Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IŠ CIKLO "METAI" (Eil.) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS KAZOKAS   
1. ŽIEMA.
Kažin kur, girios pakrašty, sušvinta žiburėlis.
Pilkoj tamsoj ištirpsta kelias ir namai —
O tu bevardžiu ilgesiu prie lango parimai,
įsižiūrėjęs j stikle pražydusią ledinę gėlę   

Ir tavo širdyje pavasariai vėl bunda, kelias:
Akimirksniui sumirga slėniai vėl žali —
Staiga tave per baltas lygumas toli
štai išveda klajot kažin kur, nepasiekiamai toli
Suskambęs nepažįstamo keleivio tolimas varpelis.


2. PAVASARIS.

Tai jūs ilgėjotes kadais, žvalgydamiesi po pusnynus.
Ir ne varpelio laukėte suskambant, ne!
Tik savo ilgesį miegodami skandinote sapne,
Ir siautėte, užmiršę viską, mirgančiuos gėlynuos.

Bet kai tik pirmas pumpuras tarytum griausmas plyšta,
Ir upėje vanduo pakyla drumzlinas ir neramus —
Tada atplėšiate duris, ir valkose paklystat,
Pamiršę motinas ir duoną, jūs visą dieną nesugrįžtat,
Ir esate laimingi, neradę kelio į namus.

3. VASARA

Ne saulė ir kaitra — tai nerimas jums širdį maudžia,
Ir nenumaldomi troškimai dega jumyse!
Tai gal todėl ir kliūtys nėra jums per skaudžios,
kad, alpstant kūnui, nepavargstate dvasia!

Bet kol širdyj dar neišblėso jūs siekimų aistros,
Kol dvasios nepalaužė pralaimėjimo grėsmė, —
Jėgas jumyse ugdo prakaito lašai, karšti ir aitrūs,
Ir jūs be nuovargio vis veržiatės per karštį ir per kaitrą
Tikėdami kietoj kovoj gyvenimą laimėt.

4. RUDUO

Jūsų gyvenimas dabar tarytum parkas rudenį,
kurin Jūs bėgote kadais, svaiginami svajonių ir sapnų,
Ir džiūgavot, manydami suradę šalį lobių amžinų, —
Dabar klausykite: ruduo gyveniman jus budina!

Užlieja lietūs štai liepsnojančius jaunystės jūsų burtus,
Ir vėjas jūs svajones, kaip lapus, šit suverčia purvan.
O kai jūs stovit, lyg staiga pažadinti, nustebę ir apkurtę,
Jus paliečia nematoma ranka, ir šiurpas jus nupurto,
Tada suklupę be jėgų suklinkate: O Viešpatie, Aiman!


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai