Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1918 VASARIO 16 PDF Spausdinti El. paštas

Minime nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 50 metų, nors daugiau negu amžiaus ketvirtį esame vėl netekę nepriklausomybės. Iš šalies gali atrodyti beprasmiška minėti pralaimėtą laimėjimą. Taip ima atrodyti ir mūsų pačių tiems, kurie savo mąstymą riboja dabartimi ir temato šiandieną.

Be abejo, skaudu, kad taip trumpai mūsų tauta galėjo džiaugtis laisve. Tačiau nieku būdu 1918 Vasario 16 nenuvertina tai, kad taip trumpai truko mūsų nepriklausomybė. Nepaisant jos trumpumo, ji turėjo, gal būt, tiesiog lemiamos reikšmės mūsų tautos istorijoje.

Kam tai darosi neaišku, tegu pasistato klausimą, kas šiandien būtų, jei būtume tiesiai iš rusų carų patekę rusų bolševikų valdžion. Gal būt, bebūtume išlikę daugiau vardu negu faktiškai. Nors prieš I pasaulinį karą tautinis atgimimas plačiai skleidėsi, vis dėlto jis buvo toks trapus, kad jį užgniaužti buvo lengva.

Mūsų tautiniam atgimimui pilnai įsikūnyti leido tik nepriklausomybės metai. Bent viena karta galėjo laisvai subręsti, savo mokyklose, nežalojama svetimos priespaudos. Nepriklausomybės metais pasiekėme aiškaus tautinio sąmoningumo bent didžiojoj mūsų tautos žemių daly. Vilnijos likimas rodo, kas daugiau ar mažiau laukė ir visos Lietuvos, jei nebūtų pasisekę sukurti nepriklausomą valstybę.

Nepriklausomybės metai lygiai reikšmingi ir antru atžvilgiu — padėjimu tvirto pagrindo mūsų tautinei kultūrai, iš liaudinio lygio ją pakeliant į subrendusios tautos savitą kultūrą. Vytauto D. universitetas (kitame numery dr. A. Rukša pradės jo apžvalgą) buvo aplamai pirmasis, teikęs mokslą savąja kalba. Šiame pat numery prof. J. Brazaitis apžvelgia, kaip nepriklausomybės metais išsiplėtojo mūsų literatūra. Panašiai kūrybiškai skleidėsi ir dailė, muzika, teatras, ūkis, socialiniai santykiai etc.

Visa tai (pilnai išbudusi tautinė sąmonė ir savitos kultūros pradmenys) iš naujo suteikė mūsų tautai atsparos. Šia prasme tiesiog galima sakyti: nepriklausomybė buvo mūsų tautai apvaizdiškai duota pasiruošti naujiems ateities bandymams.

Nenumatoma ateitis ir tamsi dabartis, bet į tai atsakome ne aimanomis, o viltinga ryžtimi. Pasauly skelbiami žmogaus teisių ir mūsų skelbiami Lietuvos laisvės kovos metai sutinka: asmens asmens laisvei priklauso ir tautos laisvės. Kad jos nėra lietuviui tėvynėje, liudija pats pavergėjas, išplėšęs iš tikinčiųjų Vilniaus katedrą, o Šv. Kazimiero bažnyčią pavertęs ateizmo muziejumi.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai