Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIRDAS LANDSBERGIS   
ROŽĖ

Rože,
Mąstanti save
Varsų įvairumą,
Mintijanti
Lapelių susiklostymu,
Kaip mokslininko
Sakiniais.

Tavi krašteliai
Švelnūs, tartum bičių
Papilvės, tačiau
Kokia opi tavoji
Švelnumą gilyn,
Nelyg naujagimio
Paausė šalia senio
Plaštakos,

Atsiskleidžianti
Vien tik žinančiajam.
(Basa pėda panirus
Vandeny, iškyla
Mylinčiajam.)
Kas yra stipresnio
Užu tavąjį gležnumą?

Tu paslepi atskleisdama
Ir atskleidi paslėpdama,
Bet paslapčiausioji,
Kada balčiausioji;
Viena su snaigėm
Klystančiom pieno ąsotin
Pro pūgos siaučiamą
Skarą.

Ar tavo žalvarį menąs
Žvilgėjimas yra žinąs
Žvelgimas visaton,
O visata, sujungianti
Savy ledinį raštą
Su krauju? Vidurvasario
Vakarų varteliuos
Vakarojančių merginų
Tolimi balsai yra tavy,
Avies suskirdusios nagos
Sutrėškiama šermukšnio kekė.
Žarija, ugniakure, _
Merginų kojų nerimas
Prieš patį šokį,
Rudenio rusvam vėlyvume;

Sutingęs šoki,
Išbaigtas ir niekados
Nesibaigiąs;
Žemės goda
Dar sujungta
Virkštim su
Gimdytoja;

Saulės neriamu
Gyslelių nėriniu,
(Visi mes tos
Pat medžiagos),
O rože, siekianti taikos,
Ir lygsvaros,
(Visi mes,
Visi),

Kaip išsakyt
Tave, kuri
Esi?


RANKOS

Tarp mano rankos
Ir tavosios
Tėra atodūsis
Dvejojimo.

Žinok, žinok, o
Būsimoji mylimoji:
Rankos, sunkios,
Kaip esa, apsunkina
Rankas lytėjimu,
Mylėjimu. Klausyk
Javų bangos drebėjimo
Ant lauko mylinčios krūtinės.
Dienų dienomis vienas
Kitame. Niekad,
O, niekad:
Viena.
Žiūrėki,
Saulės sužydėjime
Ir sodų svaigulyje
Glūdi vakaro artėjimas
Ir medžio sutrūnijimas.

Tu neklausai, šypsodamosi
Pajudi. O, džiaugsme,
Mano rankos Ir tavosios
Jau nebeskiria dvejojimas.
Priglusk, arčiau priglusk,
O, mylimoji.
Sunertom rankom
Mes žiūrėsime
Į sodus, saulę, javus
Ir gęstančią
Vėsumą.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai