Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mykolas Šilaitis   
TĖVUI

Oi atlekia sarčiai ir bėriai,
oi lekia žirgai,
virš vakaro pievų žėri
lyg liepsnos karčių šilkai.

Įšilusio prakaito kvapas
alsus ir sūrus lyg dirva
nematomu debesiu kabo
ties bąlančia tėvo galva.

jis iš tiesia drebančią saują
su duonos pluta,
ir sunkias į mano kraują
svajonė tėvo slapta.


MOTINAI

Aš pamenu — graudus tai buvo metas,
kai sodai apledėjo mirtinai,
tekėjo saulė raudonesnė už jurginą
ir juodesni už anglį vakarai. . .

Malda, ramybė, vakarienės stalas
ir begalinis noras visados
matyti nekasdienišką palaimą
senolių, brolių ir tėvų veiduos . . .

Žinau — kad viskas praeitis:
eilėraščiai, net ši minutė
ir žodžiai negyvi, šalti,

tuščiai nenorintys pražūti,
tik Tavo žvilgsnis, šypsena —
man dabartis ir rytdiena.

KALĖDŲ SONETAS

Speigai aptraukia langus vualiu —
koksai žavus iki šiurpumo raštas!
Žiemos fantazija bekrašte
aš patikėti negaliu.

Bespalvio pažeistas rudens —
 saulėtekio, gėlių, želmens
 ilgiuosi aš. Ilgėja dienos,
 o Galilėjoj gimė Dievas.

Atplaukė kaimo lopšine
 senovės pranašo žinia —
 atėjo meilė —

štai guli Kūdikis ramus,
plotkelės dieviškas baltumas,
it perlas motinos skaistumas.


PRISIKĖLIMAS

Gandrų kalenimą ir gervių klyksmą,
pavasarinio upeliūkščio triukšmą
ir vėją, kurs dainas niūniavo,
aš suradau, sugrįžęs žemėn savo.

Žolėm atsikvėpė smėlynai,
bolavo vandenys ištvinę,
aš gėriau sulą beržo ir klevų
ir medžių prašomas jiems dainavau.

Velykų ryto saulėta šviesa,
gimtų namų negęstanti dvasia
pažadino iš rytmečio sapnų,
aš sveikint Prisikėlusio einu

per tyliai bundančias spalvas,
per vargo smėlį ir kalvas.

----------------------
Kai grojo senas klavesinas
viduramžių melodijas ramias,
akordai guodė ir svaigino,
it marių mirštanti vilnis;

Pasaulio Avinėlis baltas
prie kojų glaudės nedrąsus,
toksai nežemiškai nekaltas
vaikelis Dievo debesy . . .

Girdėjau dūžtantį vienatvės porcelianą
ant akmeninių katedros grindų,
kai manyje staiga apsigyveno

ir, prisidengęs muzikos vardu,
keistai kalbėjosi su siela
kažkas skaidrus, švelnus ir mielas.

******
Šie eilėraščiai gauti iš Lietuvos
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai