Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PEDAGOGUI IGNUI MALĖNUI 70 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Žilionis   
O tai greito Igno Malėno (Malinausko) būta jaunystėje: atrodė, kad jis vis skrieja, o pėkštute vaikščioti lyg ir vengia. Kartą lipom abu Kaune į Vytauto parką. Norėjau neatsilikti, bet po valandėlės pradėjau dusti.
— Tai ką, vyruti, kariuomenėje, atrodo, netarnavęs? — išgirdau Malėno žodžius.

Bet laikas tai vijosi ir pasigavo ir tą, kuris visuomet skubėjo. Pedagogui Ignui Malėnui — 70 metų!
Kaip Malėnas įkopė į pedagoginio gyvenimo aukštumas, kaip formavosi jo asmenybė?

1900 vasario 14 Antanas - Stasys ir Marija (Zorskaitė) Malinauskai susilaukė kūdikio, kurį pakrikštijo Igno vardu. Prieš tai jie jau augino keturias dukreles, o po Igno susilaukė dar dviejų. Taigi Ignas augo tik vienas "vyras" šeimoje. Nebuvo tai didžturčių šeima. Igno tėvas — siuvėjas ir mažos krautuvėlės savininkas Jackonių kaime, Ūdrijos vis., Alytaus aps. Ir va, 7-rių metų Ignas pradeda lankyti Ūdrijos pradžios mokyklą. Tik nelaimė — po keletos mokslo dienų pakeliui iš mokyklos slidinėjo ant ką tik užšalusio ledo, sušalo ir susirgo. Taip tą žiemą jis ir neįstengė mokyklos lankyti. Pas daraktorių kaime tai nueiti galėjo. Po dviejų metų daraktorius atsisakė mokyti, nes buvo pertiekęs visas žinias, kurias turėjo. Dabar Ignas grįžta į Ūdrijos III skyrių, bet pavasarį baigimo pažymėjimo negauna. Jis labai nustemba: jis vienas geriausių mokinių, o mokytojas liepia lankyti dar metus. Ir kai rudenį atėjo į mokyklą, jam mokyklos vedėjas pavedė mokyti pirmąjį skyrių. Tik mokslo metų pabaigoje išdavė mokyklos baigimo pažymėjimą.Suprato Ignas, kodėl taip viskas klojosi, bet ir nesigailėjo, nes įgijo "vienerių metų mokytojo praktiką".

Tris metus po mokyklos baigimo Ignas aria, akėja ir šienauja, nes tėvelis nupirko žemės. Per I pasaulinį karą su tėveliais atsiduria Rusijoj ir 1916 rudeni, mokytojo Br. Siručio parengtas, išlaiko egzaminus į Saulės mokytojų seminariją Voroneže. Tačiau užėjus revoliucijos metui, mokslas seminarijoj greit nutrūko.

1918 grįžo į Lietuvą ir sekančių metų rudenį įstojo į Saulės mokytojų seminariją (Kaune), kurią baigė 1921.
Ne taip lengvai mokytojų seminarijos diplomas buvo įgytas, štai kaip apie tai pasakoja Ignas:
"Mokydamasis Kaune, iš Ūdrijos esu vaikščiojęs į jį pėsčias net 17 kartų, nes po I pasaulinio karo veik jokių susisiekimo priemonių nebuvo. Tai buvau patenkintas, kad turėjau stiprias kojas ir 65 km. galėjau per dieną lengvai nueiti. Tik vieną kartą, išėjus Valykom iš Kauno namo, jau Garliavoje mane užklupo lietus, ir lijo visą laiką pakeliui. Visa mano apranga buvo peršlapusi, nors lietus b uvo tik dulkimas ir manęs, rodosi, visai nebaugino. Bet, perėjęs Balbieriškį, pajutau, kad man graužia pečius.

įkišau už apikaklės ranką pažiūrėti priežasties. Ir labai nustebau, kai ištraukiau visą plaštaką kruviną. Pasirodo, kad įmirkę nuo lietaus marškiniai nugarą pragraužė. Tada nutariau užsukti pas ūkininką ir prašytis nakvynės. Maloni šeimyna mane priėmė, paklojo šiaudų, ir aš ramiai ir labai puikiai išmiegojau, o rytą atsikėlęs pasiekiau tėviškę".

1923 Malėnas baigė mokytojų seminariją Leipcige (Lehrerseminar fūr Werkunterricht), o 1929 Vytauto D. universiteto teologijos-filosofijos fakultete pedagogikos -psichologijos mokslus. Dar pagilino vaiko psichologijos ir mokyklinės pedagogikos studijas Hamburgo universitete 1932-33.

Taip pasiruošęs pedagogo darbui, I. Malėnas išvarė didelę vagą lietuviškosios mokyklos darbe. Retai rasi kitą auklėtoją, kuris būtų tiek praktikos įgijęs, kiek Malėnas — mokytojas pradžios mokykloj, mokytojų seminarijose, gimnazijose (vėliau direktorius), universiteto dėstytojas (1935-44), departamento direktorius švietimo ministerijoje ir dar eilei institucijų priklausęs. Parengė pradžios mokyklai ištisą eilę vadovėlių ir kitų leidinių. Taip pat gausiai dalyvavo pedagoginėj ir kitoj spaudoj: Lietuvos Mokykloj, Tautos Mokykloj, Naujojoj Romuvoj, Ryte, Mūsų Laikrašty, Naujojoj Vaidilutėj, JAV — Aiduose, Darbininke. 1936 perėmęs "Lietuvos mokyklos" redagavimą, šį žurnalą išugdė ir kiekybiškai ir kokybiškai.

Visus tuos kelius išėjęs, Malėnas liko tuo įžvalgiuoju pedagogu, kuris savo ir kitų mintis pirmiau bandė, stebėjo, tobulino ir tik vėliau viešumon skleidė. Ir kai dabar buvo paklaustas, ką jis iš savo darbų laiko sėkmingiausiais, taip atsakė:
"Sėkmingiausiomis savo veiklos sritimis laikau keletą. Pirmiausia tai bandomosios mokyklos darbą Aleksote, kur mokinių tarpe formavosi laisva savitvardos ir veiklos dvasia, kuri turėjo apimti visas Lietuvos mokyklas. Tik gaila, kad ta mokykla neilgai galėjo veikti.

Antru sėkmingiausiu dalyku laikau "Lietuvos mokyklą", kuri tą dvasią skleidė po visą Lietuvą. Ją mokytojai, nežiūrint vadovų nepalankumo, mėgo, nors savo tikrosios veiklos ji ir nesuskubo išplėsti ne dėl mūsų kaltės.
Tolimesnis dalykas tai Elementorius Ė, kuris atidaro duris patiems mažiesiems išmokti skaityti be giedojimo, slebizavimo ir panašių dalykų. Visa mano pedagoginė veikla koncentravosi ten, kur buvo didžiausias reikalas, kur labiausiai reikėjo reformų. Juk ir visos gramatikos rašytos tik tam, kad vaikai šio dalyko nelaikytų baubu (kaip seniau buvo), bet ji pamėgtų. Panašius dalykus galima įžiūrėti visuose mano išleistuose (22) leidiniuose, o taip pat likusiuose rankraštyje Lietuvoje ar dar čia rengiamuose priešmokykliniuose lei_ diniuose. Kam nors elementorius gali atrodyti ne knyga, o tik priemonė vaikam rengti naudojimuisi knyga. Tačiau Levas Tolstojus yra pasakęs, kad parašyti gerą elementorių nėra lengviau negu filosofinės sistemos veikalą.

Aš savo sukurtais pedagoginiais dalykais skųstis negaliu. Mokytojai juos mėgo (tai liudija gausios jų laidos), o švietimo ministerija priėmė keturias mano paruoštas metodikos programas (liet. kalbos, aritmetikos, kraštotyros, pedagoginių darbų) ir įsakė jas naudoti visom mokytojų seminarijom. Taigi, aš buvau praktinės pedagogikos kamštis, bet tikrai reikalingas ir naudingas nepriklausomai Lietuvai".

(Platesnis Igno Malėno pasisakymas apie savo pedagoginį darbą šiame pat numery spausdinamas atskirai. — Red.).

Šiuo metu Ignas Malėnas gyvena Clevelande su žmona Adolfina Vilčikaitė, kurią vedė 1934. Lietuviškosios mokyklos pionierių - organizatorių šiandien slegia amžius ir susilpnėjusi sveikata, bet jis dar sielojasi lietuviškuoju auklėjimu ir nepadeda plunksnos-
Juozas Žilionis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai