Iš ciklo "Atsukau laikrodį" (Eil.) |
|
|
|
Parašė Lidija Šimkutė
|
Įėjęs spindulys Nušvietė aukso juostą ant grindų,
Atgimsta spalvų esybė, Atbunda lubos, Kalbasi stalčiai ir komodos. Rytas renkasi rūbus Ateinančiai dienai.
*
Užkerėtame name Neįprasta šviesa ir keistas kvapas Kažką svaigino.
Prie ilgo ąžuolinio stalo Sukniubusi meldėsi kėdė. Spintoje slypėjo paslaptys. Iš kažkur aidėjo Satie: Gimnopedis.
Staiga pakilo audra, Nukrito paveikslai. Namų šuo sulojo, Kai praėjo profilis, Pridengtas šaltu žvaigždynu.
* Ranka rašė sienomis. Iki kraujo nutrinti nagai Siekė nepasiekiamo. Seilėmis suvilginti sakiniai Paliko kartėlį burnoj.
*
Užmigusiame kambaryje Budi paniurusi freska. Šalia jos voratinklis Raizgo Fra Angelico mįslę Neatspėtuose žvilgsniuose.
Išsilaisvinę iš vilties ir nusivylimų Atsisakę atminties, Dalinamės dienomis be aušros ir vakaro: Naktimis be miego, Kūnu be Dievo.
*
Dienos šešėlis nusigręžė nuo ryto. Vakaro džiaugsmas apsnūdo.
Laikas ir gamta tapo įvardžiu Dienai pasimetusiai savaitėje. Mano paslaptis Luošoje eilių eisenoje: Trapus ilgesys, Baltas Rankose Plyštantis Popierius.
* Juoda anglimi piešiu šešėlius ant juodo fono, Žiūrėdama pro tamsią miglą į baltas negro akis. * Sugersiu laiką, Kad liktų tik smiltys, Kad akinančios kopos Ir šviesios mintys Taptų paminklais.
* Praeina rytmečiai tyri, permatomi, tušti.
Sustingusi šviesa, Priėjusi prie lango, Žaidžia tylos kamuoliais. Sapnas dvelkia toliu, glosto pečius, miegančias krūtis. * Blakstienų uždanga kaip vartai užkrito taką. Liko naktis be pažado: tiršta, juoda. * Uždusęs rytas, palietęs kaktą, blakstienas, Nuslinko prie medžio.
Nustebo šakos, Suvirpo lapai, Išklausę monolitinį refreną. * Nemiga persunkta pagalvė Dvelkia neapykanta laikui.
Tiksinčios minutės Subėga į dienas savaites, metus. *
Atsirėmiau į praeitį, Vaškiniuose rėmuose Kabančią tirpstančiose mintyse.
Išgėrusi rasos, Prieš saulėleidį, Atsukau laikrodį.
|