Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KUN. DR. J. VAIŠNORAI 60 METŲ PDF Spausdinti El. paštas

Sausio mėnesio pusėje sukako 60 metų mūsų žurnalo nuolatiniam bendradarbiui kun. dr. J. Vaišnorai, M. I. C.

Gimė Puskelnių k. netoli (6 km.) Marijampolės. Pradžios mokslą pradėjo Anglijoje, Londono priemiestyje Silvertowne, kur tėvai buvo išvykę laimės ieškoti. Bet dar prieš pirmąjį pasaulinį karą vėl grįžo Lietuvon. Vidurinį mokslą ėjo Marijampolės gimnazijoje, kurią baigė 1926 Rl. Nuo moksleivio dienų pasižymėjo visuomenme veikla: penkiolikametis savo gimtinėj suorganizavo Darbo Federacijos skyrių ir jam vadovavo ligi 1926 m.; taip pat kurį laiku vadovavo vietos pavasarininkams Ir talkino kitoms katalikiškoms organizacijoms. Pačioje gimnazijoje priklausė ateitininkams ir skautams. Metus vadovavo Marijampolės ateitininkų rajonui, kitus metus pirmininkavo Marijampolės pavasarininkų ii jonui. Baigęs Marijampolės gimnaziją, 1926 liepos 1 įstojo į marijonus. Atlikęs noviciatą, 1927 m. išvyko studijoms į Romą. Filosofijos studijas baigė daktaro laipsniu. Kunigu įšventintas 1932 liepos 24, toliau tęsė studijas ir, gilindamasis Bažnyčios istorijoje, įsigijo antrą — teologijos doktoratą. Studijuodamas Romoje, tarptautinėje marijonų kolegijoje ėjo studijų prefekto, namo vyresniojo, ekonomo pareigas.

 

Praleidęs Romoje apie   10  metų, 1937 m. grįžo Lietuvon ir nuo 1938 m. pradžios metus ėjo Lietuvos marijonų provinciolo pareigas ir drauge buvo marijonų filosofijos instito . Provinciolo pareigose pasižymėjo administraciniu sumanumu, statant Ukmergėj marijonų vienuolyną ir Panevėžyj noviciatą. 1939 m. provinciolu išrinkus kun. P. Andziulį, liko viceprovinciolu ir Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčios rektoriumi. Pirmuoju bolševikmečiu persikėlęs Marijampolėn, ten bažnyčioje moksleiviams dėstė tikybą. Vėliau kapelionavo Marijampolės mokytojų seminarijoje ir berniukų gimnazijoje; drauge buvo Šv. Vincento bažnyčios rektorius. 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos į Vokietiją, ilgesnį laiką buvo Landshuto lietuvių stovyklos ir vidurinės mokyklos kapelionas, o nuo 1948 m. Lietuvių Tautinės Delegatūros kancleris (Kirchheime). Nuo 1950 m. gyvena Romoje, kur eina įvairias pareigas marijonų centre: iš pradžių buvo ekonomu, dabar yra generalinis prokuratorius. Be to, 1963 lapkričio mėn. Vatikano paskirtas Vienuolių kongregacijoje naujų vienuolijų ir jų įstatų aprobavimo komisijos nariu.

 

Drauge visą laiką vienur ar kitur reiškiasi visuomeniniu darbu. Ilgą laiką, nuo 1946 iki 1959 m., buvo Lietuvos Skautų Sąjungos vyriausias dvasios vadas. Nuo 1950 m. yra BALFo įgaliotinis Italijoje. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos valdyboje yra vicepirmininkas.

Labiausiai pabrėžtinas kun. dr. J. Vaišnoros spaudos darbas. Įvairiomis religinėmis, kultūrinėmis, visuomeninėmis, politinėmis ir kitomis temomis jis gausiai bendradarbiavo tiek nepriklausomos   Lietuvos,   tiek tremties spaudoje. Daug rašė ir jaunimo — skautų ir ateitininkų — spaudoje. Informuodamas apie lietuviškuosius reikalus, ypač apie religijos persekiojimą pavergtojoj Lietuvoj, jis yra rašęs ir kitomis kalbomis (itališkai, vokiškai). Jo raštų yra išverstų į ispanų ir anglų kalbas. Publicistinius dalykus pasirašinėja įvairiais slapyvardžiais (J. Sav., V. Mar. ir kt.). Taip pat jis nemaža paskelbė ir studijinių straipsnių "Tiesos Kelyje" (nuo 1934 m. eilė straipsnių iš marijonų istorijos), "Židinyje", "Aiduose" ir kt. Be to, jo raštų yra ištisoj eilėj kolektyvinių veikalų: Pijus XI, Suvažiavimo Darbai III, Krikščioniškoji šeima, Maria et Ecclesia. Išvertė į lietuvių kalbą eilę religinių knygų. Pats taip pat jų parašė: Pagalba mirusiems (1928, maldaknygė), Katalikiškos organizacijos ir laikraščiai (1930), Pijus XII (1939), Karo problemos (1940, komunistai sunaikino spaustuvėje, nespėjus išplatinti). Atskirai minėtina stambi istorinė studija — "Marijos garbinimas Lietuvoje" (1958). Daug darbo įdėjo į Lietuvių Enciklopediją, kur nuo antrojo tomo yra katalikų teologijos skyriaus redaktorius. Kiekviename šios enciklopedijos tome yra nemaža jo straipsnių, daugiausia lituanistinių — iš Lietuvos bažnyčios istorijos. Kad katalikų teologijos skyrius Lietuvių Enciklopedijoje yra vienas iš stipriųjų, tai yra kun. dr. J. Vaišnoros, M.I.C., triūso vaisius.
 


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai