Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Kauno bazilikoje gruodžio 21 buvo įšventinti vyskupais kun. Liudas Povilonis (g. 1910) ir kun. dr. Romualdas Krikščiūnas (g. 1930). Pirmasis paskirtas tituliniu Arkivijos vyskupu ir bus Telšių vyskupo J. Pletkaus pagalbininku, antrasis paskirtas tituliniu Amajos vyskupu ir bus Kaune vysk. J. Matulaičio - Labuko pagalbininku. Vysk. L. Povilonis, įstojęs į marijonus 1928, buvo kunigu įšventintas 1934. Nepriklausomybės metais redagavo "šaltinėli" (1931 - 40). Antrojoj sovietinėj o-kupacijoj pastatęs Klaipėdoj bažnyčią, buvo nubaustas 8 metais kalėjimo. Paskutiniuoju metu vikaravo Vilniuje. Vysk. R. Krikščiūnas buvo kunigu įšventintas 1943. Išleistas studijoms, 1959-63 jis studijavo Romos Laterano un-te ir jį baigė Kanonų teises daktaro laipsniu. Po studijų buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos profesoriumi ir Vilkaviškio vyskupijos kancleriu.

Lietuvių fondo vesti pasitarimai su Čikagos universitetu (The University of Chicago) dėl lietuvių kalbos kurso šiame universitete į-vedimo baigėsi sėkmingai. Lietuvių fondui sutikus kasmet šiam reikalui skirti 5000 dol., nuo šių metų rudens šiame universitete įvedamas lietuvių kalbos dėstymas. LF valdybos ir tarybos pirmininkams dr. A Razmai ir dr. G. Balukui adresuotame XII.12 laiške Čikagos un-to humanistinės divizijos dekanas R. E. Streeter praneša, kad jis jau pavedė prof. Stankiewicz parengti lietuvių kalbos kurso programą.

— Lietuvos respublikos prezidento Al. Stulginskio mirties minėjimai surengti dar šiose kolonijose: 1970. 1.11 Čikagoj (kalbėjo Alg. J. Kasu-laitis ir J. Daugėla), 1.18 Clevelande (Alg. Kahulaitis), 1.25 Toronte (J. Matulionis).

M i r t y s. — Australijoj Sydney 1969.XII.23 mirė Australijos LB pirmininkas mjr. Simas Narušis. Buvo gimęs 1899.III.13. Stojęs savanoriu į Lietuvos kariuomenę, joj tarnavo visą, nepriklausomybės laiką (nuo 1929 vyr. štabo spaudos ir švietimo skyriaus bendrosios dalies vedėjas). Australijos LB krašto valdybai pirmininkavo nuo 1965, šias pareigas eidamas su dideliu atsidėjimu.

— Worcesteryje sausio 3 mirė Olga Nauragienė, buvusi Kauno valstybinio teatro baleto artiste.

— Brooklyne sausio 3 mirė Juozas Parojus (g. 1917), autorius poezijos rinkinių "Sulaužytos dienos" (1962), "Partizanų akys" (1965), prozos knygų — "Sveiki gyvi" (1964), "Į laisvę ir mėnulį" (1968).

— Sheboygan, Wis., sausio 4 mirė vietos lietuvių parapijos klebonas Jokūbas Šlikas (Shlikas). Šioj parapijoj klebonaudamas nuo 1931, jis pastatydino naują mūro bažnyčią (1960) ir parapinę mokyklą (1961). Kol nebuvo parapinės mokyklos, pats šeštadieniais mokė vaikus lietuvių kalbos.

— Taip pat apgailestaujame mirtį latvių katalikų vyskupo J. Rancans, kuris mirė Grand Rapids, Mich gruodžio 3. Gimęs 1886, baigė Petrapilio dvasinę akademiją 1911, įšventintas vyskupu 1924. Nepriklausomoj Latvijoj nuo 1920 jis profesoriavo Rygos katalikų aukštojoj teologijos mokykloj ir vėliau buvo jos rektorius. Įsteigus katalikų teologijos fakultetą Latvijos universitete, 1938-40 buvo šio fakulteto dekanas. Taip pat dalyvavo politiniame gyvenime — visų seimų narys ir II, III ir IV seimo vicepirmininkas. Buvo išmokęs lietuvių kalbos ir tapęs mūsų bičiuliu. Skaitė lietuviškąją spaudą, buvo ir mūsų žurnalo prenumeratorius.

Sukaktys. — 80 metų sausio 25 Lietuvoj sulaukė menotyrininkas prof. P. Galaunė. Atskirai apie jį rašo dr. J. Gimbutas šiame numery.

— To paties 80 metų amžiaus sukaktį Čikagoj atšventė kpt. Povilas Dirkie, Lietuvoj tarnavęs kariuomenėje ir vėliau policijoje. Ir šio amžiaus sulaukęs, lieka gyvenimo srovėje kaip daugelio Čikagos organizacijų veikėjas, paskaitininkas, spaudos bendradarbis.

—75 metų amžiaus sausio 2 sulaukė pedagogas Juozas Gobis, gyvenąs Clevelande. Lietuvoj ir Vokietijoj dirbo gimnazijos mokytoju. Parengė eilę vadovėlių: visuomenės mokslo (penki leidimai), visuotinės istorijos, pedagogikos istorijos. Taip pat išleido per 10 kitų veikaliukų. daugiausia psichologinėmis temomis. Spaudos darbą tęsia ir išeivijoje.

— Sausio 3 sulaukė 75 metų ir kun. Benediktas Sugintas. Jo spalvingą asmenybę sunku kronikiškai apibrėžti. Per 50 kunigystės metų. nenurimdamas vienoj vietoj, daug kur dirbo, bet visur pastoracinį darbą siejo su visuomenine veikla. Misionieriaus dvasios kunigas, 1931-37 jis buvo išvykęs ir Brazilijon, kur S. Paulo pastatydino lietuviams bažnyčią ir įsteigė savo paties redaguojamą savaitraštį "šviesą". 1949 atvykęs į JAV, iškilo mūsų lietuviškųjų mokyklų labdariu — nepailstančiu ir neatbaidomu aukų rinkėju. Vasario 16 gimnazijai jis surinko jau apie 150.000 dolerių.

— Taip pat 75 metų sausio 15 sulaukė prof. Jonas Paltarokas — vienas pagrindinių mūsų žemės ūkio mokslo atstovų. Agronomijos mokslus baigęs Hallės universitete 1922, žemės ūkio akademijoje jis nuo 1924 vadovavo bendrosios zootechnikos katedrai. 1936-39 buvo prorektorius. Autorius knygų: Pagrindinė žemės ūkio chemija 1922, Pienininkystės pagrindai 1931, Gyvulių maitinimo pagrindai 1936 (antras leidimas). Mūsų žurnale (1966 nr. 11) buvo išspausdintas jo įdomus straipsnis gyventojų prieauglio ir maisto klausimu.

— 70 metų gruodžio 25 sulaukė visuomenininkas Petras Spetyla. Socialinius ir politinius mokslus studijavęs Montpellier ir Paryžiaus universitetuose, Lietuvoj jis tarnavo j-staigose. Spaudos darbą yra dirbęs "Darbininke", "Laisvėje" (Lietuvos), "Ryte". Reiškėsi krikščionyse demokratuose ir Darbo federacijoj. Ateitininkuose ypač pasireiškė nepriklausomybės pradžioje: 1919 atgaivino centro valdybą ir sušaukė I pokarinę konferenciją, 1920 buvo 1 kongreso reikalų vedėjas.

— To paties 70 metų amžiaus sausio 13 sulaukė mokytojas Vaclovas Čižiūnas. Pradėjęs pradžios mokyklos mokytojo darbą 18 metų jaunuolis (1917), jis drauge ir mokytojavo, ir pats mokėsi (1927 baigė mokytojų seminariją ir pradėjo universitetines studijas, kurių baigimo diplomą įsigijo Vilniaus universitete 1942). Šalia mokytojo darbo ir studijų, veikė šauliuose, mokytojų profesinėj s-goj (1933-39 centro valdybos sekretorius). Vilniui vaduoti s-goj. varpininkuose. Taip pat gausiai rašė spaudoj pedagoginiais ir aplamai kultūriniais klausimais. Pradžios mokyklos trims skyriams parengė Lietuvos istorijos vadovėlius (1936, su P. Šležu) ir dviems skyriams istorijos vadovėli (1940). Kiti jo raštai: Vadovas po Kauną ir apylinkes (1935), Aplinkos ir tėvynės pažinimo metodikos metmenys (1938), Liau dies kultūros problemos (1939). JAV buvo tarp uoliųjų LB idėjos skiepytoj.] ir parašė vertingą veikaliuką "Tautinis auklėjimas šeimoje" (1953). Be kitų leidinių, jis yra ir mūsų žurnalo nuolatinis bendradarbis.

— 50 metų saucio 7 sulaukė prof. dr. Justinas Pikūnas. Kilimo dzūkas. Vidurini mokslą išėjo Marijampolės marijonų gimnazijoj, kurią baigė 1940. Lietuvoj pradėjo ir universitetines studijas — Vytauto D. universiteto filosofijos fakultete studijavo 1941-43. Pasitraukęs į Vokietiją, psichologijos studijas tęsė J^dncheno universitete, kurį baigė filosofijos daktaro laipsniu 1949. Vienerius metus pasigilinęs Paryžiuje, 1951 atvyko j JAV, kur buvo pakviestas dėstyti Detroito universitete. Pasižymėjęs geru dėstymu ir moksliniais darbais, jau 1961 buvo pakeltas pilnu profesoriumi ir užėmė klinikinės psichologijos katedrą. Jo anglų kalba išleistus veikalus ir žurnaluose paskelbtus studijinius darbus šiame numeryje aptaria dr. R. Kriaučiūnas recenzuodamas pernai išleistą knygą "Human Development: A Science of Growth" (434 psl.). Mokslinio darbo uždarumas neskatina mokslininkų leistis į visuomeninės veiklos viešumą. Dėl to mokslininkuose visuomenininkai yra nedažni. Prof. dr. J. Pikūnas yra iš tų retų mokslininkų, kurie drauge yra ir mokslo, ir visuomenės žmonės. Išaugęs ateitininkuose, daugiausia juose ir reiškėsi. Vokietijoj 1947-49 pirmininkavo studentų ateitininkų sąjungai ir 1947-51 Kęstučio korporacijai. JAV 1962-65 vadovavo ateitininkų sendraugių sąjungai. O 1967 (penkių metų kadencijai) atsistojo visos ateitininkijos priešakin kaip Ateitininkų Federacijos vadas. Be to, 1949-50 jis buvo tarptautinės katalikų akademinės organizacijos Pax Romaną vykdomajame komitete. Nesiribodamas savosios pasaulėžiūros organizacijomis, reiškėsi ir bendrajame lietuviškame gyvenime: Vokietijoj 1949-50 buvo LB krašto valdyboj. Detroite 1952-53 pirmininkavo vietinei LB apylinkei, o nuo 1961 atstovauja Detroito Lietuvių organizacijų centrui Pavergtųjų tautų komitete.

M u z i k a. Aldona Stempužiene įdainavo dvi plokšteles, Stuttgarto simfoninį orkestrą diriguojant kompozitoriui D. Lapinskui. Pirmojoj plokštelėj "The Music of Darius Lapinskas" įdainuota D. Lapinsko rečitatyvas ir arija mezzosopranui "Les sept solitudes" (O. V. Milašiaus žodžiai) ir dainų ciklas "Ainių dainos" (be solistės, šio ciklo atlikime dalyvauja fleitistas R. Dohn ir mušamaisiais instrumentais K.-H. Himstedt). Antroji plokštelė skirta operų arijoms. Duotos arijos iš operų: Carmen, Don Carlo. La Gio-conda, Samson et Dalila, Orfeo ed Euridice, II Earbiere di Siviglia ir II Trovatore. Gaunama pas platintojus ir pas leidėją: Fine Music Re-cords, 4249 Lambert Rd., Cleve-land, Ohio 44121. Kaina po 6 dol.

J. Kačinsko nonetą (penkiems pučiamiesiems ir keturiems styginiams instrumentams) savo gastrolėse Vakarų Europoj groja Čekų noneto ansamblis, kuris buvo jį savo programon pirmą kartą įtraukęs dar 1938.

Prof. V. Marijošius XII.11 dirigavo Hartfordo universiteto Hartt muzikos mokyklos simfoninio orkestro koncertui, skirtam Beethoveno kūrybai. Iš stambiųjų jo kūrinių koncerte atlikta V-oji simfonija.

—Lietuvos jaunas kompozitorius Giedrius Kuprevičius sukūrė sopranui ir fortepijonui dainas pagal šiuos mūsų poetų tekstus: F. Kiršos "Lietuviška ašara", K. Bradūno "Lietuva" ir "Už jūrių marių", J. Meko "Išėjau j praeitį".

T e a t r a s. — Adelaidėj XII.20 Vaidilos teatras pastatė V. Mykolaičio-Putino Valdovą. Režisavo J. Venc-lovavičius. Pagrindinius vaidmenis turėjo J. Neverauskaitė (Danguolė), B. Rainys (Krūšna), V. Baltutis (Gytis), A. Mačiukas (Skaidral, V. Ratkevičius (Mauras), J. Neverauskas (Burtininkas), G. Matulevičienė (Gerda), A. Gutis (Kirmis) ir kt. Dekoracijas sukūrė St. Neliubšys.

— Čikagoj 1.17 ir 18 LB Jaunimo teatras pastatė A. Landsbergio Penkis stulpus turgaus aikštėje. Režisavo D. Lapinskas. Plačiau kitame numery.

D a i l ė. — Čikagoj Balzeko muziejuje 1969.XII.7 — 1970.1.17 vyko bendra A. J. Cooper (Skupo) ir M. Šileikio darbų paroda. Pirmasis buvo išstatęs 25 aliejinės tapybos darbus, antrasis — 21 akvarelę. Realistiškai traktuoti peizažai dominavo abiejų dailininkų darbuose.

Čikagoj Čiurlionio galerijoj I. 10-18 buvo surengta montrealiečio Vyt. Remeikos tapybos darbų paroda. Buvo išstatyti 33 aliejinės tapybos darbai, daugiausia "semi-realis-tiniai" peizažai, keletas figūrinių kompozicijų.

EI. Kepalaitė su savo skuptūros darbais dalyvavo cTupinej parodoj New Yorko Phoenix galerijoj 1.6 -24.

 R a š y t o j a i. — "Draugo ' romano devynioliktąjį konkursą laimėjo Birutė Pūkelevičiūtė romanu "Rugsėjo šeštadienį". Iš viso konkursui gauta 1'! romanų. Jury komisiją sudarė pirm. A. Kairys, D. Kučėnie-nė, Gr. Tulauskaitė - Babrauskienė. P. Gaučys ir Pr. Razminas. 1000 dol. premijos mecenatas — Zigmas Umbražiūnas.

— "Dirvos" novelės konkursą iš eilės antrą kartą laimėjo Jurgis Gliaudą už novelę "šalia milžinų". Jury komisiją sudarė pirm. P. Balčiūnas, K. Gaidžiūnas ir V. Maciūnas. Konkursui gauta 15 novelių, šios 300 dol. premijos nuolatinis mecenatas — Simas Kašelionis.

— Kan. J. Tumo-Vaižganto minėjimai tęsiami. New Yorko lietuviai jį minėjo Maspethe XI. 30, paskaitą skaitė dr. J. Puzinas, o kūrybos paskaitė H. Kačinskas ir kt. Filadelfijoj XII.6 Tautinės Sąjungos susirinkime Vaižgantas paminėtas A. Diržio paskaita. New Jersey LB apygardos valdyba surengė Vaižganto minėjimą Elizabethe XII.13 (B. Vyliaudo paskaita ir meninė programa). Wor-cesteryje XII.14 Vaižganto minėjimą surengė vietinis LB Kultūros klubas (apie Vaižgantą kalbėjo V. Dabrila). Čikagoj XII.27 Vaižganto kūrybos vakarą surengė Pedagoginis lituanistikos institutas, kurio studentai paskaitė iš "Dėdžių ir dėdienių" ir inscenizavo ištrauką iš "Pragiedrulių". Be to, surengta Vaižganto raštų paroda (1969.XII.13 - 1970.II.1) ir išleisti du Vaižganto raštai: "Rimai ir Nerimai" (mecenatas Tautinės s-gos Cicero skyrius) ir "Tiesiant kelią Lietuvos Nepriklausomybei" (mecenatas Asta Veličkaitė). Tuo būdu Pedagoginis lituanistikos institutas ne tik vienu vakaru pagerbė Vaižganto atminimą, bet ir parūpino jo žodį.

O. V. Milašiaus mirties 30-to-sios metinės paminėtos New Havene X1.16. Paskaitą skaitė dr. G. I. ži-donytė - Vėbrienė, o jo poezijos ištraukų paskaitė V. Valiukas. Ta pačia programa O. V. Milašiaus minėjimas pakartotas Bostono 1.17 kultūriniame subatvakaryje.

Prano Lemberto pomirtinio kūrybos rinkinio "Tau. sesute" pristatymas ir autoriaus dviejų metų mirties minėjimas surengtas Los Angeles XII.6. Apie Pr. Lemberto asmenį ir kūrybą kalbėjo Br. Raila ir kt.

— Čikagoj 1.16 surengtas poezijos vakaras, skirtas prieš penkeris metus tragiškai (eismo nelaimėj) žuvusiam poetui A. Mackui. Jo kūrybos skaitė D. Juknevičiūtė, J. Ke-lečius ir L. Barauskas. Savo pačių kūrybą skaitė J. Blekaitis, K. Bra-dūnas, J. Mekas, H. Nagys, L. Sutema, ž. Bilaišytė, E. Juodvalkytė, A. Pečiūraitė, A. Zailskaitė, V. A. Dir-da ir R. Vėžys.

J a u n i m e. — Lietuvių studentų s-gos suvažiavime nesudarius naujos centro valdybos, vykdomi korespon-denciniai rinkimai.

Moksleivių ateitininkų sąjunga, vadovaujama Toronte sudarytos centro valdybos su A. Puteriu priešakyje, gyvai veikia. Surengti globėjų kursai Toronte X18-19, Putname X1.29 ir Čikagoj XII.13-14 (paskaitas skaitė kun. G. Kijauskas, P. žumbakis, J. Račkauskas, V. Narutis). Atlanto pakraščio moksleivių kursai surengti Putname XI.27-30 (kalbėjo kun. St. Yla, Elig. Sužiedėlis, dr. Vyt. Vygantas ir inž. A. Sabalis), Dainavoj XII.26-31.

Studentų ateitininkų sąjungos centro valdybą (perrinktą XI. 1-2 suvažiavime ir šiek tiek papildytą) sudaro: pirm. Ant. Razgaitis, vicepirm. P. Alšėnas, sekr. B. Balčiūnaitė, ižd. K. Razgaitis, užsienio skyriaus vedėjas J. Juodėnas, biuletenio "Gau-deamus" red. Vyt. Kliorys, atstovė Europoj D. Tamulionytė, nariai EI. Razgaitytė, S. Girnius ir K. Sušins-kas. Dvasios vadas — kun. P. S. Laurinaitis.

Skautų Atlanto rajono vyr. skautės, skautai vyčiai ir vadovai buvo suvažiavę New Yorke XI. 8-9. Pagrindinę paskaitą skaitė dr. V. Černius. — Skautų akademinio sąjūdžio suvažiavimas įvyko Čikagoj X1.29.

"Darbininkas" įsivedė skyrių jaunimui, pavadintą Vilnele, kurią redaguoja mokytoja EI. Ruzgienė. Nuo anksčiau tokius skyrius turi "Draugas" ir "Tėviškės Žiburiai".

I š   v i s u r. — Australijos lietuvių katalikų federacijos suvažiavimas — Katalikų dienos vyko Adelaidėj 1969.XII.28-31. Posėdžiuose apsvarstyti organizaciniai reikalai ir išklausyta J. Petraičio paskaita apie katalikiškosios spaudos vaidmenį išeivijoj. Religinio koncerto programą atliko Melbourne parapijos choras ir solistė G. Vasiliauskienė. Kitomis dienomis surengti literatūros, dainos bei muzikos ir jaunimo talentų vakarai. Vyko dail. St. Neliubšio paroda. Nau-jon federacijos valdybon išrinkti pirm. J. Petraitis. A. Kairaitis, V. Miliauskas, V. Žiogas, V. Junokas, J. Jurgelaitis, V. žemaitis ir J. Žitkevičienė. Senajai valdybai pirmininkavo V. Laukaitis.

— Čikagoj XII.13 posėdžiavo Amerikos Lietuvių Taryba (ALTa). Išklausyta įvairių pranešimų ir išrinkta nauja valdyba: inž. E. Bartkus P. Dargis, L. Jaras, J. Jasaitis, Ed. Modestas, dr. VI. Šimaitis, J. Ta-lalas, M. Vaidyla (dr. K. Šidlauskas) ir J. Zuris. Priimtas AL-Tos kongreso pageidavimas "naikinti nesusipratimus aukų rinkime". Ataskaitiniais metais (1968.VI.1 -1969.V.31) turėta 42.985 dol. pajamų ir 37.340 dol. išlaidų, iš kurių skirta VLIKui 14.600 dol., nuolatiniams ir laikiniems darbininkams — 6870 dol., kelionėms 3183 dol., genocido parodos ruošimui — 2050 dol.

— Toronte I. 3. buvo suvažiavę Kanados lituanistinių mokyklų mokytojai (per 40). Išklausyta J. Če-ponkutės, Ad. Abromaitienės ir S. Barzduko paskaitų. Tautinio auklėjimo klausimai diskutuoti simpoziume, kuriame dalyvavo St. Barzdu-kas, Pr.Joga, A. Rlnkūnas, K. Pa-reštytė, L. Keraitė, V. Birieta ir L. Tamošauskas (moderatorius). Iš pranešimų tokie duomenys: Toronto lituanistinę mokyklą lanko 540 mokinių (be to, lituanistinio seminaro 26 studentai), Montrealio — 108, Hamiltono — 170, Londono — 40. Dukart per metus išleidžiami laikraštėliai — Toronte "Kibirkštis". Mont-realyje "Liepsnos". Londono visi mokiniai prenumeruoja "Eglutę". Toronto mokyklai vadovauja J. Andrulis, Hamiltono — J. Mikšys, Londono — L. Eimantas (jie ir darė pranešimus apie savo mokyklas, o apie Montrealio mokyklą informavo mokytoja J. Blauzdžiūnienė). Suvažiavimas surengtas Kanados LB Švietimo komisijos pirm. L. Tamošausko rūpesčiu.

Alytaus gimnazijos penkiasdešimtmetis paminėtas Čikagoj XI. 29. Buvęs direktorius St. Barzdukas savo paskaitoj apžvelgė jos istoriją. Literatūrinėj programoj skaitė savo kūrybą V. Kavaliūnas, K. Bradūnas ir V. Volertas. Rengimo komitetui vadovavo iniciatorė EI. Juknevičienė.

Laiškų Lietuviams redaktorius T. K. Trimakas iš pareigų pasitraukia studijoms ir jį nuo 1970 pradžios pakeičia T. J. Vaišnys, kuris jau anksčiau, nuo įsisteigimo pradžios, 14 metų redagavo šį leidinį.

Eltos redaktoriumi, pasitraukus V. Rasteniui, pakviestas V. Alseika, anksčiau dirbęs "Draugo" redakcijoj.

— Prel. dr. P. Jatulis perėmė šv. Kazimiero kolegijos vicerektoriaus pareigas.

Saleziečiai lietuviai, palikę Castelnuovo, kuriasi Romoj, kur savo centrui įsigijo 125.000 dol. vertės nuosavybę. Skolai išlyginti laukia aukų. Jų adresas: Lituani Don Bosco, Via Colonna 2,00044 Frascati-Roma, Italia.

—Generalinis konsulas J. Žmuidzinas Paryžiaus universitete įsigijo teisių daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją apie Liublino uniją.

Harvardo universiteto bibliotekoj gruodžio mėnesį buvo surengta lietuvių ir latvių knygų, žemėlapių ir liaudies meno (gintaro papuošalų, audinių, medžio drožinių ir kt.) paroda, suorganizuota rūpesčiu bibliotekos slavų skyriaus vedėjos latvės V. simis ir lietuvaičių bibliotekininkių St. Cibienės ir V. Margaitie-nės.

Lietuvių fronto bičiulių Čikagos skyrius XII.14 suruošė redaktorių ir veiksnių atstovų simpoziumą "Kur mes šiandien stovime", kurį moderavo kun. dr. F. Gureckas, o dalyvavo dr. VI. Šimaitis (ALTa), dr. Z. Rekašius (Akiračiai), kun. dr. J. Prunskis (Draugas), V. Meškauskas (Dirva), V. Šimkus (Laisvoji Lietuva), Ant. Šantaras (LB), L. Prapuolenis (LFB), A. Pužauskas (Naujienos), prof. B. Vitkus (VLI-Kas).

ALIAS pirmininko pareigas nuo 1969 metų rudens antriesiems kadencijos metams perėmė dr. Stepas Matas. Gimęs 1933, jis studijavo Cleve-lando Case Institute of Technology, studijas baigdamas daktaro laipsniu 1960. Dirba tyrimų darbą Republic Steel Corp., rūpindamasis naujų lydinių išradimu bei pagerinimu. Tarp jo išradimų yra naujas plienas (HP 9-4-30), vartojamas Boeing 747 lėktuvuose, ir lengvi šarvai helikopterių ir lėktuvų įgulų apsaugai. Pirmuosius kadencijos metus ALIAS pirmininkavo inž. J. P. Nasvytis. Kiti valdybos nariai: M. Balys, R. Minkūnas, J. Au-gustinavičius, R. Bublys ir Br. Galinis.

Ohio lietuvių gydytojų d-jos susirinkime XI.15 išrinkta nauja valdyba: pirm. E. Druktenis, sekr. R. Gineitis (abu Daytone), A. Čepulis, D. Degesys ir J. Skrinska. Pereitą kadenciją pirmininkavo dr. A. Balt-rukėnas.

Prancūzijos LB krašto perrinkta valdyba: pirm. kun. J. Petrošius, vicepirm. ir sekr. A. Mončys, ižd. P. Klimas.

Amerikos lietuvių socialdemokratų s-gos naujas centro komitetas: pirm. J. Pakalka, J. Skorubskas, J. Sonda, J. Vilkaitis (sekr.), S. Briedis ir Br. Spūdienė.

Neo-Lithuania korporacijos nauja vyriausioji valdyba: A. Modestas (pirm.), dr. L. Kriaučeliūnas, L. Virpšaitė - Hofmanienė, Br. Kasakai-tis ir J. Valkiūnas.

Lietuvos miškininkų s-gos išeivijoje korespondencmiais rinkimais perrinkta valdyba 1970-72 kadencijai: V. žemaitis (pirm.), J. Žebrauskas, J. Skeivys, P. Norkaitis ir P. šilas.

Z. Ivinskio straipsnyje spalio numerio 348 puslapio I skilty 12 eilutėj iš viršaus atitaisytina korektūros klaida: vietoj "Vailokaičiu" turi būti Vilkaičiu.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai