Aidai.eu Apžvalga

Lietuvos gyventojų tipai XVI a. grafikoje: Adelhauser - Heldt - Vecellio

Parašė DR. POVILAS RĖKLAITIS (VOKIETIJA)

Renesansas, sukėlęs Europoje susidomėjimą pasaulio ir žmogaus išorine išvaizda, paskatino XVI a. būvyje atsiradimą piešinių, kurie dokumentuoja savo krašto įvairių luomų ir profesijų bei svetimų ir tolimųjų kraštų gyventojų tipus, jų drabužius, ginklus, išvaizdą ir laikyseną. Todėl tokie kostiuminiai piešiniai buvo vis dažniau reprodukuojami raižiniais grafikoje. Nuo XVI a. vidurio iš šio pobūdžio raižinių pradedamos sudaryti pilnos kostiuminių figūrų knygos. Tokiose aplinkybėse XVI a. Vakarų Europoje atsirado ir Lietuvos gyventojų tipų atvaizdavimai.1

Vienas iš pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gyventojų tipų vaizduotojas buvo Hans Adelhauser. Apie jo biografiją neturime žinių. Nūrnbergo raižytojas Mathias Zündt 1568 pagal Adelhauserio piešinį išraižė labai didelio formato Gardino miesto vaizdą: VERA DE-SIGNATIO IN LITTAVIA GRODNAE arba vokiškai "Ware abconterfectung der Stadt Grod-nae in der Littaw". Raižinyje duotas ne vien pats seniausias Gardino miesto vaizdas, su jo gotiškąja Vytauto pilimi, graikų ir lotynų bažnyčiomis, tiltu per Nemuną, bet ir konkretus istorinis įvykis — Lenkijos - Lietuvos seiman atvykusios užsienio delegacijos, jas pasitinkančios bajorų ir karių grupės kartu su būriais vietinių gyventojų — didelis skaičius atskirų figūrų; daugeliui detalių pridėta paaiškinimai lotynų ir vokiečių kalbomis. Dideliame kartuše viršuj dešinėj aiškiai fraktūra ir to laiko rašyba įrašyta: "Wie es den alhie abgezeychnet geschehen in Julio anno 1567. Ertslich durch Hansen Adelhauser abconterfect hernach durch Mattheu Zünten bürgern zu Nürnberg in diss werck gebracht worden. Anno 1568" (pav. 1).

Šio raižinio piešinio autorius Adelhauseris buvo greičiausiai, taip pat kaip ir Zūndtas, Nūrnbergo pilietis, kuris, gal būt, kartu su Vokietijos imperatoriaus diplomatine misija pateko į Gardino seimą Lietuvoje. Imperatorius raižiniui suteikė privilegiją, tą rodo įrašas virš didžiojo kartušo. Kitame kartuše, viršuj kairėje Adelhauseris raižinį dedikuoja Lietuvos kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui, kurį vadina mano maloninguoju ponu: "Dem durchleuchtigsten Grossmechtigen Fürsten und herren Herren Sigmunden Augusto König zu Polen. Grossfürsten zu Lyttaw Herren und erb-lingen su Reüssen und Preüssen Meinem gne-digen herren" (pav. 14). Iš to galima spręsti, kad Adelhauseris kaip menininkas bus Žygimantui Augustui kokių darbų atlikęs ar iš jo dovanų gavęs. Negalima įsivaizduoti, kad Adelhauseris lankydamasis Gardine vienu mostu visą piešinį, kaip jis perteiktas Zündto raižinyje, būtų galėjęs atlikti, nes jame jau per daug sudėta atskirų detalių. Adelhauseris į Vokietiją bus atsivežęs, šalia Gardino miesto bendro vaizdo piešinio, taip pat seriją ar ištisą piešinių albumą su didesniu skaičiumi etnografinių - etnologinių etiudų, kuriuose jis užfiksavo visa, kas jam atrodė būdinga vaikščiojant Gardino gatvėse, Nemuno pakrantėse ir užmiesčiuose: iš medžio statyti trobesiai, tvoros, medinis šulinys, duonkepė krosnis, koplytėlė pakelėje, prie kranto dirbą odininkai, laiveliu plaukiantieji pirkliai, prekių iškrovimas krantan, skalbėjos, moterys su vaikais, moterys prie šulinio, smalsūs žmonės žiūrį per langus, piemenys su galvijais, žvejas gaudąs žuvis su sietu, daugybė karių, bajorų, vietinių ir svetimų, atvykstančių su maskolių, turkų, totorių ir valakų delegacijomis, raitų ir pėsčių, su keistais vežimais ir ginklais (pav. 4 ir 7).

Adelhauserio menamasis Gardino piešinių albumas atvežtas Nürnbergan turėjo labai greitai išgarsėti kaip savotiška sensacija. Ne vienas meno ir mokslo vyras Nürnberge panoro egzotiškas figūras pasikopijuoti, perpiešti, išraižyti ir išplatinti. Pats Adelhauseris sudarė raižytojui Zündtui bendrą Gardino panoraminį piešinį, į kurį išdėstė gyventojų ir karių figūras, ypač vaizdo priekiniame plane, paupiais ir gatvėse. Zündto Gardino raižinys buvo išleistas ne kaip knygos dalis, bet kaip atskiras lapas. Todėl mūsų laikais jis pasidarė didžiausia retenybė, bet XVI a. šis Gardino raižinys turėjo būti paplitęs, nes jau 1575 Brauno ir Hogenbergo miestų knygos antrame tome davė šio Gardino vaizdo sutrumpintą variaciją. Gi Gardino vaizde matomus ginkluotų raitelių tipus kartoja taip pat garsioji Abraham Bruyn kavalerijos knyga "Di-versarum Gentium Armatūra Eąuestris", pasirodžiusi 1577 ir vėliau. Kai kurios figūros iš Adelhauserio Gardino albumo galėjo būti taip pat kopijuotos ir multiplikuotos grafiškai atskirais lapais.

Vienas Adelhauserio etnologinių figūrų kopijuotojas buvo jo bendraamžis to pačio Nūrn-bergo pilietis, sąskaitybos raštininkas Sigmund Heldt. Ant lapų 31 X 20,5 cm Heldtas apie 1570-80 nuspalvintu piešiniu iš įvairių šaltinių nukopijavo didelį skaičių kostiuminių figūrų, daugelio miestų ir kraštų gyventojų, sudarydamas stambų veikalą, kuris nebuvo išraižytas, tačiau laimingomis aplinkybėmis išliko pats Heldto ranka atliktas piešinių kodeksas, sudarąs pažibą garsiosios barono von Lipperheide kostiuminės bibliotekos Berlyne.2 Mums svarbu, kad šitame Heldto kodekse randame net 11 atskirų Lietuvos gyventojų tipų piešinių. Ypač stebina pirmieji du piešiniai: "Lietuvis valstietis" ("Ein Littauischer Bawer") ir "Lietuvė valstietė" ("Ein Littauische Bauerin"), kurie, atrodo, yra seniausi žinomi lietuvio valstiečių atvaizdavimai grafikoje (pav. 2 ir 3), kiekvienu atveju senesni už žinomąjį Ragainės klebono kun. Teodoro Lepnerio veikalo frontispisinį raižinį iš 1690-1744 (plg. reprodukciją mano straipsnyje "Lietuvio valstiečio Mažojoje Lietuvoje ikonografija" 1964 m. Aidų 3 nr.). Šių dviejų lietuvių valstiečių piešinių atitikmenų Gardino panoramoje nerandame, kai eilės kitų Heldto kodekso Lietuvos gyventojų tipų piešinių analo-giškumas Aldelhauserio figūroms yra akivaizdus.

Dideliu tapatiškumo laipsniu į akis krenta dvi moterų figūros, kurios Heldto pažymėtos "Ein Fraw in der Littaw" (pav. 5 ir 6), o Gardino vaizde matomos kairėje pusėje apačioje prieš sodybą (pav. 4): pirmoji skubiai einanti, turinti ant galvos gobtuvą panašų į turbaną, kurio galas krenta žemyn ir plevėsuoja kaip šalis, jos ranką įsikibęs visai nuogas vaikas (pav. 5); antroji moteris turtingais drabužiais laiko rankas ištiesusi pirmyn, o jos gražiai aprengtas vaikas stovi įsikibęs motinos rūbą ir turi žaislą lazdelės su paukščio galva pavidalu (pav. 6). Panašiai šių moterų tipai atvaizduoti Gardino vaizde, kuriame abi figūros, be to, sudaro vienumą, nes, matyti, remiasi Adelhauserio iš natūros piešta "turtuolės" ir "varguolės" pasikalbėjimo, jei ne barnio, scena; pas Heldtą jos jau nukopijuotos kiekviena sau ant atskiro lapo.

Heldtas kitame piešinyje vaizduoja turtuolę "Die Reiche Fraw in Littaw" (pav. 10). Atidžiai stebint iškilmingą delegaciją — greičiausia Gardino miesto gyventojų—, kurią Adel-hauseris savo Gardino miesto vaizde įterpė tarp tilto ir lietuvių - lenkų raitelių būrio, pasitinkančio Maskvos pasiuntinybę, pastebėsime šitos gyventojų delegacijos priešakyje stovinčią moterį ilgais imponuojančiais drabužiais su aukšta kailine kepure, kuri bus ta pati "Turtinga moteris iš Lietuvos" pas Heldtą. (Dėl smulkumo tenka atsisakyti šitos grupės reprodukavimo).
Visų aiškiausiai ryšį tarp Adelhauserio ir Heldto iliustruoja karikatūriška detalė: laive irkluoją ir rankomis mojuoją keturi pirkliai, atvaizduoti kartu su jų transportuojamomis prekėmis, pas Heldtą "Bolnische und Littauische Kauffleut" (Lenkų ir lietuvių pirkliai) (pav. 8); Gardino vaizde tą patį pirklių laivą randame Nemuno viduryje (pav. 7). Tas pats motyvas kartojamas ir Brauno ir Hogenbergo Gardino vaizde.

Ant žemės sėdinčią auklę su kūdikiu, kuri pas Heldtą pažymėta "Ein Kindtsfraw in Lit-taw" (pav. 9), Gardino vaizde atpažinsime ant kranto kitoj pusėj Nemuno, atvaizduotą priešingoje kryptyje (pav. 7). Ten pat rasime tarnaitę nešančią medinį kubilą ir kitas Heldto vaizduojamas "moteris Lietuvoje".:i
Prielaida, kad pagal Adelhauserio menamojo albumo piešinius buvo išraižyta, tur būt, tame pačiame Nūrnberge, Lietuvos gyventojų tipus vaizduojančių raižinių, kurie šiandien nežinomi, bet XVI a. galėjo būti paplitę, patvirtina dar trys Lietuvos gyventojų atvaizdavimai XVI a. pabaigos grafikoje, iš Italijos.
Jie randami venecijiečio Cesare Vecellio kostiumų knygos antrame 1598 Venecijoje išspausdintame leidime "Habiti antichi et moderni di tutto il Mondo". Daugelio pasaulio tautų kostiumines figūras Vecellio pateikia medžio raižiniu, kuriame kiekviena figūra ant atskiro knygos lapo apsupta renesansinio ornamento rėmeliu. Ant atskirų lapų duodamas ir trumpas našystos aprašymas italų ir lotynų kalba. Lietuviai Vecellio veikale atvaizduoti p. 351 "Litua-na di conditione. Mulier nobilis Lituanica" (pav. 11)., p. 353 "Lituano. Vir Lituanus" (pav. 12) ir p. 355 "Lituane di Crodne. Crodnensis mulier Lituanica" (pav. 13).

Šių paveikslų kilmė buvo ilgą laiką neaiški, kadangi jokioje senesnėje žinomoje kostiumų knygoje lietuviai nėra randami. Bet palyginus Vecellio lietuvių figūras su Heldto piešiniais, jau negalima abejoti, kad ir Vecellio, kaip ir Heldto, lietuvių atvaizdavimai savo šaltiniu turėjo Adelhauserio pieštuosius Gardine matytus gyvento-

Pav. 2. lietuvis valstietis. piešinys iš S. Heldto kodekso Pav. 3. lietuvė valstietė. piešinys iš S. Heldto kodekso

Pav. 5. Moteris lietuvojee. Piešinys iš S. Heldto kodekso. Pav. 6. Turtinga moteris lietuvojee. Piešinys iš S. Heldto kodekso.

Pav. 7. Gardino vaizdo fragmentas. raižinys pagal A. Adelhauserio piešinį.

Pav. 8. Lietuvių ir lenkų pirkliai plaukia Pav. 9. lietuvė auklė. piešinys iš S.
Nemunu. piešinys iš S. Heldto kodekso Heldto kodekso

Pav. 10. "Turtinga moteris Lietuvoje". Piešinys iš S. Heldto kodekso

Pav. 11. "Kilmingoji lietuvė" (iš tikrųjų Gardino miestietė). Medžio raižinys iš C. Vecellio

Pav. 12. Lietuvis. medžio raižinys iš C. Vecellio

Pav. 13. "Lietuvė iš Gardino" (iš tikrųjų lietuvė bajorė). medžio raižinys iš C. Vecellio

jų tipus. Raižinyje "Kilmingoji lietuvė" (pav. 11) pastebėsime tuos pačius forminius elementus, kaip Heldto "Ein Fraw in teh Littaw" (pav. 5), tik pritaikytus medžio raižinio stiliui, daugiau suprastintai ir monumentaliau traktuotus. Raižinys "Lituana di Crodne" (t. y. Grod-nae) (pav. 13) atspindi detales Heldto piešinių "Ein Fraw in der Littaw" (pav. 6) ir "Ein Reiche Fraw in Littaw" (pav. 10). Ir čia matome tą nuo galvos j abi puses krentantį ilgą kaspiną — šalį, arba stolą, kuris Vecellio tekste komentuojamas. Vecellio pakartoja net šitų dviejų moterų judesius, kurie pas jį atrodo visiškai nemotyvuoti, kuomet pas Adelhauserį jie suprantami iš situacijos. Vecellio lietuviui "Vir lituanus" (pav. 12) pas Heldtą nerandame atitinkamo piešinio; kaip buvo minėta, Heldtas savo kodeksui kopijavo daugiausia moterų drabužius. Vyro drabužiai ir ginklai visiškai atitinka Adelhauserio ginkluotiems Lietuvos bajorams jo Gardino miesto vaizde, ypač kilmingosios gar-dinietės palydovų tarpe. Paaiškinamieji tekstai pas Vecellio yra aiškiai vertimai iš Adelhauserio, nors perredaguojant bus įsivėlusios klaidos: taip "Mulier nobilis Lituanica" (pav. 11) iš tikro vaizduoja žemesnės klasės miestietę, kuomet "Crodnensis mulier Lituanica" (pav. 13), be abejo, bus turtingoji Gardino gyventoja arba bajorė.

Nežinome, kaip Vecellio patyrė apie Adelhauserio Lietuvos gyventojų tipų piešinius. Senesnėje Weigelio ir eilės kitų kostiumų knygose Lietuvos gyventojų nėra, o Brauno ir Hogen-bergo miestų knygoje duodamas tik Adelhauserio - Zūndto Gardino vaizdo figūrų nepilnas ir labai sutrumpintas sekimas, taigi ryšys tarp Vecellio ir Adelhauserio buvo kitas. Meno ryšių tarp Nūrnbergo ir Venecijos buvo nuo Dū-rerio laikų daug. Net Vecellio bendradarbių tarpe dirbo vokiečių raižytojas Christoph Krieger, kuris darbavosi prie išraižymo 1590 metų Vecellio kostiumų knygos leidimo ir tais pačiais metais mirė. Gal būt, Kriegerio palikime buvo ir iš Nūrnbergo gautų Adelhauserio piešinių kopijų su atvaizduotais Lietuvos gyventojų tipais, be to, kaip minėjome, galėjo būti kai kurių pagal Adelhauserį darytų raižinių lapų, kurių lig-šiol nesurastas nė vienas egzempliorius,

1.    šio pranešimo duomenų pilna dokumentacija paskelbta mano darbe "Die graphischen Trachtendar-stellungen der Litauer im 16. Jahrhundert". Commen-tationes Balticae XII/Xiii, 1964/1966. Eonn: Baltisches Forschungsinstitut, 1967, psl. 251-276, atspaudas 5. psl. 1
2.    Katalog der Lipperheideschen Sammlung fiir Kostumwissenshcaft. I. Berlin 1896-1901, Nr. 4.
3.    žr. reprodukcijas mano darbe žurnale "Commen-tationes Balticae" XII/XIII, 5 (Abb. 9, 10, 13, 14).

Pav. 14. Kartušas iš H. Adelhauserio Gardino miesto vaizdo su dedikacija D.L.K. Žygimantui Augustui.

Sukurta: Kretingos pranciškonai