Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
HEIDEGGERISTŲ SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Balandžio 20-23 Drew universitete (Madison, New Jersey) įvyko M. Heideggerio filosofijos atstovų suvažiavimas. Besiklausantiems skirtos bemaž 400 vietų visos buvo užimtos. Aktyvių programos dalyvių buvo apie dvidešimt. Ne visi jie buvo filosofai. Jų tarpe buvo ir teologų, literatų ir psichologų. Tačiau jiems buvo būdinga heideggerinė orientacija. Buvo susirinkę ne vien iš šiaurinės Amerikos žemyno. Dalis jų buvo iš keleto Europos kraštų.

šis suvažiavimas liudija augantį susidomėjimą Heideggerio filosofija Jungtinėse Amerikos Valstybėse ne tik filosofiniuose rateliuose, bet ir platesniuose kultūriniuose sluoksniuose. Ypatingai yra įdomus Heideggerio minties skverbimasis į šių dienų teologiją.

Europoje susidomėjimas Heideggerio filosofija jau yra seniai prasidėjęs. Du žymieji teologai, kurie remiasi Heideggerio mintimi, yra europiečiai. Vienas jų yra Rudolfas Bultmannas (vokietis), antras —  Heinrichas  Ottas   (šveicaras).

Ottas buvo vienas iš pagrindinių dalyvių Drew'o universiteto susirinkime. Kai Bultmanno teologijoj centrinę vietą užima ankstyvosios Heideggerio filosofijos (Sein und Zeit laikotarpio) autentiškumo ir neautentiškumo problemos, tai Ottas vysto savo teologiją ant vėlyvosios Heideggerio minties pagrindo. Vėlyvasis Heideggeris yra ne tiek Būties, kiek Kalbos (Kalba Heideggerio filosofijoj turi skirtingą nuo kasdieninio jos supratimo prasmę. Paženklinti šitai prasmei tas žodis čia yra rašomas didžiąja raide) filosofas. Otto centrinė tema yra dialogas tarp Dievo ir žmogaus. Pagal jį, žmogus neveda ir nevaldo dialogo; jis jame tik dalyvauja. Dialogą veda ir valdo Dievas, žmogus atsiskleidžia ir atsiduoda dialogui ir tuo būdu jame dalyvauja. Dalyvavimas dialoge — ar jį vedant ar jam atsiduodant — yra asmeniškumo (per-sonhood) požymis. Ir Dievas, ir žmogus yra asmenys, nors tarp jų yra begalinis skirtumas.

Ne tik teologinės dalyvių grupės, bet ir visų kitų grupių dėmesyje buvo vėlyviausioji Heideggerio filosofijos fazė — poetinės minties ir Kalbos fazė. žymiausias kalbėtojas filosofinėje dalyvių grupėje buvo William Richardsonas, S.J., iš Fordhamo universiteto New Yorke. Pagal jį, žodis nurodo (zeigt) ir tuo būdu atskleidžia būtybę. Žodis visada yra kalbos žodis, bet nei Kalba, nei žodis nėra žmogaus kontrolėje. Kalba principiškai yra Būties kalba, ir žodis principiškai yra Būties žodis. Kadangi poetas yra žodžio meisteris, jis yra pagrindinis atskleidėjas (Zeiger). Tačiau savo atskleidimais jis yra kalbos tarnyboje, panašiai kaip ankstyvoje Heideggerio filosofijos fazėje žmogus yra Būties atsiskleidimo tarnyboje. Žmogus yra vieta (Da), kur Būtis (Sein) atsiskleidžia. Poezija yra tiesos (t. y. atsiskleidimo, arba aletheia) vieta.

Beda Allemannas iš Wūrzburgo (Vokietijoje) iškėlė metaforinį kalbos aspektą, žodis, nurodydamas ar atskleisdamas būtybę, tuo pačiu nurodo ar atskleidžia žodžių šaltinį — Kalbą (būtį). Pagrindinė metaforiškumo ar poetiškumo funkcija yra ne būtybės, bet Būties nurodymas ar atskleidimas.

Vincas Vyčinas iš Prince George (Kanadoje) sugretino poetinę kūrybą su filosofine mintimi. Abu, poetas ir mąstytojas, tarnauja Kalbai (Būties kalbai). Poetas jai tarnauja, iškeldamas ją į žodį. Poeto kelias prasideda Kalboje (žodžių šaltinyje) ir baigiasi žodyje, kuris atskleidžia būtybę. Tad jo kelias yra iš Būties į būtybę.

Kadangi žodis turi tendenciją nublukti — atitrūkti nuo Kalbos (būties kalbos) ir tapti žmogaus instrumentu, kuriuo jis paženklina būtybes, jis yra reikalingas atnaujinto savęs pagrindimo Kalboje (Būtyje), šitą funkciją atlieka filosofas. Filosofas pagrindžia būtybę žodyje, kuriame jis randa Būties (Būties kalbos, arba tiesiog Kalbos) pėdsakus. Tuo būdu yra teisinga sakyti, kad filosofas pagrindžia būtybę Būtyje ar žodį Kalboje, šitokiu pagrindimu filosofas tarnauja Kalbai. Jo kelias prasideda žodyje ir baigiasi Kalboje, arba prasideda būtybėje ir baigiasi Būtyje.

Savo tarnavimu Kalbai poetas ir filosofas gyvena kaimynystėje, nežiūrint skirtumo tarp jų. Jų kaimynystės erdvė yra Kalba. Būdinga yra tai, kad poeto ir filosofo kaimynystė iškelia Kalbos mitinį charakterį. Visiems yra gerai žinoma, kad poetiškumas ir mintis mituose yra glaudžiai susiję. Mitinė mintis yra poetiška, ir mitinė poezija yra filosofiška. Poezija ir filosofija yra susijusios Kalboje, o Kalba esmiškai yra mitinė kalba. Mitas yra raktas suvokti Kalbos — ir tuo pačiu poezijos ir filosofijos — esmę.

Julian Aguilera Marias iš Madrido (Ispanijoje) pasireiškė kaip gilus J. Ortega y Gasseto filosofijos žinovas ir jos proteguotojas. Pagal jį, Ortega y Gassetas jau 1914 metais suprato tiesą kaip atsiskleidimą. Ankstyvesnėj graikų filosofijoj toks tiesos supratimas buvo išreikštas žodžiu aletheia. Aletheia — tiesa kaip atsiskleidimas — yra viena iš centrinių Heideggerio filosofijos sąvokų.

Toliau savo paskaitoje J. A. Marias pateikė Ortega y Gasseto kalbos problemos sampratą. Kalba visada yra interpretacija. Interpretuoti reiškia žodžiu nurodyti į eilę kitų žodžių. Žodžių sankryža pagrindžia daiktų prasmę ir tuo pačiu pačius daiktus (nes daiktų prasmė reiškia daiktų atskleidimą). Vanduo (naudojant Marias pavyzdį) nėra tas pats daiktas vartojant jį kaip priemonę plovimui, plaukiojimui, ugnies užgesinimui, gėlių ar daržovių laistymui ar atsigėrimui. Daiktų prasmė grindžiasi žodžių sankryžoje, žodžiai yra sankryžoje, kadangi jie visada yra susiję. Jų susijimo erdvė yra kalba. Kalba — žodžių šaltinis — nėra žmogaus kalba, bet Kalba — Būties kalba. Aletheia yra Būties kalba. Aletheia yra Kalba.

Owen Barfieldas buvo žymiausias psichologinės grupės atstovas. Jis pabrėžė skirtumą tarp žmogaus savo paviršiuje ir savo gelmėse, lyg jame būtų du "aš": paviršiaus aš ir gelmių aš. Didieji kūriniai poezijoj, muzikoje ir filosofijoje yra gelmių "aš" sukurti. Paviršiaus "aš' tegali sukurti, kas madiška, trumpalaikiška, bet nieko nemirtingo. Didieji kūrėjai visose srityse prabyla iš savo gelmių, kurios yra svetimos jų paviršiaus "aš" atžvilgiu. Poetas niekada negali "pasiryžti" ką sukurti. Jis turi laukti ligi jo gelmių "aš" prabils. Šitoks prabilimas yra vadinamas inspiracija (įkvėpimu). Poeto žodžiai yra semiami iš tų pačių sferų, iš kurių yra kilę Rytų ir Vakarų mitai. Mitai yra pirminiai gelmių "aš" kūriniai, ir todėl juose slypi kalbos, poetiškumo ir minties pradmenys.

Drew'o universiteto heideggeristų suvažiavimas laikomas pavykusiu ir jo iniciatoriai numato išleisti leidinį su visomis jo paskaitomis.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai