Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Logoterapija PDF Spausdinti El. paštas
MOKSLAS

Pereitais metais Vienoje pasirodė dėmesio vertas veikalas: Dr. Viktor E. Frankl. „ A r z l l i c h e  Seelsorge“. (Verlag Franz Deuticke, Wien) Jo autorius, Vienos miesto poliklinikos neurologinio skyriaus vedėjas, imasi naujos, lig šiol dar niekieno preciziškiau nepurentos mokslinės dirvos, pavadintos nauju vadinamosios logoterapijos vardu.
To žygio imtis paskatino padarytoji, palyginus, didelė psichoterapijoj pažanga, atmetanti principą, kad žmogus tėra tiktai „sudaiktinta antropologinių stebėjimų ir tyrinėjimų karikatūra“. Priešingai, įsiskverbą į žmogaus dvasios gelmes, į jo egzistencijos paslaptis, ten užtinkame naujas, nepaprastai plačias perspektyvas, ligi šiol gydytojams ir mokslininkams sudariusias „tuščią erdvę“. Pasirodo, ir čia gydytojas, jei tiktai yra išmaningas ir gerai pažįsta žmogaus dvasinį gyvenimą, jo psichologiją, gali nepaprastai daug pacientui padėti.

Šios rūšies psichoterapijoj tenka nugalėti visą eilę psichologinių kliūčių, taip pat pervaryti per aštrią kritiką ligi šiol vyravusius sociologinius ir biologinius dėsnius. „Tiktai ten, kur žmogus išsivaduoja nuo biologinių ir sociologinių arba psichologinių ryšių, nebūdamas priverstas jų aklai klausyti, prasideda jo moralinis atsakingumas ir galia apsispręsti.“ Dvasinė psichoterapija, arba logoterapija, kaip kad ją autorius vadina, anksčiau praktikoj vartota nesąmoningai, dabar jau aiškiai formuluojama, sudarydama psichoterapijoj posūkį į egzistencijos analizę ir vainikuodama jį žmogiškosios buities ir žmogiškojo atsakingumo analize. „Žmogum būti reiškia turėti savisąmonę ir justi savo žmogiškąjį atsakingumą“, skelbia autorius.

Lagoterapija rūpinasi žmonėmis, kenčiančiais sielos kančias, kurie klinine prasme nėra laikomi ligoniais, o vis dėlto tokie yra dvasine prasme. Tokiems pacientams ypačiai svarbus gyvenimo prasmės klausimas, nepaprastai pasidaręs aktualus po šio karo ir su savimi atnešęs visą eilę dvasinių negerovių. Veikalo autorius savo stebėjimais ir mokslinėmis išvadomis išmuša iš po kojų pagrindą etiniam skepticizmui ir nihilizmui. Jam savo vietą pasaulyje ir savo pareigą žinąs mažas žmogelis yra vertingesnis už didelį valstybes vyrą, tą pareigą apleidžiantį. Iš viso, autoriaus įsitikinimu, mes pervertiname medžiaginį, fizinį pasaulį, nustumdami į antrąją vietą dvasinį, kuris iš tikro yra kur kas vertingesnis. Jam nieko nėra gražiau kaip žmogus, kuris turi sąžinę ir jaučia savo kaip žmogaus atsakingumą. „Iš visų tikrų dalykų tikriausias yra sąžinė“, kažkas pasakė, ir niekas negali suteikti sąžiningam žmogui tokio džiaugsmo, nei gražiausias saulėleidis, nei žavėjimasis nuostabiausiu meno kūriniu, kaip kad jo savisąmonė, aiškiausiai skelbianti, jog žmogaus gyvenimas nėra be prasmės.

O kai tą gyvenimo prasmės klausimą perkeliame toliau, į visą pasaulio visatos sąrangą, savaime kyla klausimas, ar už šio mūsų regimojo ir juslimi patiriamojo pasaulio nėra kito, aukštesnio. Čia tada prasideda logoterapijos problemos. Gydytojams psichoterapentams rūpi aiškiai nustatyti ribas, kur prasideda medicina, o kur jau eina filosofija. Ligi šiol ta sritis buvo dar „niekeno žemė“. Ir vis dėlto — kokia nuostabi, kiek daug naujų galimybių ir vilčių žadanti!


* Austrijos mokslų akademija ruošia didžiulį mokslinį žodyną, kuris bus tam tikros rūšies mokslinė enciklopedija. Pirmieji jo tomai jau pasirodė apyvartoje.

* Oldenburge buvo sušauktas žurnalistų kongresas, kuriame dalyvavo amerikiečių, britų ir prancūzų spaudos atstovai ir drauge su 40 vokiečių diskutavo Prancūzijos-Vokietijos klausimų kompleksą. Prancūzų delegacijos šefas Bonnafu galiausiai pareiškė, kad Prancūzija, norėdama parodyti žmogaus žmogui pasitikėjimą,, sutinka įsileisti vokiečių kilmės emigrantus.

* Amerikiečių valdžia svarstė klausimą, kaip sustiprinti vokiečių ir amerikiečių mokslinius ir, kultūrinius ryšius. Rinktiniams mokslo, meno, religinio gyvenimo atstovams bus sudaryta proga pusę metų pagyventi Amerikoje ir susipažinti su jos gyvenimu, o amerikiečiams — Vokietijoje.

* Vašingtone posėdžiavo tarptautinis radijo kongresas. Nustatytos naujos radijo stočių bangos !ir sutartiniai ženklai. Paskutinis tos rūšies kongresas buvo 1938 m. Kairo mieste Egipte.

* Į Bremeną atvyko du vieni iš žymiausių amerikiečių pedagogikos autoritetų, būtent Dr. Baxter ir D r. Line h. Jų paskirtis padėti parengti vokiečių pedagogams naują auklėjimo programą. Dr. Baxter yra parašiusi apie jaunimo auklėjimą visą eilę veikalų. Amerikiečiai, norėdami tarp įvairių tautų jaunimo padaryti dar glaudesnius santykius, ruošiasi įruošti savotiškas jaunimo stovyklas ant ekskursinių laivų, kurie aplankys ir Vokietijos uostus. Vasarą Prahoj ruošiamas pasaulinis jaunimo susitikimas, kuriame dalyvaus apie 10.000 jaunimo dr. profesūros atstovų. Pakviesti ir vokiečiai.

* Unesco sudarė tam tikrą organizaciją, kuri padės kurtį sugriautuose Europos kraštuose mokyklas ir mokslo įstaigas. Tam tikslui paskirta 100 milijonų dolerių suma. Pradėta jau pirkti mokslo priemonės, spausdinti vadovėliai, mokslo veikalai etc.

* Unesco šiuo metu yra patekęs tarp dviejų ideologijų — Rytų ir Vakarų — kurios trukdo kaip reikiant vykdyti jos pagrindinius uždavinius. Jais Unesco yra pasirašiusi šiuos: 1. atstatyti sugriautus kultūros ir auklėjimo centrus, 2. sumažinti analfabetizmą, 3. reviduoti mokslo knygas ir vadovėlius, 4. pašalinti kliūtis keistis tarptautinėmis idėjomis ir sustiprinti masėms skirtą informaciją. Unesco centras yra Paryžiuje, jos gen. direktorium išrinktas britų mokslininkas H“u x 1 e y. 1947 m. Meksikoj šaukiamas visuotinis suvažiavimas, kuris parodys, kuriais keliais nueis Unesco, dabar pakliuvusi tarp kryžminės ideologijų ugnies.

* Meinmeyeris Miunchene gavo leidimą leisti naujas knygas. Daugiausia leis mokslinę literatūrą. Pirmoj eilėj leidžiamas veikalas apie Miuncheno statinius.

* Miunchene atidaryta „liaudies observatorija“, vadovaujama P. G. Westphalio. Ji įtaisyta ant vieno bunkerio stogo Rosenheimer str.

* Frankfurte ir Miunchene skaitė paskaitas anglų sociologas prof. H a y l k a s , Amerikoj išgarsėjęs savo knyga „Kelias į vergiją“. Skaitė tema „Demokratija ir planingas ūkininkavimas“.

* Mettenhausene mirė pasižymėjęs vokiečių fizikas Nobelio premijos laureatas prof. Ph. Lena r d a s , vad. „vokiečių fizikos“ kūrėjas, pasisakęs visu griežtumu prieš Einšteino teorijas.

* Gen. Eisenhoveris, kitais metais pasitraukęs iš JAV kariuomenės, užims Kolumbijos universiteto rektoriaus vietą.

* Tarptautinės kosmologų draugijos pirmininkas Dr. Maurice Faure rūpinasi įsteigti Nicoje vad. „pasaulininkų vienuolyną“, kuriame visų sričių mokslininkai galėtų toli nuo pasaulio triukšmo geriausiai atsidėti moksliniams tyrinėjimams.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai