Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ELEGIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ČESLOVAS OBCARSKAS   
NAKTIES PAKRANTĖJ

Aštrios uolos. Paukščiai laukiniai
šiurpiai klykia nykiam pajūry.
Tamsios vilnys. Užklojo mėlynę
rūko rankos išblyškę. Širdy

Šalto sielvarto bangos. Ir burės
šnara vėjuj apleistos liūdnai. . .
Jau naktis. Ir pakrantėj, ir uoste
užgeso visi švyturiai —

Vien tik jūra gili, paslaptinga,
ūžia nerimu. Juodi laivai
pro salynus praplaukia — ir sminga
į širdį laukiniai žuvėdrų šauksmai.

Tamsios uolos. Paliko pakrantėj
mano sielvartas . . . Ūžia nakty
juodos bangos. Pakyla ir krenta
paukščių klyksmas į jūros vilnis.

SNIEGAS


Tai saulėleidžio rausva ugnis, ir sniegas
tyras žėri taip skaidriai.
Taip tylu. Tik tavo veidu rieda
šaltos snaigės. Ir matai,

Kaip virš mėlynų miškų viršūnių
tyliai stingsta saulė. Atspindžiai
šąla, ir iš lėto miršta, —
ir tamsa apkrenta pakraščiai

tolimų miškų. Ir paukščiai stingsta
ant šerkšnu apkritusių šakų.
Taip tylu. Per tavo kraują tvinksi
šaltas sielvartas, ir ant akių

tavo ima kristi sniegas.
O širdy vis darosi šalčiau . . .
Taip tylu. Nakty peizažai miega.
Vien tik sniegas krenta. Vis labiau

tavo sielon sielvartas ir šaltis sminga.
Šaltos žvaigždės. Ir sustingusi naktis.
Sielvartu ir sniegu sninga
tavo žodžiai ir buitis.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai