniūnas ir V. Vepštas.


M i r t y s. — Los Angeles XII.4 eismo nelaimėj mirė kun. Romanas Kasponis, sulaukęs vos 33 metų. Į kunigus įšventintas 1964. Turėjo visuomeninių gabumų ir veikė jaunime.

— Kenoshoj, Wis., XII. 14 mirė teisininkas Saliamonas Baltūsis, sulaukęs 73 metų. Lietuvos Apeliacinių Rūmų teisėjas 1934 - 38 ir pirmininkas 1941 -44, o protarpiu (1939 - 40) Vyriausiojo Tribunolo teisėjas. JAV buvo Lietuvos Teisininkų D-jos pirmasis pirmininkas, valstiečių liaudininkų veikėjas.

— New Yorke XI.30 mirė latvių katalikų kunigas Norbertas Trepša, sulaukęs 59 metų. Latvijoj buvo baigęs teisę, į kunigus išėjo jau JAV (1953). Nuo 1962 vadovavo New Yorko latvių katalikų misijai. Jis buvo UBA-BATUNo steigėjas ir vienas iš pagrindinių veikėjų: pirmasis vykdomasis pirmininkas 1966 -68, prezidentas 1969 - 70.


— Australijoj, Sydney 1973.1.4 mirė dailininkas Vaclovas Ratas (Rataiskis). Gimė 1910 vasario 25 Seinų aps. Kauno meno mokyklą baigė 1935, pora metų specializavosi Italijoj. Grįžęs Lietuvon, dirbo Vytauto D. Kultūros Muziejuje. Vokietijoj buvo Augsburge "Žiburių" meno redaktorius. Emigravęs į Australiją, apsigyveno Sydney. Nepriklausomybės metais iškilusios jaunųjų grafikų kartos vienas ryškiausių atstovų, jis aktyviai jun-jįksi ir į australiečių dailės gyvenimą. Savo kūrybą pradėjo medžio raižiniais. Drauge su P. Augiumi, V. Petravičiumi ir T. Valiumi išleido "40 Wood-cuts" 1946) ir savo vieno taip pat medžio /žinių knygą "The Twelve Ravens" 1949). Australijoj suredagavo leidinį "Eleven Lithuanian Artists in Austra-lia" (1967). Plačiau apie V. Ratą buvo rašyta 1970 gegužės numery, o šiame numery jam skiriame dar atskirą puslapį.

R a š y t o j u o s e. — "Draugo" romano 22-jį konkursą laimėjo Aloyzas Baronas savo nauju romanu "Abraomas ir sūnus. Jury komisiją Los Angeles sudarė: pirm. Alė Rūta, sekr. J. Kojelis, B. Brazdžionis, J. Gliaudą ir D. Mackia-lienė. Šios 1000 dol. premijos mecenatai — dr. Antanas ir Elena Razmai.
— Rochestery XII.16 buvo surengtas K. Almeno kūrybos vakaras, kuriame jis paskaitė iš savo "Vieverių kronikos" ir skaidrėmis pailiustravo savo įspūdžius iš Lietuvos
.
T e a t r a s. — Čikagos Scenos Darbuotojų Sąjunga XII.17 surengė B. Sruogos mirties 25 sukakties minėjimą. Parkaitą apie B. Sruogą skaitė iš Bostono atvykęs rašytojas Ant. Gustaitis. Suvaidintos ištraukos trijų pagrindinių B. Sruogos dramų: Barbora Radvilaitė, Milžino paunksmėj, Kazimieras Sapiega. Be vietinių aktorių, iš Vašingtono buvo atkviestas H. Kačinskas, kuris atliko Jogailos ir Kazimiero Sapiegos vaidmenis.

— Adelaidėje dramos mėgėjų grupė Vaidila" suvaidino V. Baltučio trijų veiksmų dramą "Šuolis į laisvę" X.28 (režisavo autorius), o Lietuvių Dienose Sydney XII.30 vaidino J. Griniaus "Stella Maris" (režisavo J. Venslovavičius).

M u z i k a. — Toronte XII.3 ir Cleve-lande XII.9 koncertavo solistė G. Čapkauskienė.

— Čiurlionio ansamblio kanklių orkestras ir solistė Ir. Grigaliūnaitė koncertavo Montrealy XII.2. Koncertą surengė vietinis katalikių moterų d-jos skyrius paminėti savo dvidešimtmečiui.

— Metų pabaigoj net keturi chorai išleido savo plokšteles. New Yorko vyrų choras "Perkūnas" (vadovas V. Strolia) įdainavo 16 dainų plokštelę "Labą rytą" (11 lietuvių kompozitorių ir trejetas svetimtaučių). Filadelfijos "Vilties" choras (vadovas L. Kaulinis) išleido plokštelę "Oi, toli, toli" (12 dainų; solo partijas atlieka O. Pliuškonienė, O. Šalčiūnienė ir V. Matonis). Čikagos vyčių choras (vadovas F. Strolia) įdainavo plokštelę "Vai, lėkite dainos" (lietuvių kompozitorių 16 dainų; solistai A. Brazis ir A. Simonaitytė). Čikagos evangelikų liuteronų "Tėviškės" parapijos choras (vadovas J. Lampsatis) išleido plokštelę "Pranaše didis", kurioj didžiausias atliekamas dalykas yra šio vardo VI. Jakubėno kantata. Taip pat įdainavo savo plokštelę "Kokiais keliais aš keliaučiau . . .". Vokietijos kvintetas "Baltija".

D a i l ė. — New Yorko Vaižganto klubas XII.17 paminėjo dail. P. Puzino mirties penkmetį. Jo asmenį ir kūrybą aptarė dail. J. Bagdonas.

M o k s l a s. — Lituanistikos Instituto korespondenciniuose rinkimuose (balsavo 48 iš 64 narių) išrinktas prezidiumas: pirmininkas dr. J. Gimbutas, nariai VI. Kulbokas, dr. Al. Plateris, dr. T. Re-meikis ir S. Sužiedėlis. Ankstesniam prezidiumui vadovavo dr. V. Maciūnas.

— LKMA Ottavvos židinys XII.16 minėjo LKMA ir Lietuvos universiteto 50 metų sukaktis. Minėjime kalbėjo dr. S. A. Bačkis ir dr. H. Nagys.
— Tarptautiniame automobilių inžinierių kongrese Detroite 1.8 - 12 skaitė paskaitą inž. J. Mikaila, dirbąs General Motors korporacijoj.
— "Slavic Review" rugsėjo numery išspausdino prof. V. Vardžio straipsnį apie geografiją ir tautybes Sovietuose kuriame jis tikslina anksčiau įdėtą prof. D. Hoosono straipsnį apie Sovietų S-gos "sritinę" ekonominę raidą. Vardys nurodo, kad tas straipsnis perdaug skyrė dėmesio geografijai, bet pamiršo tautybių svarbą.
— "Foreign Affairs" trimėnesinis žurnalas (leidėjas — Council on Foreign Affairs), švęsdamas 50 metų sukaktįtišleido "The Foreign Affairs 50-Year Bibliogra-phy". Kaip pratarty pažymima, sudarytoji bibliografija yra "extremely selective", bet drauge daugiau informacinė, negu formali bibliografija, nes nurodomieji veikalai ir trumpai aptariami. Atrinktos knygos, kurios turi pastovią mokslinę vertę ("works of scholarship of lasting value"). Lietuvai skirti du puslapiai (604-605). Nurodomi šie veikalai: Encyclopedia Lituanica (primenama ir Lietuvių Enciklopedija ir sovietinė MLTE); A. E. Senno "The Emergence of Modern Lithuania" (1959), be to, bibliografiškai dar suminima: B. Colliander "Die Beziehun-gen zwischen Litauen und Deutschland wahrend der Okkupation 1915 - 18" (1935) ir G. Lindę "Die deutsche Po-litik in Litauen im ersten VVeltkrieg" (1965); A. Rūko redaguota monografija "Mykolas Sleževičius" (1965), 1930 išleistas kolektyvinis veikalas "Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis"
(1930), Al. Merkelio monografija "Antanas Smetona" (1964), J. Žiugždos redaguotos "Lietuvos TSR istorijos" III tomas (1965); A. E. Senno "The Great Powers, Lithuania and the Vilna Question" (1966) ir L. Natkevičiaus "Aspect politique et juridique du diffėrend Polono-Lithua-nien" (1930); V. S. Vardžio redaguota knyga "Lithuania under the Soviets: Por-trait of a Nation, 1940-65" (pabrėžiama, kad pateikiama mažai žinomos informacijos ir apie platų lietuvių rezistencinį sąjūdį prieš vokiečius II pasaulinio karo metu ir prieš sovietus to paties karo metu ir po jo); A. Simučio "The Economic Reconstruction of Lithuania after 1918" (1942), J. Krikščiūno "Agriculture of Lithuania" (1938), Pr. Zundės "Die Land-wirtschaft Sowjetlitauens" (1962), M. Gre-gorausko "Tarybų Lietuvos žemės ūkis, 1940 - 60" (1960) ir K. Meškausko "Tarybų Lietuvos industrializavimas" (1960).

J a u n i m e.Š. Amerikos Lietuvių Studentų S-gos centro valdyba šiaip pasiskirstė pareigomis: pirmininkas Rimas Aukštuolis, vicepirm. V. Žagarskas, sekretorės M. Idzelytė ir R. Pliožinskaitė, ižd. A. Narbutaitis, nariai — G. Taoras ir R. Švarcas. Gruodžio numery aprašant sąjungos metinį suvažiavimą, padaryta klaida: J. Kajeckas suvažiavime nekalbėjo, bet kalbėjo St. Barzdukas. Be dr. K. Valiūno, pranešimus dar darė dr. K. Šidlauskas ir dr. J. Valaitis.

— Illinois un-te Urbanoj įsisteigė baltų studentų, dėstytojų ir tarnautojų klubas Baltic Peoples Union. To un-to "tarptautinėj mugėj" šis klubas suorganizavo ir baltų skyrių.

— Studentų ateitininkų žiemos kursuose Chestertone, Ind., XII.27 - 31 pagrindines paskaitas skaitė kun. K. Trimakas, kun. A. Paškus, prof. V. Vardys, dr. Z. Danilevičius, V. Kaulius ir studentai L. Sidrys ir D. Šaulys.
— Daužvardžio Fondas paskyrė premijas jauniesiems žurnalistams: Kanadoj — R. Sakalaitei, G. Juozapavičiūtei ir K. Šeštokui, JAV — R. Navickaitei ir fotokorespondentui L. Vytuviui.

I š   v i s u r . — Toronte XII.3 kun. St. Yla skaitė paskaitą apie arkiv. Jurgį Matulaitį ir jo beatifikacijos bylos aktualumą.
— Brocktone XII.3 vyko LB Bostono apygardos suvažiavimas. Apie LB ateities uždavinius kalbėjo inž. D. Šatas. Ilgametis šios apygardos pirmininkas — A. Škudzinskas.
— Detroito viešojoj bibliotekoj nuo lapkričio 29 iki sausio 14 vyko lietuviu kultūros lobių paroda. Įvairūs eksponatai buvo išdėstyti 8 vitrinose.
Prof. A. Salio straipsny "Ir vis dėlto ne taip", 1972 nr. 8, 371 ir 374 psl.. liko ši korektūros klaida: turi būti Sirvydas, o ne Sirvydas.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai