Aidai.eu Apžvalga

KRISTIJONO DONELAIČIO METUS BAIGIANT F.Tetznerio surinktos datos

Parašė J. AISTIS

Lietuvino J. AISTIS

1714 I 1
Kristijonas Donelaitis gimė Lazdynėlių dvare netoli Gumbinės. Lazdynėliai tada dar nepriklausė Žirg-upėnų parapijai. Donelaičio tėvai buvo neturtingi lietuviai valstiečiai, kurie valdė žemę pagal Kulmo teisę t. y. buvo laisvi ūkininkai, bet jų teisės buvo kiek žemesnės negu tų, kurie valdė žemę pagal vokiečių teisę. Tėvas mirė Donelaičiui dar mažam esant. Motina leido Kristijoną į nepasiturinčių]ų mokyklą Karaliaučiuje.

Broliai ir seserys:
1.    Fridrichas Donelaitis, auksakalys Karaliaučiuje. Nagingas, kaip ir brolis Kristijonas, lairodžių, muzikos, fizikos ir hidraulinių instrumentų dirbėjas. Jis 1762. IV. 15 d. įrašęs Karaliaučiaus universitete Kristijoną Fridrichą Donelaitį — karaliaučiškį prūsą studentu, greičiausiai savo sūnų.
2.    Mykolas Donelaitis po tėvo mirties paveldėjo Lazdynėliuose tėvo ūkį, tačiau vertėsi auksakalio amatu, vėliau apsigyveno pas savo brolį Kristijoną ir gyveno iki pat savo mirties 1858.V.1 Tolminkiemyje.
3.    Adomas Donelaitis, kalvis ir ginklų kalėjas. Užeigos savininkas Jokūnuose. Jo duktė suteikė žinių apie K. Donelaitį kunigui Wachui, kuris tas žinias perdavė savo 1818.VI.12 laišku Rėzai.
Račiaus Gurgulio pati, greičiausiai bus perėmusi ūkį iš brolio Mykolo.
Thetmeyerio pati Tutlėnuose.

Kiti giminės:
Sommerau amstrotas Donelaitis. Kriegsratas Donelaitis Karaliaučiuje.

1719
Prūsų - lietuvių apgyventasis plotas atžymėtas Lizijaus katekizmo korektūrose padarytais įrašais.
1724
Prūsų karalius Fridrichas Vilhelmas I leidžia įsikurti Prūsuose 4000 išeivių iš Šveicarijos ir Pfalco.
1732
Daugiau kaip 15,000 zalcburgiečių karaliaus potvarkiu įsikuria Prūsuose. Įkuriama Tolminkiemyje amtmonija. Pirmasis amtmonas buvęs Jurgensas, jo padėjėju ir vėliau įpėdiniu buvo jo seserėnas Ruigys. Išsiuntimas tam tikro skaičiaus sodiečių, kad jau tik keletas kulmiškių sodiečių teliko. Donelaitis tuo metu buvo Karaliaučiuje ir lankė katedros mokyklą Kneip-hofe, kur rektoriumi buvo Salthenius.

1736
Rugsėjis. Kristijonas Donelaitis Gumbiniškis iš katedros mokyklos įstoja į Karaliaučiaus universitetą ir imatrikuliuotas pas profesorių Behmą, apgyvendintas Albertinos kolegijos "C" mokykloje drauge su draugu šperberiu (Johann Friedrich Sperber, g. 1712 Salavoje, 1734.V.15 imatrikuliuotas Karaliaučiaus universitete ir apie 1736.IX.27 gyveno drauge su Donelaičiu. 1738 šperberis skiriamas precentorium į Tolminkiemį ir 1756 skiriamas pastoriumi į Kuncus, o 1765 pastoriumi į Gervaičius, kur jis "lankydamas parapijiečius" mirė 1770.VIII.23). Donelaitis skundėsi kentęs alkį. Mokytojai: Arnoldtas, Šulcas (Schultz), Quandtas, Kypkė. Karaliaučius tada (1735 m.) turėjęs 47,600 gyventojų.

1738
Kovas, šperberis skiriamas precentoriumi į Tolminkiemį, kur jisai vedė mirimo metrikų knygas.
1740
Liepos pabaiga. Donelaitis — kantorius Stalupėnuose.
1742
Donelaitis mokyklos rektorius Stalupėnuose. Apie tą laiką Rėzai yra žinomi Donelaičio hegzametrai.

1743
Gegužė. Donelaitis gauna kvietimą pastoriauti Tolminkiemyje, bet, gailėdamas savo mokinių, lieka mokykloje iki vasaros atostogų pradžios.
Liepos 6 d. Donelaitis vyksta į Karaliaučių ruoštis pastoriaus egzaminams.
Spalio 17 d. Egzaminai.
Spalio 21 d. įšventinamas pastoriumi.
Spalio 24 įvedimas į bažnytines pareigas Tolminkiemyje, įvedimo apeigas atliko vyresnysis pastorius Hahn-Insterbergas.
Gruodžio 1 d. Donelaičio pirmosios pamaldos Tolminkiemyje, jas atžymėjo savo pastabose: "norįs čia piemeniu ir avinėliu būti". Tose pastabose kietai atsiliepia apie reformatus (apie 1773 pakeitęs nuomonę), kolonistus, Kiautų popierio įmonę ir k.
Dvaro valdytojas Beringas pasisavina parapijos pievą. Tarp Donelaičio ir dvaro valdytojo santykiai pasilieka šalti.

1744
Spalio 11 d. Donelaitis veda savo stalupėniškio pirmatako mokytojo našlę Oną Reginą, Goldapės miesto teisėjo Ohlefanto dukterį. Juodu buvo bevaikiu, ir tuo Donelaitis džiaugęsis, nes parapija buvusi neturtinga. Donelaitis sielojosi savo pačios sveikata, bet ji mirė 15 metų už j j vėliau: 1795.111.10.
1745
Pravedamas kelias per parapijos pievas. Vėl, kaip 1732, keli Kulmo teisės valstiečiai iškeliami.
1746
Spalio 14 d. Donelaitis atlieka bažnytines apeigas Valtarkiemy ir Enciūnuose.
1747
Kempferis (Johann Heinrich Kaempfer, g. 1712. VI.15 Vėluvoj, m. 1779.1.27 Valtarkiemy, Valtarkiemio pastorius, Donelaičio geriausias draugas. Donelaitis apie jį rašo pastabose: "buvau nuėjęs pas savo brangų konfratrą poną Kempferį; tasai žmogus yra tikras Dievo tarnas ir kilnios sielos asmuo, mudu mylėjova vienas kitą") atsikelia į Valtarkiemį ir Enciūnus.
1747
Pastatyta viena dalis mūro klebonijos, antroji — 1764.
1747
Gruodžio 18 d. Pirmasis didysis bažnyčios gaištas Karaliaučiuje. Donelaitis prisimena du Karaliaučiaus miesto gaisrus, kur nuo 1575 m. didesnio gaisro nėra buvę, tą gaisrą sekė: 1747, 1756, 1769 ir 1775.
Donelaitis prisimena, kad apie tą laiką iš bažnyčios dingę vargonėliai su mėlynu skydeliu. Jis tai prisimena tiktai 1766 m. liepos 21 d. "apie 1748 m. dingę"

1749
Balandžio 6 d. mirė Pilypas Ruigys (g. 1675.III. 31, įšventintas 1708). Donelaičio artimas konfratras ir tautietis. Ruigys išleido pirmąjį platesnį lietuvių kalbos žodyną, kelias liaudies dainas, patarles ir t.t. Jis į lietuvių liaudies kūrybą atkreipė Lesingo, Her-derio, Goethės dėmesį. Jo pirmatakas Jokūbas Perkūnas lygia dalia buvo sudaręs lietuvių kalbos žodyną. Jo įpėdinis — Kempferis, Donelaičio asmens ir kūrybos draugas bei vertintojas.

1751
Rugpjūčio 15 d. Donelaitis Enciūnuose.
1752
Išlandžiai visiškai sudegė, o sekančiais metais buvo didelės audros ir viesulo paliesti.
1753
Donelaitis įsitraukė į instrumentų dirbimą, apie tai pažymėjęs užrašuose 1773, sakydamas, kad apie tą laiką labai vikrus buvęs.

1756-1760
Precentorius Kristijonas Gotliebas Hornas (iš Karaliaučiaus) vedė mirimo metrikų knygas Tolminkiemyje.
1756
Naujos iš lauko akmenų bažnyčios statymas Tolminkiemyje. Gegužės 28 kertinio akmens padėjimas. Donelaičio pamokslas apie Genezės XXVII, 10 eilutę. Baigmė; tema —: "tikėjimo tėvo Jokūbo akmeninis paminklas".
Rugpjūčio 2 d. Didysis Karaliaučiaus miesto gaisras, 59 pastatai paversti pelenais, Donelaitis prisiminęs du gaisru. "Žiemos rūpesčių" 241 eilutė nėra 1756 m. sukurta:
Tas ugnies skaistums, kursai mums žibina stubą Ir, kad verdam ką, valgius iššutina puode Ar žiemos čėse, kad reik, mums kakalį šildo, Ta liepsna, klausykit tikt, kad mes nedabojam, Daug, ak, daug iškadų gal ūmai padaryti, Taip, kad jos smarkums, tamsoj pasikėlęs, Ne tiktai mūsų būriškas sudegina šėtras,. Bet ir poniškus butus supleškina greitai. Juk girdėjot, kaip dusyk puikiam Karaliaučiui Dėl raspustos ir sunkių griekų pasidarė.
Ž. r. 152-54 p.p.

1757
Sausio 6 d. Donelaitis Karaliaučiuje (nežinia kokiais reikalais). Gegužės 1 d. brolis Mykolas Donelaitis mirė Tolminkiemyje.
Rugpjūtis. Rusų įsiveržimas į Prūsus. Donelaitis slapstosi su tikinčiaisiais Romintos girioje: "gūdūs ru-cų įsiveržimo laikai", kaip Donelaitis pats juos savo pastabose apibūdino. Rugpjūčio 7 d. Donelaitis pradėjo laikyti pamaldas medžioklės pastogėje, toje vietoje, kur dabar Romintos miestelis. Rugpjūčio 10, 16 ir 18 d. Donelaitis krikštija kūdikius girioje. Rugpjūčio 27 d. pirmasis, po sugrįžimo iš girios, krikštas Tolminkiemio bažnyčioje. Savo krikšto metrikų pastabose sužymi tuos parapijiečius, kurie dalyvavo kare, darydamas užuominas į Jobo XIX, 20-24.

Rugsėjo 10 d. vienais iš sekančiųjų metų, 1757-61, Aleksandro Neviškio dieną, Donelaitis turėjo pasakyti pamokslą, pasirinkdamas Povilo laiško Timotiejui IV, 14 (Vario kalėjas Aleksandras padarė man daug pikta: Viešpats atsilygins jam pagal jo darbus).

1758
Liepos 26 d. Reformatų pastorius Suasijus iš Gėry čių (Goritten) pranešė, kad Tolminkiemio, Enciūnų ir Pilupėnų evangelikai pastoriai krikštytų reformatų kūdikius.
1759
Birželio 5 d. Sudegė Tolminkiemio mokykla, kurios atstatymas 1759-60 m. kainavęs 247 talerius, 15 grašių ir 12 fenigių.

P. Jurkus žuvis (aliejus)

Rugsėjo 2 d. Donelaitis lankėsi pas Kempferį Val-tarkiemyje.
1760
Spalio 18 d. Donelaitis Valtarkiemyje.

1760-62
Rugsėjo 19 d. Precentorius E. Jansonas Tolminkiemyje mirimo metrikų knygas, apie jį Donelaitis taip yra užrašuose pastebėjęs: "Jansonas buvo mano antrasis mokytojas, lipšnus ir klastingas žmogus.

Kaip negerai kad taip reikia pasakyti. Jis čia 1962 m. nusikėlė į Gavaičius mokytoju ir po to buvo pastorius lietuviškosios parapijos Karaliaučiuje .

1760
spalio 31 d. Donelaitis pažymi, kad anitmonas Bolcas (Jranc Bolz) iš Vadauktėlių (Wadaukadel) SęTšaLus ^-^Vgl^S ^«ef^V—Mertas, taip pat Donelaičio artimas žmogus.

1761
Rugsėjo 27 d. Donelaitis Valtarkiemy] e.

1762
Rugpjūčio 6 d. Kotryna II išleido įsakymą, kad tolminkiemiečiai rusų valdiniais busią.
Nuo tų m. rugsėjo mėn. 24 d. iki 1771 kovo 17 d. Tortilovius buvo Tolminkiemy mokytoju ir vedė mirusiųjų metrikų knygas, tai apie jį Donelaitis pastabose sako: "turėjau mokytoją Tortilovių, kuriam sakant pamokslą (lietuviškai) žmonės juokdavosi".

1763
Balandžio 22 d. Donelaitis savo draugui girininkui Ekertui paskiria atskirą kėdę bažnyčioje.
Birželio 28 d. šperberis aplanko Donelaitį.
Donelaitis išverčia į lietuvių kalbą valdžios potvarkį apie bendrų žemių atskyrimą.
Liepos 27 d. Flachas atsimatuoja Tolminkiemio parapijos žemės rėžį.

1764
Karaliaučiaus miesto gaisras, devintoji miesto dalis sudegė su daugybe bažnyčių. (Tetzneris šį gaisrą vadina antruoju ir mano, kad tuo gaisru galima datuoti "Žiemos rūpesčių" rašymą, žr. 1756 m. Datavimas nepakankamai motyvuotas, nes Donelaitis atsimena ir 1747 m. Karaliaučiaus bažnyčios gaisrą. Gal kiek padėtų gaisrų priežasčių ištyrimas, būtent, kurie jų įvykę "dėl raspustos ir sunkių griekų" — J. A.).
Donelaičio byla dėl Flacho atmatuoto parapijos lauko.
Našlių namo statyba.
Pagal Rėzą "žiema" septintoj šimtmečio dešimty parašyta :"in den sechziger Jahren geschrieben"). Donelaitis, Rėza remiasi laišku, dirbąs prie "paskutiniosios giesmės". Rėza teisingai turi galvoje "Žiemą".

1765
Rugsėjo 24 d. Donelaitis Valtarkiemyje pas Kempferį.
Gruodžio 4 d. Atnaujinimas baigtas (žr. 1747). Donelaičio pastaba: "Viskas gerai, laimingai, pavykę. Tačiau vargas, vargas ir rūpesčiai".

1766
Gruodžio 6 d. Amtmonas Beringas mirė, jo įpėdinis — Ruigys, su kuriuo Donelaitis pykosi dėl laukų padalinimo.
Įkurti Juodupėnai.
1767

Įkurtas Eckertsbergas, kuriam vardą davęs Donelaitis. 4p

1769
Tretysis didelis Karaliaučiaus gaisras. 143 pirklių sandėliai ir daug gyvenamųjų namų sudegė. Taigi, "žiemos" 241 eilutė anksčiau parašyta.
Spalio 21. Karališkas įsakymas bendras nuosavybes panaikinti. Donelaitis tą potvarkį lietuviams išvertė lietuviškai. Ruigys su Donelaičiu nutarė palikti viską taip, kaip buvo.

1773
Eilės: Mano gyvenime, visas būkie nekaltas (vokiškai) .

1773-74
Donelaitis krikšto metrikų knygose padaro daug įrašų, liečiančių vietinę istoriją, parapijiečių dorą ir jo paties asmeninius nusiteikimus.
Pasilikę užrašai, "Pavasario linksmybių" ir "Vasaros darbų" nuorašai bus apie tą laiką buvę pabaigti. Tam pačiam laiko tarpui priklauso ir eilės Fortse-tzung (Tąsa). Rankraštyje yra taip pat nurodymas, kad "Vasaros darbai" (originale vokiškai: Vasara) esą 600 hegzametrų ilgumo. Tai bene bus buvęs paskutinis jo didesnės apimties kūrinys.
Apie metų vidurį Donelaitis pažymi užrašuose, kad jis giedąs ir skambinąs pianu.

1775
Eilės: Tamsybių Dievas (vokiškai: Der Gott der Finsternis). Ketvirtasis didelis Karaliaučiaus gaisras.
Prasideda triukšmas dėl lauko. Ruigys, su Įsručio Teismo kolegijos pritarimu, reikalavo atskyrimo, bet liepos mėn. Donelaitis užprotestavo.
Rugsėjo 29 d. Teismo sesija dėl atšaukimo bendrų valdų Tolminkiemio parapijoje tarp pastoriaus, amtmono ir ūkininkų, pirmininkaujant Įsručio Teismo kolegijos komisijai.
Spalio 11 d. Kaimo ganyklos lieka bendra nuosavybe.
Spalio 12 d. Atmatavimas Tolminkiemio bendrųjų diendaržių.
Gruodžio 15 d. Ruigio Donelaitį "šmeižiąs raštas" Įsručio Karo ir valstybinių dvarų rūmams.
Gruodžio 29 d. Donelaitis iš Gumbinės paragintas aiškiau savo reikalus formuluoti.

1776
Jordanas, Įsručio pastorius, susipažįsta su Donelaičiu, greičiausiai pastarajam tenai nuvykus bylos reikalais.
Vasario 1 d. Donelaičio protesto raštas teismui.
Birželio 29 d. Donelaitis siunčia teismui reikalautus paaiškinimus.
Liepos 5 d. Donelaitis reikalus išklosto karališkai raštinei Karaliaučiuje.
Rugpjūčio 27 d. Valstybinių dvarų kamera praneša savo sprendimą Donelaičiui: pageidaujamas atskyrimas nuo amtmono laukų, visa kita gali likti bendroje nuosabyėje. Donelaitis pridėjo prierašą: Ex trípode ad Utopiam.
Rugsėjo 5 d. Siunčiami nauji raštai bažnyčios reikalams apginti.
Žiema. Kempferis ir Kilgių namų mokytojas su savo tėvu aplanko Donelaitį Tolminkiemyje. Skaitomos lietuviškos Donelaičio eilės, dainuojama, skambinama (fortepionu).

1777
Vasario 10 d. Pakartotas raštas valdžiai, turinys panašus, kaip 1776 rugsėjo 5 d.
Birželio 10 d. Galima lietuviškojo Donelaičio laiško Jordanui data.
Rugpjūčio 16 d. Donelaičio laiškas Kempferio draugo Kūgiuose sūnui.
Donelaičio eilės ir kompozicijos: Dovydo ir Jona-[tano draugystė. Laimė ir nelaimė, arba rūpesčiai.
Donelaitis pareiškia, kad jau nebegalįs daugiau barometrų daryti. Rašte pasireiškia rankos drebėjimas.
Gruodis. Donelaitis nubrėžia Tolminkiemio laukų planą.

1778
Balandžio 2 d. Donelaitis teberašo savo žinias, bet jau darosi apatiškas.
Gegužės 30 d. Ruigys atnaujina savo puolimus prieš Donelaitį dėl ganyklų.
Birželio 9 d. Donelaitis gauna iš valdžios dvarų kameros pranešimą, kad Ruigiui gresia 10 talerių bausmė, jei nepaliks viso ganyklų reikalo, kaip buvo, kol ateis karališkas nutarimas.
Rugpjūčio 22 d. Donelaičio prierašai žemės atskyrimo bylos prieduose.

1779
Sausio 1 d. Donelaitis pradeda paskutinę savo pastabų dalį Tolminkiemio parapijos knygose.
Valtarkiemyje, pastoriaujant Jordanui, pasako lietuvišką pamokslą. 1780
Vasario 18 d. Donelaičio mirtis. Palaidotas bažnyčioje. Našlė leidžia Išdagų pastoriui Hochfeldui padaryti Donelaičio eilių nuorašą (Karaliaučiaus rankraštį). Našlė Donelaičio raštus perduoda pastoriui Jordanui.
Kovo 15 d. Amtmono Ruigio mirtis. Palaidotas taip pat Tolminkiemio bažnyčioje (paskutinis laidojimas bažnyčioje).
Gegužė. Ateina vasario 17 d. palankus nutarimas
dėl žemės.

Pastorius Fridrichas Vermkė (1780 rugpj. 7 - 1788 lapkr. 28) Tolminkiemio parapijos knygose rašo: "Aš, Donelaičio įpėdinis, jo nepažinau, nors jis buvo žinomas, kaip didelis menininkas, ką aš, po jo mirties, patyriau iš jo meno veikalų".
Altpreussische Monatschrift, 1914 m.

Sukurta: Kretingos pranciškonai