Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EILĖRAŠČIAI IŠ LIETUVOS PDF Spausdinti El. paštas
KLIPATOS FLIRTAS SU MIRTIM

Ach, beširde tu gražuole,
Kam gi mus genėti?
— Už tvoros štai mūsų ponai,
Kaip jaučiai penėti . . .

Antpečiai ten auksu blizga,
Mėlynos kepurės,
O čia klipatos pageltę
Vos ant kojų turis . . .

Čia kauleliai ir odelė
Po kvotų randuota,
— Ten žvaigždėti, ordenuoti
Dažnai kelia puotą.

"Vologodską" ten jie siurbia,
Ten dažnai linksmybės,
Čia "žvėreliai" naruos, rūbuos
Neduoda ramybės.

Eitum ten pasižmonėti,
Linksmiau pagyventi,
Mus paliktumei ramybėj,
Leistum nokti, senti . . .

Kam tau su dalgiu švaistytis
Čia vienoje vietoj?
Ten galėtum su veikėjais
Važinėt "Pobiedoj!"

"TEISINGUMO IR LAISVIŲ ŠALYJE"

Jeigu nors iš tolo
matei partizaną,
bėk, skubėk pranešti,
kame jis gyvena . . .

Jeigu nesuspėsi
tu tai padaryti,
gausi dešimtuką,
atsimink, brolyti!

Kas neišduos brolio,
tėvo ar kaimyno,
tam straipsnis jau aiškus:
— "Išdavė tėvynę".

PASKUTINIS NORAS

(Partizanų laidotuvių maršas)

Likit, gyvuokite laimingi,
Dirbkite laisvei Lietuvos.
Užbaigęs kovą ir kelionę
Jau nebegrįšiu iš kovos.

Girdžiu žemelės šauksmą nykų,
Ji rausta — dažos raudonai . . .
Atlikęs pareigą Tėvynei,
Einu gyventi amžinai,

Neverk, sesute, sužinojus,
Kad nelygioj kovoj kritau,
Aš laisvą ateitį, šviesesnę
Kaip aušrą tekančią, matau.

Statyk kryželį man ant kapo
Granito Lietuvos laukų,
Tegul jis ainiams amžiais kalba,
Kad nebus laisvės be aukų.

AKISTATAI PRISIMINTI . . .
Žinau gerai, aštrus gruoblėtas Tavo kelias,
Drauguži, vėtruotų dienų.
Prisimenu, buvai tuomet labai išbalęs,
Ir kraujas sunkės iš žaizdų . . .

Nuo pat mažens užgrūdintas kovos ir darbo,
Tu nepalūžai ir kančioj.
Kai priešas niršo, keikė, kojom spardė,
Paguodos ieškojai maldoj . . .

Nebojai Tu pavojaus sau ir šeimai brangiai,
Krūtinę išstatei žaibams.
Kančių keliu žengi šiaurės padangėj,
Augi dvasia naujiems laikams.

Matėm, šiaurėje ir ant ledinio kiauto
Pavasarį pražysta gėlės . . .
Tikim, atsiųs pavasarį ir mūsų Tautai
Kristus, kurs, ant kryžiaus miręs, kėlės!
V. B.
1953.VII.19 dovanota

Iš Lietuvos gauto eilėraščių rinkinio, kurio autorius pokario metais dalyvavo partizanų laisvės kovose, o vėliau ilgus metus kalėjo Sibire. Būdamas poezijos megėjas, jis savo skaudžius išgyvenimus perteikia eilėraidimose, dažnai su satyriniu nusiteikimu.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai