Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVA ROMOS LENKŲ ISTORINIO INSTITUTO DARBUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas, O.F.M   
Prel. Valeriono Meyštovičiaus pastangomis jau prieš kelis metus Romoje susiorganizavo lenkų istorinis Institutas, kuris nagrinėja istorinius klausimus ir rūpinasi istorinių studijų bei šaltinių leidimu. Į instituto susirinkimus kartais pakviečiami ir Romos lietuviai istorikai, o jo studijose ir šaltinių rinkiniuose randame daug tiesiogiai ir netiesiogiai Lietuvą liečiančos medžagos, dėl to tiems, kurie domisi Lietuvos istorija, labai pravartu su šiais lenkų istorinio Instituto darbais susipažinti.

Dar 1943 m. V. Meyštovičius sumanė tęsti Vilniuje, turbūt, jo iniciatyva ėjusią studijų seriją "Studia Teologiczne" (I-X vol.), aprašyti Vatikano archyvui, kuriame yra arti 300 skyrių, fondais vadinamų. Šiam tikslui buvo išleistos keturios studijos:
Meysztowicz V., Repertorium bibliographicum pro rebus polonicis Arch i vi Secreti Vaticani, Vaticani 1943.
Meysztowicz V., De Archivo Nuntiaturae Varsoviensis quod nunc in Archivo Secreto Vaticano servetur, Vaticani 1944.
Savio P., De Actis Nuntiaturae Po-loniae quae partem Archivi Secreta-riatus Status constituunt, Romae 1947.
Meysztowicz V., Prospecta descriptio Archivi Secreti Vaticani, (Romoje 1946 m. mašinėle multiplikuotas rankraštis, jau išsisėmęs).

Besirausiantiems Vatikano archyve lenkams ir lietuviams, ypač pradedantiems, šios studijos labai palengvina darbą ir įveda į nežinomus mūsų kraštų istorinių šaltinių lobius, kurie be reikiamos informacijos sunkiai prieinami ir surandami.
Savo susirinkimų paskaitas ir mažesnes studijas institutas išleidžia savo žurnale "Antemurale", kuris eina nuo 1954 m. Jame taip pat gausu Lietuvą liečiančios medžiagos, šį kartą tačiau ilgiau sustosime prie istorinių šaltinių serijos: Elementa ad fontium editiones, kurią institutas pradėjo leisti 1960 m. ir jau išleido tris tomus:
I. Polonica ex libris "Obligationum et solutionum" Camerae Apostolicae ab a. 1373, collegit dr. Ioannes Li-sowski, Romae 1960, 292.
Šiame tome surinkti Apaštališkos Kameros fondo dokumentai, kurie liečia įpareigojimus ir mokesčius prelatų ir vyskupų skyrimo ir perkėlimo metu. "Obligationes et solutio-nes" yra vienas iš aštuonių "Camerae Apostolicae" fondo skyrių, susidedąs iš 103 knygų. Dokumentus, pagal anų laikų bažnytinės Lenkijos provincijos tvarką surašytus, surinko ir spaudai paruošė dr. J. Lisows-ki, dėl to suprantama, kodėl šiame rinkinyje atsirado Vilniaus, žemaičių ir kitų ano meto Didž. Lietuvos Kunig. vyskupų įpareigojimai ir mokesčiai. Dokumentai apima 1373 -1555 m. laikotarpį, nes ankstyvesni 1207 - 1372 yra išleisti dr. J. Ptaš-nik, "Monumentą Poloniae Vaticana", I-II rinkinyje. Naujasis rinkinys turi 704 dokumentus, kurie išleisti originalia lctynų kalba, tik sutrumpinimų žodžius ištisai parašant. Čia randami šie tiesiogiai su Lietuvos vyskupais susieti raštai:
99. Vilniaus vysk. Jokūbas Plichta, pranciškonas, 1399.V.6, per savo prokuratorių Joną iš Luben Apaštališkai Kamerai už bendrą patarnavimą ir penkis mažesnius patarnavimus pažadėjo sumokėti metų būvyje tiek, kiek nustatyta, "id ad quod taxaba-tur in partibus" (reikėtų po partibus pridėti infidelium).

159. Kardinolas Amedejus kamera-rijus Vilniaus vysk. Petrui praneša, kad jis per Aleksandro Vytauto didž. Lietuvos kunig. sekretorių Mikalojų Čebulką Ap. Kamerai sumokėjo 16 auks. Kameros florinų, 33 soldus ir 4 romėniškus denarus ir už vieną mažesnį patarnavimą 45 soldus. Da-tum Constantiae.. . anno. .. MCCC-CXV. . . die vero XVI mensis martii, pontificatus. . . domini Johannis pa-pae XXIII, anno quinto. (Iš datos aišku, kad Lietuva Konstancijos susirinkimo pradžioje klausė antipopie-žiaus Jono XXIII).

180. Vilniaus elektas (vyskupu išrinktas) Petras per Mikalojų Čebulką, Sandomiro kanauninką, Vytauto didž. Lietuvos kunig. sekretorių, Konstancijoje 1415.111.15 Ap. Kamerai pažadėjo už vieną bendrą ir penkis mažesnius patarnavimus sumokėti 33% auks. Kameros florinus, kurių pusę sumokės per pirmuosius 6 mėn., o kitą pusę per kitus 6 mėn.

250. Vilniaus vysk. Motiejus, perkeltas iš žemaičių vyskupijos per savo prokuratorių Vilniaus kan. Stanislovą Joną, 1422.V.29 įsipareigojo Ap. Kamerai sumokėti 33 % auks. florinų už vieną bendrą ir penkis mažesnius patarnavimus, kurių pusę sumokės per pirm. 6 mėn., o kitus per sekančius 6 mėn.

263. Medininkų (žemaičių) elektas Mikalojus per savo prokuratorių Vilniaus dekaną Joną Lorentii 1427.VI.23 Ap. Kamerai pažadėjo sumokėti už bendrą patarnavimą ir penkis mažesnius patarnavimus 40 auks. Kameros florinų, daugiau ar mažiau kiek Medininkų bažnyčiai bus nustatyta, kurių pusę sumokės 8 mėn. būvyje, o kitą pusę per sekančius 8 mėn.

269. Vilniaus vysk. Petras buvo išrinktas 1415.11.15 Konstancijoje 20-ties Jono XXIII kardnoilų (duodami ir jų vardai). Jo sumokėtą mokestį dalijantis 1415.111.15 kolegijos dvasiškiai gavo 8 soldus ir 9 denarus, o kardinolai po 43 soldus ir 6 denarus.
285. Kard. Pranciškus kamerarijus pažymi, kad Vilniaus vysk. Motiejus per savo prokuratorių, Vilniaus kan. Joną iš Tarnovo, 1422.V.30 sumokėjo Ap. Kamerai už patarnavimą 17 auks. florinų, 42 soldus ir 11 denarų.

366. Mirus vysk. Mikalojui, žemaičių vyskupu 1436.V.18 paskiriamas Vilniaus kan. Jokūbas.
406. Mirus vysk. M&tiejui Vilniaus vyskupu 1453.X.15 slaptoje konsistorijoje popiežius paskyrė Vilniaus pre-pozitą Mikalojų. (Tas pats dokumentas pakartotas n. 429).
445. Vilniaus vysk. Mikalojus 1453. X.29 per savo prokuratorių Mikalojų Ap. Kamerai sumokėjo Vilniaus bažnyčiai nustatytą taksą — 50 auks. florinų.
453. Iš 1459.IX.28 dokumento sužinome, kad Vilniaus vyskupijos Me-dilo kleb. Tomas iš Lomani buvo Lucko vysk. Venčislovo Raskonicz prokuratorium ir jo vardu Ap. Kamerai už patarnavimą sumokėjo 33% auks. florinų. (Apie jį ir n. 465, n. 477).
486. Ostijos vysk. Vilhelmas ka-merarijus 1468.V.12 Vilniaus vysk. Jo" nui praneša, kad jis Ap. Kamerai per savo prokuratorių Tomą sumokėjo 26 auksinius florinus, 33 sol-dus ir 4 denarus.
503. Vilniaus vysk. Jono paskyrime 1468.V.4 dalyvavo 23 kardinolai. Jie su kitais valdininkais V. 13 pasidalijo Vilniaus vysk. mokestį.
516, 517. Pažymėta, kad Lucko vysk. Jonas, mirus Vilniaus vysk. Mikalojui, 1468.V.4 perkeltas Vilniun.
523. 1471.11.13 konsistorijoje žemaičių vysk. išrinktas Vilniaus dekanas Baltramiejus.
543. 1481.VIII.27 Vilniaus vyskupu paskiriamas Andriejus.
604. Vilniun perkeltas Lucko vysk. Jonas 1468.V.13 per savo prokuratorių Tomą už patarnavimus Ap. Kamerai sumokėjo 50 auks. florinų. Jo paskyrime dalyvavo 15 kardinolų.
611. Žemaičių vysk. Baltramiejus per savo prokuratorių Medininkų kan. Joną Mikalojų 1471. V.15 Ap. Kamerai turėjo sumokėti 33% auks. florinus, bet dėl vyskupijos neturto buvo nuo mokesčio atleistas.
632. Vilniaus vysk. Andriejus per savo prokuratorių Vilniaus kan. Petrą 1481.VIII.31 Ap. Kamerai už patarnavimus sumokėjo 50 auks. florinų.
636. žemaičių vysk. Martynas per -savo prokuratorių Poznanės prepozi-tą Joną už patarnavimus Ap. Kamerai 1483.III.3 sumokėjo 33% auks. florinus. Jo išrinkime dalyvavo 14 kardinolų.
642. žemaičių vysk. Martynas Jonas 1492.XI.13 Ap. Kamerai sumokėjo už paskyrimą nustatytą mokestį 15 auks. florinų, 10 soldų ir 4 denarus, o už vieną mažesnį patarnavimą 1 auks. floriną, 7 soldus ir 9 denarus, ir už kitus du patarnavimus 3 auks. florinus ir 23 soldus.
650. Išrinktas Vilniaus vysk. Albertas Taboras už išrinkimą Ap. Kamerai 1492.rv.17 sumokėjo nustatytą mokestį — 23% auks. florinų, už mažesnį patarnavimą 1 auks. floriną, 34 soldus ir 4 denarus ir už du mažesniu patarnavimu 5 auks. florinus ir 18 soldų.
656. Vilniaus vysk. Albertas Radvila, perkeltas iš Lucko, Ap. Kamerai 1507.X.9 už patarnavimą sumokėjo 50 auks. florinų.
661. 100 dukatų duota Ap. Kamerai iš 1578 m. Lovos parapijos ana-tos esančios Vilniaus vyskupijoje.
Apie Vilniaus ir žemaičių vyskupijos dvasiškius galima užtikti ir daugiau žinelių Lenkijos vyskupijų dokumentuose, bet jos mažiau reikšmingos.

Knygos gale pridėtas tikrinių vardų alfabetinis turinys, kuris palengvina asmenų ir vietų suradimą. Reikia dar prisiminti, kad darbo palengvinimui dr. J. Lisowski sekė tik dokumentų rankraščių knygų numeraciją, nežiūrint, kad jose daug kur nėra chronologinės tvarkos ir nežinia dėl kurių priežasčių tie patys dokumentai kelis sykius pakartojami, nes būtų užtekę atžymėti, kad tas ar kitas dokumentas pakartojamas ir kitoje vietoje. Leidėjai, būdami tremtyje ir norėdami daugiau dokumentų išleisti, neduoda kritiško dokumentų aiškinimo, kas jų darbą daro mažesnės vertės.
II. "Líber disparata antiqua con-tinens" Aleksandro Masoviensi epis-copo Tridentino dicatus, praesentat dr. Edmundus Winkler, Romae 1960, 188, 19 Faksimilių.
Šiame lenkų istorinio instituto išleistame tome yra 280 įvairaus turinio dokumentų, kuriuos Tridento archyve Italijoje surado dr. E. Winkler, rinkdamas žinias apie Mozūri-jos kunigaikštį Aleksandrą, Tridento vyskupą. Surastasis kodeksas dedikuotas vysk. Aleksandrui, kuris jį atsigabeno, tapęs Tridento vyskupu. Pats Aleksandras buvo Mozūrijos kunigaikščio žiemovito (m. 1426) ir Lietuvos kunigaikščio Algirdo dukters, Jogailos sesers (m. 1434) sūnus, kurio sesuo Kimburga buvo Austrijos kunigaikščio Ernesto Ferrei žmona. Aleksandras gimęs apie 1395 m., buvo Gniezno kanauninku (1414-1429), 1422 m. paskirtas Krokuvos Jogailos universiteto rektorium, po metų Tridento vyskupu, 1439 m. antipo-piežiaus Felikso V kardinolas ir Ak-vilejos patriarchas, o nuo 1443 m. šv. Stepono Vienoje klebonas, kur 1444.VI.2 mirė.
šis rinkinys, kurio pavadinimas "Liber disparata antiqua continens" vėlesne ranka užrašytas, turi įvairius Jogailos, jo žmonos Onos, Vytauto Didžiojo, Krokuvos ir kitų vyskupų raštus, šie raštai apima tris pirmuosius XV amž. dešimtmečius (1408 - 1423), nors daugumas jų jokia data nepažymėti. Įvadas ir pabaiga sena slavų kalba parašytas: lenkų ar čekų, patys leidėjai nežino, o visi kiti raštai — lotyniškai, kur tačiau pastebima stipri lenkų kalbos įtaka. Dėl savo turinio įvairumo rinkinį galima pavadinti "Sil-va rerum". Surinktas jis ir parašytas nežinomo lenko Krokuvoje, kuriam buvo prieinami karaliaus ir vyskupo archyvai. Jo istorinė reikšmė didelė, nes beveik visi jame išleisti raštai iki šiol nebuvo žinomi. Jo atradimas ir išleidimas Lenkijos, o šiek tiek ir Lietuvos istorijai yra naudingas.

Autorius ir leidėjai duoda naudingų įvadinių žinių, bet pačių raštų, kaip ir I t., neaiškina ir prie jų istorinių ir geografinių žinių neprideda, o tai daro vengdami ilgesnio darbo. Raštai numeruoti arabiškais numeriais, gale pridėtas jų registras, (143-175), ir tikrinių vardų turinys (179-187) bei 19 faksimilių, kuriose įdėta slaviškas įvadas ir pabaiga.

Lietuvą tiesiogiai ar netiesiogiai liečia šie raštai:
34.    Karalius Jogaila sveikina karalienę Oną, laimingai pagimdžiusią sveiką kūdikį. Be datos.
35.    Karalius Jogaila linki karalienei Onai laimingai pagimdyti kūdikį, o prieš tai pasiruošti atliekant išpažintį ir priimant kitus sakramentus. Rašyta iš Medicos trečiadienį prieš šv. Simono ir Judo šventę 1408.
39. Jogaila dėkoja Vytautui už dovanas ir sveikina atlikusį sėkmingą žygį j Maskvą. Be datos.
43.    Jogaila subara Vladislavijos vyskupą, kuris net į tolimą Lietuvą vykdavęs, o dabar, teisindamasis senatve, atsisako atvykti į Kališo suvažiavimą. Be datos.
44.    Jogaila nežinomam kunigaikščiui praneša apie Vytauto pergalę prieš Maskvą. Be datos.

56.    Jogaila nežinomam Mozūrijos kunigaikščiui praneša apie reikalus su kryžiuočiais, kur minimas ir Vytautas. Be datos.
57.    Jogaila skundžiasi Vokiečių ordino magistrui dėl neteisybių ir šaukia Rodome kongresą. Be datos.
58.    Karalienė Ona Konstancijos susirinkimo tėvams skundžia Prūsijos kryžiuočius dėl jų daromų Lietuvai ir Lenkijai neteisybių. Be datos.
64. Jogaila praneša Vengrijos karaliui Zigmantui apie Vytauto pergalę prieš rusus ir jo sutartį su Maskvos kunigaikščiu. Be datos.
67. Jogaila kitu atveju praneša \ "kiečių ordino magistrui apie Vy-luiito pergalę prieš Maskvos kunigaikštį. Be datos.
100. Vokiečių ordino magistras Henrikas von Plauen pasirenka imperatorių Zigmantą teisėju byloje su Vytautu ir Jogaila. Be datos, bet rašyta Būdoje - Budapešte.
117. J. kapitonas praneša nežinomos vietos prokuratoriui apie Vytauto atvykimą ir sustojimą ir įsako Jam kunigaikštį visu kuo aprūpinti. He datos.
279. Jogaila visiems didikams įsako padėti grafo Czil pasiuntiniui, vykstančiam į Lietuvą. Be datos.
Šie dokumentai būtų daug reikšmingesni, jei būtų galima išaiškinti vietoves, asmenis ir datas, ko nerandame nei originale, nei leidėjai epa-istengė nors apytikriai paaiškinti.
III. Repertorium rerum polonica-rum ex archivo Orsini in archivo Capitolino Romae, I pars. collegit dr. Wanda Wyhowska de Andreis, Romae 1961, 162.
Trečiame "Elementa ad fontium oditiones" tome dr. W. Wychowska de Andreis, peržiūrėjusi kardinolo Virginijaus Orsini archyvą, kuris dabar yra archyvo Capitolino dalis, paruošė Lenkiją ir Lietuvą liečiančių raštų registrą lenkiškai. Veltui jame jiiškotum net ir svarbesnių dokumentų teksto, dėl to rinkinys maliau vertingas už pirmųjų tomų rinkinius ir mažiau prieinamas studio-zams, nes jis lenkų kalba. Cia sudėti 1565 - 1786 laikotarpio raštai, kurių daugumas buvo rašyti kard. Orsini karalių Vladislovo IV, Jono Kazimiero, Mykolo, Jono III, jų žmonų ir kitų. Jie daugiausia liečia politinį ir religinį gyvenimą, turkų, švedų, maskviečių ir totorių karus. Duodamas trumpas leidėjų įvadas lotyniškai, o platesnis paaiškinimas lenkiškai. Pats raštų registras susideda iš trijų skyrių:
I. "Corrispondenza Diplomática della casa Orsini con la Polonia", 8 — 88. nn. 1 — 835. Jame apie Lietuvą kalbama sekančiuose numeriuose:
31. Iš Beloviežo 1650.IX.12 Jonas Kazimieras kardinolą Orsini patvirtina protektorium ir išreiškia viltį, kad jis gerai atliks savo pareigas.
35. Iš Varšuvos 1650.X.5 Jonas Kazimieras kard. Orsini rašo, kad šv. metų proga iš šv. Tėvo išprašytų bažnyčioms primarinių dispensų ir leistų jas atidaryti.
185. Iš Varšuvos 1655.V.22 Jonas Kazimieras kard. Orsini rašo ir praneša apie kazokų sukilimą ir totorių,   naikinančių   tikėjimą,   Lietuvon įsiveržimą, dėl to prašo popiežiaus piniginės paramos.
225. Iš Leopolio (Lvovo) 1656.IV. 21 Jonas Kazimieras kard. Orsini rašo apie Vilniaus vyskupo J. Tiškevičiaus mirtį ir, nominuodamas Daugėlą Zavišą, prašo popiežiaus patvirtinimo.
254. Iš Varšuvos 1657.IX.28 Jonas Kazimieras kard. Orsini praneša, kad jis Smolensko vyskupu, mirusio vysk. Sanguz.ki vietoje, nominuoja Jurgį Belozorą ir prašo patvirtinimo dėl gerovės bažnyčios, esančios Maskvos rankose.
300. Is Varšuvos 1659.V.3 Jonas Kazimieras kard. Orsini Vilniaus sufraganą Alek:andrą Sapiegą nominuoja kandidatu į žemaičių vyskupus.
336. Iš Varšuvos 1661.VII.23 Jonas Kazimieras kard. Orsini pristato savo nominuojamą į Vilniaus vyskupus Jurgį Belozorą ir prašo finansinių palengvinimų.
390. Iš Bialocerkovo 1663.X.25 Jonas Kazimieras paveda kard. Orsini Smolensko vysk. Kazimierui Pacui siunčiamą bulę ir prašo finansinių palengvinimų.
313. Iš Varšuvos 1665.1.25 prašo kard. Orsini atidėti Vilniaus vyskupo nominaciją.
441.    Iš Varšuvos 1666.V.4 Jonas Kazimieras kard. Orsini praneša, kad Vilniaus vyskupu nominuoja Aleksandrą Sapiegą.
442.    Iš Varšuvos 1666.V.5 Jonas Kazimieras kard. Orsini praneša, kad vietoje Sapiegos žemaičių vyskupu nominuoja Kazimierą Pacą.
561. Iš Varšuvos 1671.XII.23 karalius Mykolas praneša kard. Orsini kan. Paco, Vilniaus pilininko, nomi-navimą Vilniaus vysk., prašo jį prileisti prie šventimų ir suteikti dis-pensą nuo moterystės.
689. Iš Varšuvos 1672.VI.22 karalius Mykolas kard. Orsini prašo dokumentų Trakų prepozitūros koadjutoriui Bžostovskiui.
II. "Miscellanea, Avvisi di Spagna, Portugallo e Polonia", 89 — 135, nn. 836 1126. šiame skyriuje Lietuva liečiama:
854. Nežinia kieno kardinolui Orsini atsiųstas pranešimas apie Vilniaus ir Rusijos vaivadijas, seimelius prieš seimą, Vilniaus vaivados nesutarimą su Lietuvos kancleriu, kariuomenės santykius su senatoriais, tų dienų seimą ir pašto viršininko paskyrimą.
868. Iš Varšuvos pranešama, kad Vrangel išvyko iš Livonijos ir susijungė su švedų kariuomene. Lietuvos viltis liko tik toje kariuomenėje, kuri atsiskyrė ir sugrįžo karaliaus tarnybon.
874. Tarp kitų įvairių žinių karo su totoriais ir Maskva metu iš Bres-lavijos Ukrainoje 1675.111.16 kard. Orsini pranešama, kad Zaviša rašė Serkui apie pažadėtą iki Velykų taiką ir kad laukiama Radvilos akcijos pasekmių.
877. Tų pačių karų metu iš ten pat 1675.111.24 tarp kitų žinių pranešama, kad dezertyravus Pacui, 3,000 lietuvių paėmęs vadovauti Radvila. Žemiau paminima, kad tame kare dalyvavo 60,000 totorių ir 7,000 kazokų.
889, 894, 895, 904, 969, 970, 974, 975, 989, 990, 992, 994, 1000, 1001, 1004, 1006, 1011, 1013, 1016, 1027, 1036, 1038, 1042. šiuose numeriuose kalbama apie tuos dokumentus, kur rašoma apie karus su totoriais, kazokais ir Maskva ir lietuvių juose dalyvavimą, jų kariuomenes vadus— hetomonus ir kt.
III.    "Avvisi manosctritti e a štampą d'ltalia, Francia, Spagna, Germanis. Polonia, ecc". 137 - 140, nn. 1127 - 1147. šiame skyriuje nėra Lietuvą liečiančių registrų.
IV.    'Pergamene", 141, nn. 1148 -1153. Pergamenų registruose irgi nėra Lietuvą liečiančių raštų.
Šiame tome yra Lenkijos protektoriaus kard. V. Orsini, karalių Vladislovo IV, Jono Kazimiero, karalienės Liudvikos Marijos Gonzagos, karaliaus Jono III Sobieskio paveikslai ir 23 parinktų raštų faksimilės. Pridėtas tikrinių vardų ir chronologijos turinys.
"Archivo Capitolino" fondus yra peržiūrėjęs ir Lietuvą liečiančius raštus atsižymėjęs kun. dr. P. Jatulis. Labai pageidautume, kad atsirastų mecenatas ne tik jų registrams, bet ir visiems dokumentams išleisti, nes kun. dr. P. Jatulis šį rinkinį greitai galėtų paruošti.
Paskutiniu metu dar išleista:
Res Polonicae Elizabetha I Angliae régnante eonseriptae. Ex archrvis pub licis Londoniarum, Ed. C. H. Talbot. pp. XVI -f 311, 9 tabulae.
Res Polonicae lacobo I Angliae régnante eonseriptae. Ex archivis Publicis Londoniarum. Ed. C. H. Talbot, pp. XI + 398, 8 tabulae.
Repertorium Rerum Polonicarum ex Archivo Dragonetti de Torres in. civitate   Aquilana.   Ed.   P.   Callura, pp. XI + 86, 4 tabulae.
Repertorium Rerum Polonicarum. ex Archivo Orsini in Archivo Capitolino, II pars. Coli W. Wyhowska - de Andreis, pp. XIV -f 250, 11 tabulae.

šių lenkų istorinio instituto leidinių silpnoji pusė yra ta, kad jie nespausdina visų dokumentų teksto ištisai ir neduoda pilno kritiško aparato. Mums, lietuviams, tačiau jie suteikia daug naudingų žinių tiek politinės, tiek bažnytinės istorijos srityje. Norintieji įsigyti "Elementą ad fontium editiones" gali kreiptis: Alexander Hertz, 77-05 41st Ave., Flushing 73, N. Y. Vieno tomo kai-ka — $9.50./
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M

 
 
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai