Parašė ZEFIRINA BALVOČIENĖ
|
JAU NIEKAD
Sukarpė, visas dienas į skutelius
sudraskė, išmėčiojo,
ir — nebesurankioti.
Ieškai kur patogiam šešėly
pailsėti - -
Prasmės klausi naktų nemiegotų,
buvusios ir vis dar iš kažkur
tebeatsišaukiančios
dairaisi laimės - -
Jos atokaitoje gaiviniesi,
lepiniesi, šildais - -
Kažko brangaus (ir seniai jau
prarasto), taip labai, anemiškai,
alkanai pasigendi.
Godžiai saldžiausiąjį sugeri
bučinį,
mieliausio jo žvilgsnio žavesy
apsvaigęs - -
godžiai, alkanai.
O kas, jei ir vėl stebuklas tas
pasikartotų?
Niekad, jau niekad.
Į skutelius sukarpė, visas dienas
sudraskėt išmėčiojo - -
|