Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1941 birželio 23 PDF Spausdinti El. paštas


Šį mėnesį sukanka 25 metai nuo 1941 birželio 23 dienos, kurią po vienerių metų okupacijos lietuvių tauta sukilo prieš sovietinius pavergėjus. Ši diena yra tokios pat istorinės reikšmės, kaip 1918 vasario šešioliktoji. Tautai laisvė yra nemažiau brangi kaip atskiram asmeniui, ir nėra tautinės laisvės be valstybinės nepriklausomybės. Šiomis pagrindinėmis tiesomis rėmėsi tiek 1918 vasario 16 aktas, tiek 1941 birželio 23 sukilimas.

Kasmet minime 1941 birželio mėnesio trėmimus ir vadiname tą mėnesį baisiuoju birželiu. Iš tikro buvo baisus toks masinis žmonių ištrėmimas į Sibirą, iš kurio daugeliui nebebuvo lemta sugrįžti. Tačiau dėl to nereikia pamiršti, kad tas pats 1941 birželis savo didvyrinėmis aukomis yra didingasis tautos sukilimo prieš okupantus mėnuo.

Birželio trėmimai skaudžiai simbolizuoja tautos kančią, kurią jai suteikė okupanto vykdomas smurtas. Ta kančia pribrandino tautą sukilti. Birželio sukilime tautos kančia išsiskleidė kovos ryžtimi. Nors ir buvo rengtasi sukilimui pogrindyje, visų pirma sukilimo sėkmę laidavo tai, kad visi buvo nusistatę nebekęsti, o pasipriešinti.

Nuo tautos atitrukusio režimo pasyvi kapituliacija, prarandant nepriklausomybę be kovos, liko tautoje žaizda. Reikėjo 1941 birželio sukilimo išdeginti tai žaizdai. 1941 birželio sukilimas atstatė tautos pasitikėjimą savimi pačia. Tai leido jai nebesugniužti nacių okupacijoj (kolaborantų beveik neturėjome). Tai padėjo pagrindą tautinei atsparai ir naujos sovietinės okupacijos nelemtyje.

Kartais pasigirsta naiviai arogantiškų svarstymų, ar "apsimokėjo" vieniems žūti 1941 sukilime, o antriems kristi kone dešimtmetį trukusioj partizaninėj kovoj. Savaime aišku, kad mirti niekada "neapsimoka". Bet kas nesibaimino nė mirties, tas tikėjo savo aukos prasme. Tačiau iš tiesų mirusieji patiki savo prasmę tiems, kurie lieka po jų gyventi. Todėl, užuot arogantiškai svarstinėjus tuos, kurie savo žmogišką didybę paliudijo didvyriniu besąlygiškumu, greičiau turime atsakyti, kiek savo kasdienybėje vertiname tai, dėl ko jie aukojosi. Atsakymas į šį klausimą ir liudys tai, kiek esame jų verti.

Visų pirma atsakymas į šį klausimą slypi jaunojoj kartoj. 1941 birželio sukilimas buvo pagrindinai jaunimo sukilimas. Todėl minėti jį — tai apeliuoti į tokią pat jaunatvišką ryžtį dabarty. Prasminga, kad 1941 birželio sukilimo 25 metų sukaktis sutampa su pirmuoju laisvojo pasaulio lietuvių jaunimo kongresu. Linkime šiam kongresui 1941 birželio 23 dvasia uždegti jaunimą šio meto lietuviškiesiems uždaviniams.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai