Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LB LAIKAS BAIGTI ORGANIZACINIUS REIKALUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. K. Plukas   
Kai maždaug prieš penkiolika metų naujieji ateiviai į šį kraštą atvyko, jie rado visą eilę lietuviškų organizacijų, kurios buvo daug nuveikusios lietuvybės išlaikymui, Lietuvos laisvės atgavimui bei stiprinimui ir net pačių naujųjų ateivių atvykimui į šį kraštą. Natūralu buvo tikėtis, kad naujieji ateiviai įsijungs į veikusias lietuvių organizacijas ir toliau tęs jų darbą. Tačiau taip neatsitiko. Naujieji ateiviai ne tik atsivežė savo organizacijas, bet ėmėsi perorganizuoti ir visą lietuvių veiklą, šitas persiorganizavimas tebevyksta iki šiol, ir jis suėda didelę dalį visos mūsų energijos.

Čia reikia tik prisiminti pernai rudenį Toronte įvykusį Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimą. (Neseniai išleista jo darbų knyga, ir ji sudaro gerą progą šiais klausimais pakalbėti). Apie ką prieš šį seimą daugiausia buvo ginčijamasi spaudoj ? Pagrindinį ginčą kėlė LB užsimojimas perimti vadovavimą kovai už Lietuvos laisvę. Ir tai buvo siekiama ne dėl to, kad LB turėtų kokį naują ar geresnį planą šiam reikalui, bet tik todėl, kad PLB "randa būtinu dalyku šį darbą koordinuoti ir jam vadovauti", kaip buvo pasakyta LB nutarime 1962 m. rudenį Toronte.

Panašiai daug energijos buvo išeikvota ginčams LB veikėjams įrodinėjant, kad LB turinti vadovauti ir visai lietuvių veiklai, nes kiekvienas lietuvis jau gimdamas tampa LB nariu.    ;
Tai yra grynai organizaciniai klausimai. Pavergtai Lietuvai nesvarbu, kokia organizacija ar komitetas kovoja už jos laisvę, bet kas konkrečiai yra padaroma jos išsivadavimui priartinti. Lygiai taip pat galima pasakyti, vieno LB veikėjo žodžiais tariant, ir dėl pastangų suvaryti visus lietuvius į vieną organizaciją: "Ne forma lemia veiklos ir darbo vaisius, bet patys darbininkai. Su iniciatyva, pareigingi, darbštūs ir linkę aukotis žmonės bet kuriomis organizacinėmis formomis gali sėkmingai ir vaisingai darbuotis". (St. Barzdukas, "Pasaulio Lietuvis", Nr. 4, 61 p.).

Nežiūrint persiorganizavimo tuštumo, persiorganizavimo klausimai, galima sakyti, vyravo ir PLB seime. Tai rodo seime padaryti pranešimai, kaip, pvz., Organizacinė PLB padėtis ir siūlomi pakeitimai, PLB vaidmuo Lietuvos laisvinimo darbe ir k., bei jiems skirta reikšmė seimo darbotvarkėj. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad seimo dalyviai parodė teisingesnį savo organizacinių reikalų supratimą negu kai kurie LB vadovai. Rezoliucijose niekur nebuvo užsiminta apie LB "prigimtinį pobūdį", bet paraginta pajieškoti "būdų ir formų senosios išeivijos aktyviam dalyvavimui LB organuose užtikrinti". Įdomu, kad net pats pranešėjas šiuo klausimu (St. Barzdukas) nebetei-gė, kad visi lietuviai savo gimimu priklauso LB. Dabar LB teorija, anot jo, yra tokia: "PLB remiasi prigimtine lietuvių bendruomene, kuriai kiekvienas lietuvis priklauso savo gimimu"; taip pat "PLB formalia savo santvarka yra organizacija". Tai jau yra žingsnis teisinga kryptim, tačiau dar vis norima parodyti, kad LB yra kažkokia nepaprasta organizacija ar "organizuota santalka". Iš tikro, kaip LB, taip ir visos kitos lietuvių organizacijos remiasi "prigimtine lietuvių bendruomene", nes kitaip jos negalėtų būti lietuvių organizacijomis.

Esmėje LB skiriasi nuo kitų lietuvių bendrinių organizacijų tik tuo, kad ji yra užsibrėžusi vadovauti visai lietuvių veiklai ir bando kalbėti ne savo narių, bet visų lietuvių vardu. Kai kurie LB veikėjai teigia, jog tai išplaukia iš jos pobūdžio: LE esanti visuotinė organizacija. Faktiškai tai rodo kai kurių LB veikėjų "visuotinius" užsimojimus: demokratiniame krašte asmuo turi teisę pasirinkti tą organizaciją, kuri jam patinka, ir niekas negali kalbėti jo vardu be jo sutikimo; taip pat bet kurios organizacijos vadovybė gali kalbėti tik savo narių vardu.

Įdomu, kad šią užmačią LB kai kurie veikėjai bando pridengti ypač pabrėždami "demokratinį LB organų sudarymo būdą", būtent, kad "LB organai yra renkami", ir kad "šiuose rinkimuose nustatyta tvarka gali dalyvauti visi jos nariai". (Plg. PL B II seimo darbai, 82 p.), žinoma, niekas negali ginčyti LB organų sudarymo demokratiškumo, tačiau kalba eina ne apie tų organų sudarymą, bet apie jų pretenzijas kalbėti visų lietuvių vardu. Tokias pretenzijas niekas negali pavadinti demokratiškomis.

Lietuvos vadavimo klausimu PLB seimo delegatai taip pat parodė daugiau išminties, negu kai kurie LB vadovai: PLB nebuvo paskelbta vyriausiu Lietuvos laisvinimo veiksniu. Buvo tiktai pavesta "PLB valdybai, reikalui esant, sudaryti savo atitinkamą centrinį organą, kuris koordinuotų atskirų kraštų LB dirbamą Lietuvos laisvinimo darbą" ir k. Tačiau ir čia neapsieita be klaidingų prielaidų. Būtent, LB pretenzijos į vadovavimą Lietuvos laisvinimo darbui remiamos tuo,.. kad "kiekvienas laisvasis lietuvis turi tautinę pareigą kovoti už Lietuvos laisvę". Tai, žinoma, yra gryna tiesa. Tačiau visą bėdą sudaro tai, kad kai kurie LB neskiria ar nenori skirti pareigos kovoti už Lietuvos laisvę nuo pretenzijų kalbėti visų lietuvių ar net pavergtos Lietuvos vardu. Žinoma, tuose kraštuose, kur LB apjungia "visus" lietuvius, jos rūpestis vadovauti jų pastangoms Lietuvos laisvinime yra visai pateisinamas. Tačiau padėtis yra visai skirtinga JAV-se, kur įvairios organizacijos tam reikalui jau seniai yra sudariusios specialų organą — Amerikos Lietuvių Tarybą, čia LB pastangos perimti ALT darbą yra ne kas kitas kaip jėgų eikvojimas tuščiam persiorganizavimo reikalui. Jei LB tikrai rūpi dirbti Lietuvos vadovavimo darbą, o ne jam vadovauti, tai ji turėtų įsijungti į ALT ir kartu su kitomis lietuvių organizacijomis daryti visa, kas yra galima Lietuvos laisvei atgauti.

Ypač žalingas yra kai kurių LB veikėjų siekimas, kad LB perimtų ir Vliko darbą. Jei tai jiems pavyktų, tai Lietuvos vadavimui būtų padarytas didelis smūgis, nes nebeturėtume netūralaus organo, kuris akivaizdžiausiai gali kalbėti pavergto krašto žmonių vardu. Pagal visų tautų, kovojančių už savo laisvę, tradicijas, tokia teisė tenka politinių pabėgėlių komitetui, kurį sudaro įvairių partijų atstovai. Politinės partijos laisvame krašte reiškia žmonių valią, jos sudaro vyriausybę, jų atstovai renkami į krašto seimą.
Todėl natūralu, kad politinių partijų pabėgę vaikėjai kalba užsieny už savo krašto žmones, kai kraštas yra priešo okupuotas. Tokiu būdu kovai už Lietuvos laisvę yra sudarytas ir mūsų Vlikas. LB niekada šiuo atžvilgiu Vliko negalės pavaduoti, nes nei ji nei bet kuri kita lietuvių organizacija negali kaip Vlikas taip į-tikinančiai kalbėti Lietuvos žmonių vardu.

Norėdami LB iškelti į Lietuvos laisvinimo veiksnius, kai kurie LB veikėjai teigia, kad dabar mes nebeturim vyriausio Lietuvos laisvinimo organo. Absoliučiai imant, tokio organo mes niekad neturėjom, bet turėjom ir turim tokius organus, kurie yra reikalingi kovai už Lietuvos laisvę. Yra Lietuvos diplomatai, kurie atstovauja Lietuvos valstybei, Vlikas — kuris atstovauja pavergtos Lietuvos žmonėm, ALT — kuris kalba Amerikos lietuvių piliečių vardu; taip pat turim LLK ir k. Visi šie organai kovoja už Lietuvos laisvę bendradarbiaudami ir vienas kitą remdami, ir jų pilnai pakanka šiai kovai vesti.

Taigi, PLB seimas įvyko daugiau organizacinėj dvasioj. Konkrečių nutarimų ateities veiklai kaip ir nepadaryta, jei neskaityti PLB mėnesio paskelbimo, peticijos Jungtinėms tautoms ir k. Panašiai organizaciniai rūpesčiai atsispindi ir naujosios PLB valdybos pareiškime. Pvz., jame sakoma, kad PLB "minties tolimnesnis skleidimas, prigydimas ir ugdymas turės būti vienu iš didžiausių mūsų rūpesčių". Kaip atrodo, LB veikėjai savo pastangas ir kreipia šia organizacine linkme. Pvz., jo seimo Toronte JAV LB vadovai buvo sušaukę tris sritinius suvažiavimus (Čikagoj, New Yorke ir Los Angeles). Anot "Pasaulio Lietuvio" jų tikslas buvo "a) aiškintis Bendruomenės esmę ir organizacinę santvarką, b) ryškinti lėšų telkimo būtinybę, c) atkreipti dėmesį į priemones,   kurios  reikalingos  likiminėje lietuvybės kovoje, d) pasirengti JAV LB Tarybos rinkimams" (PL Nr. 4, 61 p.). Taigi, iš keturių tikslų trys buvo grynai organizaciniai. Taip esant, žinoma, nebedaug laiko ir energijos lieka kitiems reikalams. Todėl, pvz., Donelaičio sukaktis, turbūt, praeis nepaminėta taip, kaip mes galėtume. Pvz., pats PLB seimas Toronte galėjo praeiti Donelaičio sukakties ženkle. Naujoji PLB valdyba vietoj "PLB minties tolimesnio skleidimo" galėtų visas pastangas sutelkti Donelaitį plačiau aminėti bei lietuvių kultūrą išgarsinti. Iki šiol LB vadovybė šiuo reikalu pasitenkino paskelbdama Donelaičio metus ir paragindama kitus tą sukaktį "tinkamai paminėti". Tačiau nieko negirdėti, ką PLB valdyba ar jos Kultūros Taryba nutarė pati padaryti Donelaičio paminėjimui. PLB Kultūros Taryba, vietoj skelbdama savo pageidavimus kitiems, pati galėtų pasirūpinti, kad būtų paskelbta "eilė straipsnių ar ir ilgesnių Donelaičio ir jo poezijos tyrinėjimų", kad būtų pateikti straipsniai ir svetimomis kalbomis supažindinti svetimtaučius su mūsų literatūros galiūnu; taip pat ji galėtų parengti ir kokį didesnį leidinį apie Donelaitį ir k. (Plg. P. Liet., Nr. i 13 p).

Taip pat mūsų spaudoj buvo rašyta. apie "vieno vyro diviziją", kuris siekia mūsų dailųjį žodį išvesti į svetimus vandenis. Kodėl negalėtų tai būti vykdoma ar bent paremiama organizuotu būdu? Tai labai tiktų PLB Kultūros Tarybai pasvarstyti.

Tai yra tik keletas iš eilės darbų, kurie laukia darbščių rankų lietuvių kultūrinėj bei tautinėj srity. Jiems atlikti LB ir buvo pirmiausia steigiama JV-se. Tiesa, ji jau yra atlikusi gražių darbų. Tačiau rezultatai būtų geresni, jei LB užbaigtų savo organizacinę stadiją. Tada tiek jai, tiek kitoms lietuvių organizacijoms daugiau laiko ir jėgų liktų tikrai naudingiems veikalams.
A. K. Plukas



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai