Vertė A. RUKŠA
VI GIESMĖS (752-853 eit.) IŠTRAUKA
Požemio karalystėje tėvas Anchizas rodo Enėjui būsimųjų Romos didvyrių vėles
Baigė Anchizas kalbėt ir sūnų, drauge ir Sibilą
Velka vilkte pačion sutelktin ir knibždynėn triukšmingon.
Kopia kalvon, nuo kurios išsitiesusią eilę iš priešais
755 Visą galėtų stebėt ir veidus ateinančių skirti.
"Nagi, dabar, koks garsas vėliau lydės dardanėnus
Ir vaikaičių kokių iš italų kilties susilauksim.
Sielų kaip iškilnių, paveldėtojų vardo mūsiškio,
Žodžiais dėstysiu tuoj ir tavo laimę paskelbsiu.
760 Jaunis anas, regi, iešmu mediniu pasirėmęs,
Vietoj arčiausioj kaip tik prie šviesos gyvena ir pirmas
Kils erdvenybėn dangaus, su italų krauju susimaišęs,
Silvijus, tavo želmuo ir Albos garbingasis vardas.
Jį tavoji žmona Lavini ja tau, žilagalviui,
765 Girioj vėlai išugdys, karališką tėvą karalių,
Ir mūsiškė iš čia viešpataus giminė Albalongoj.
Sekantis Prokas tada, trojėnų genties garsenybė,
Ir Numitoras, Kapys ir tas bendravardis Enėjas
Silvijus, kurs toks pat, kaip tu, ir dorybėm, ir ginklais,
770 Vyras šaunus, jei Alboj kada jam beteks karaliauti.
Jauniai, žiūrėk tik, kokie, kaip rodo jėgas, pulkininkai!
Smilkinius ąžuolas jiems piliečio garbe vainikuoja.
Šie ir Gabijus tau, ir Nomentą, ir miestą Fidenos,
Šie ant kalngūbrių statys Kolacijos bokštus,
775 Inuo pilį taip pat ir Pomecijus, Bolą ir Korą.
Šie bus vardai kitados, dabar tiktai žemės be vardo.
Romulas net prisidės senoliui talkon Mavortietis,
Motina jį išugdys Ilija padermės Asarako.
Dvigubą juk regi ant viršugalvio kuokštą pašiurpus,
780 Ir pats tėvas sava jau puošia garbe prakilnybės.
Šio, sūnau, vadovaujama, štai, Roma išgarsėjus
Žemėj visoj viešpataus, susilygins narsa su Olimpu.
Mūru pati sau viena kalvas aprietus septynias,
Gimine vyrų laimi, lyg motina Berekintietė,
785 Ratais per įrigų miestus atdarda pilim vainikuota,
Dievišku vaisium džiugi, apglėbusi šimtą vaikaičių,
Dangiškų šimtą dievų, aukštybių gyventojų šimtą.
Dirstelėk cia ir abudu žvilgius nukreipk į šią gentį,
Žvelk į romėnus tavus. Čia Cezaris, čia ir taviškio
790 Julo visa giminė, keliausianti skliautų aukštybėn.
Vyras, štai, čia, nekartą kurį tu žadėtą girdėjai,
Augustas Cezaris, štai, dievonis, kurs Lacijuj aukso
Amžius vėlei atkurs, kur plotus laukų palaimingus
Valdė Saturnas kadai, ir už garamantų ir indų
795 Viešpats galybę nukels: už žvaigždynų šalis ir anapus
Metų ir Saulės kelių, kur, dangų remdamas, Atlas
Ašį graižo pečiais, liepsningom žvaigždėm nusagstytą.
Jau ir dabar dėl dievų ištarmės jam atvykstant pašiurpo
Ir majotų šalis, ir Kaspijos žemės, ir virpa
800 Septyniašakis žiomuo gašliai sumišusio Nilo.
Šitiek žemės išties ir Alkidas neapkeliavo,
Elnę pervėrė kurs variapėdę ar Erimanto
Ramdė alkus ir Lemą lanku drebulingai įbaidė,
Nei, kurs lankojo šauniai nugalėtojas vynlapių tvarslėm,
805 Liberis, ginęs tigrus nuo stataus viršūkalnvo Nisos.
Ir abejojame dar pakelti darbais garbingumą?
Gina bailumas gal tau Auzonijos žemėje kurtis?
Kas gi ten toks tolumoj, alyvos šakom pasipuošęs,
Žengia su indais šventais? Pažįstu romėnų karaliaus
810 Barzdą ir plaukus žilus. Pirmasis įstatymais miestą
Stiprins jisai, iš Kurų menkų ir suvargusios žemės
Siųstas valstybėn didžion. Po jo tada sekantis Tūlas,
Taika kursai tėvynės sudrums ir vyrus vangiuosius
Ginklo griebtis pašauks ir atpratusius jau nuo triumfų
815 Žygin išves. Jį seka čia pat išdidėlis Ankas,
Jau ir dabar pernelig paslaugus svyruojančiai miniai.
Nori Tarkvinijus dar karalius ir Bruto kerštingo
Dvasią išdidžią regėt ir rykštes valdžios įsigytas?
Konsulo valdžią šisai ir žiauriuosius kirvius pirmutinis
820 Gaus, ir tėvas sūnus, ketinančius naują sukelti
Karą, šauks tieson ir baus už laisvę šlovingą.
Vargšas! elgesį šį bevertintų kaip vėlesnieji,
Meilė tėvynės laimės ir troškimas garbės begalinis.
Tolin į Dacijus žvelk ir Druzus, ir nuožmų Torkvatą
825 Su kirviu, ir vėliavas vėl grąžinant Kamilą.
Tos gi tačiau kur regi, vienodais žvilgančios ginklais,
Vėlės, vieningos dabar, kol jąsias naktis tebedengia,
Karą kaip nuožmų, vaje, tarp savęs, jei gyvenimo šviesą
Teks tik išvyst, ir kirstynių puotas kaip kruvinas kurstys!
830 Uošvis nuo Alpių aukštų nužengdamas ir nuo Monoiko
Kalno gaubrės, o žentas prieš jį, rytiečius pasitelkęs.
Ne, vaikai, negeiskit priprast prie karų taip baisingų
Ir smurtingos jėgos tėvynės širdin nenukreipkit.
Tu pirmasis nurimk, o, tu, kurs kilai iš Olimpo,
835 Mesk iš rankų strėles, gentaini manasis!
Tas Kapitolin aukštan, įveikęs Korintą, didingai
Pergalės ratais dundės, kirstynėm graikų išgarsėjęs.
Argą jis dulkėm pavers ir Agamemnono Mikėnus
Draug su Ajakidu, Achilo narsaus giminaičiu,
840 Nuoramai Trojos tėvų ir išniekintų rūmų Minervos.
Kas gi tave nutylės, Katonai didysis ar Kosai?
Grakcho namus kas apeis tylomis ar Libijos žūtį
Scipijadus, du karo žaibus, ar Fabricijų, didį
Turtais menkais, ar, Seranai, tave, apsėjantį vagą?
845 Fabiįai, kam dar alsinat mane? Čia tu tas Didysis,
Vienas delsimu valstybę kurs atstatai mums.
Sielą švelnesnę kiti įkvėps sudvasintam variui,
Gyvus, tikėčiau išties, nukals iš marmuro veidus,
Iškalbingiau gins teismo bylas ir dangišką kelią
850 Išbraižinės skriestuvu ir spės, kada žvaigždės pakyla:
Tu, romėnai, atmink, valdovas tautom viešpatausi.
Šiuo pasikliauki menu ir, taiką drausme pažabojęs,
Pagailėk pavergtų ir kietasprandžius paklupdyki".
|