Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
APIE LIETUVĮ MENININKĄ KŪRĖJĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V.   
Š. m. sausio m. 30 d. Tarptautinio Instituto patalpose Bostono Lietuvių Kultūros Klubo susirinkime, dail. V. K. Jonynas kalbėjo apie mūsų dienų lietuvį menininką kūrėją, plačiau paliesdamas jo paskirtį dabarties moderninio meno aplinkoje. Didelis susirinkusių narių skaičius rodė susidomėjimą šia aktualia tema. Dail. V.K. Jonynas dideliu įsijautimu į pasirinktą temą aptarė moderniojo meno sroves ir jų atsiradimo priežastis. Apibūdino tai kaip labai sunkią problemą, nes menas yra žmogaus sielos ir dvasinio gyvenimo aspektas. Atskirti žmogų nuo meno negalima.

V.K. Jonyno teigimu, dabarties meno bazė yra laisvė galvoti ir laisvė kurti, čia ypatingai yra svarbus išradimo arba atradimo procesas. Meno kūryboje svarbu ne kas padaryta, bet kaip padaryta, ne turinys, o kūrinio išpildymas nulemia jo vertę.

Betgi naudojimasis laisve kūryboje mus pastato į tam tikrą padėtį, galinčią nuvesti į suirutę. Spaudoje pateikiami receptai kartais gali būti klaidingi ir kelti klausimą, kas turi teisę būti gydytoju. Turima labai daug tokių gydytojų, o nedaug ligonių.

Paliečiant lietuvį dailininką-kūrėją, reik a išsiaiškinti kūrybos esmę, o taip pat dabarties meną. čia V.K. Jonynas vaizdžiai apibūdino jo pateikt) plano tris padalinius:
A — Kūryba.
B. — šių dienų menas.
C. — Lietuvis dailininkas kūrėjas.

Kūrybai pagrindu yra nekartoji-mas ir nepasikartojimas. Šiuo bruožu pasižymi visų didžiųjų meno epochų kūryba, kaip renesanso laikotarpio ir kit.

Dabarties menas, kuris yra daugiau jau intelektualinis, gimė, kai mokslas atėjo jam į pagelbą. Buvo analizuojami praeities laikų meno kūriniai, kurie visuotinai pripažinti, pvz. Leonardo da Vinci "Paskutinė vakarienė". Buvo analizuojama kūrinių kompozicija, perspektyva, forma, spalva, šviesos-šešėlių žaidimas ir k. Kilo klausimas, kurie elementai svarbesni. Kadangi buvo pabrėžta spalva, tai daugelyje dabarties meno srovių ir yra vienoks ar kitoks spalvinių problemų sprendimas. Nauja filosofija, be to, įtaigojo dailininką paišyti ne vien tik tai, ką jis mato. Dailininkas privalo ir suprasti tai, ką jis mato. čia iškilo individas, kaip pagrindinis pradas kūrybai. Šių dienų moderninis menas, naudodamasis laisvės teise, priėjo prie individo kulto. Individo išsaugojimas tapo moderninio meno misija. Tuo tarpu totalitarinio valdymo kraštuose, kaip Sovietų Sąjungoje, kur asmens laisvė yra suvaržyta, individas, o taip pat ir meno kūryba yra suniveliuoti.

Aptardamas mūsų aplinką, V.K. Jonynas pažymėjo bedaiktinį ekspresionizmą, kuris yra amerikiečio menininko atradimas.

Negalima išskirti kūrėjo nuo visuomenės, bet jeigu visuomene nesupranta moderninio abstraktizmo, tai dėl tam tikrų priežasčių. Kartais trūksta paruošimo. Kūryboje didžiausia dorybė yra stiliaus, kolorito ir kitų kūrinio elementų paprastumas. Buvo sprendžiama maksimalinė paprastumo problema. Vienas tonas ar viena linija drobėje atitinka muzikoje vieną garsą, kurį smuikininkas virtuozas išgauna vienu pabraukimu. Prie tono ar linijos dar prisideda ritmas ir kita, kaip faktūrinis elementas, nustatą drobės paviršių, kuris gali būti lygus, rupus ar kitoks. Menininkas, ką jis bedirbtų, privalo turėti uždavinį. Jeigu uždavinio nėra, tai problema negali būti išspręsta. Jei dailininkas išsprendžia problemą, tai jis laimi meno kūrybos rūmams vieną plytą.

Lietuvis dailininkas turi išspręsti painią problemą: koks jis turi būti, kad, kaip kūrėjas, kartu būtų ir šių dienų kūrėjas ir lietuvis kūrėjas. Lietuvių visuomenė prisidengia pasiteisinimais, kad ji nesupranta moderninio meno. Visuomenei reikia žinių tam menui suprasti. Reikia išsiaiškinti, koks turi būti menininkas kūrėjas ir kas yra modernusis menas, kad jie nebūtų visuomenės kiršintojai.

Nuomones išskaido dažnai dalykai, maža turį bendro su menu. Metamas kaltinimas, kad realistai pešasi su modernistais. Reikia žinoti, kad laisvė yra duodama visiems, bet kūryboje negali būti kompromiso. Visi esame gimę Pilviškiuose, ar kuriame kitame Lietuvos kampelyje ir visi turime gimtojo krašto pasilgimą. Tai yra gilaus sentimento reikalas, ir Lietuvoje ganytus paršiukus Jonynas sakosi nešiojąs savo sieloje ir savo širdyje, bet tai nereiškia, kad jis turi juos piešti, o kiti tokius paveikslus pirkti.

Plati ir paini tema V.K. Jonyno buvo pateikta kondensuotai, pailiustruojant gyvais pavyzdžiais, pradedant renesansu, kur menininkų globėjai, mecenatai ir užsakytojai buvo augštos kultūros didikai, ir baigiant dabarties laikais, kur menas virto vieno mūsų nuosavybė. Moderninio meno sąvoka yra jau 150 metų senumo. Kuone kas penkti metai gimsta vis nauja moderninė linkmė, ir eiliniam žiūrovui sunku susigaudyti tame labirinte.

Kartu su dail. V. K. Jonynu iš New Yorko atvykęs A. šalčius iš Almaus galerijos dispozicijoje turimų dailės kūrinių susirinkimo patalpose surengė parodėlę, kuri susilaukė gyvo susidomėjimo. Parodoje ypatingai kreipė dėmesį A. Galdiko tapyba, V.K. Jonyno grafika, piešiniai ir tapyba, R. Viesulo litografijos, A. Elskaus piešiniai, P. Lapės tapyba ir kit.
V.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai