Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
A. NORIMO APYSAKA JAUNIMUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Kulbokas   
Andriaus Norimo pernai Kultūros fondo Čikagoj išleista apysaka "Be namų" JAV LB švietimo tarybos konkurse jaunimo literatūrai 1965 yra pasidalijusi antrąsias premijas su J. švaisto pasakų knyga "šaunus penketukas".

Imperatoriaus Zigmanto pasiuntiniai veža Vytautui karališkąjį vainiką. Tarp pasiuntinių yra lietuvis Steponas Galminas, bažnytinio Konstancos susirinkimo metu pamilęs vieno vokiečių pirklio tarnaitę lietuvaitę, ją vedęs ir likęs imperatoriaus tarnyboje. Jo sūnus Jovilas, 13 m. berniukas, slapta vejasi pasiuntinius ir tėvą ir juos įspėja dėl lenkų pavojaus. Lenkai nakčia ir puola, atima vainiką, Steponą sužeidžia ir su kitais pasiuntiniais pavergia, nuveda Italijon ir Genujoj parduoda vergais laivo kapitonui italui. Laive Jovilas susidraugauja su buvusiu piratu Pedro, moko jį lietuviškai, o pats iš jo mokosi ispaniškai. Steponas nuo žaizdos laive miršta. Laivą užpuola piratai. Jų vadą Pedro pažįsta ir užtaria Jovilą. Juodu piratų vadas Romero pasiima į savo laivą, italą kapitoną nužudo, jo laivą padega. Piratai nuplaukia į Vanagų (Azorų) salą; ten slapta Romero buveinė ir jo žmona su dviem dukterim. Jovilas čia paliekamas maisto tiekėju; susimyli su Pedro dukterimi Klara, ją išmoko lietuviškai. Bet sugrįžęs iš piešimo kelionės, Romero, išdidus ispanas, pasipriešina jaunuolių meilei, paima Jovilą į laivą; laivas audroj žūsta, bet Jovilą, vos gyvą, bangos išplauja humaniškų indėnų saloje, čia Jovilas dėl savo jėgos, sumanumo ir žmoniškumo visų mylimas. Bet savo draugo indėno sesers neveda, nes vis tebemyli Klarą. Pasenęs pasitraukia į senelių salą, susilaukia europiečių — Kolumbo ekspedicijos, bet lieka mirti tarp pamiltųjų indėnų.

Apysaka skirta jaunimui ir jam patiks. Jos fabula sumaniai supinta, yra akcijos. Autorius parodo įdomų pasaulį, užgriebia Lietuvos istorijos svarbų momentą ir susijusi su Amerikos atradimu. Svarbiausia, gyvai vaizduoja jaunuolio gyvenimą didžiausiuose pavojuose, visko netekusį, bet ištikimą tėvo įdiegtai religijai, dorovei, pasiilgusį nematytos tėvų žemės.
šiuos kilnius jausmus ir mintis Jovilui įdiegia tėvas. Jie abu ilgisi Lietuvos. Tėvas pasakoja apie Lietuvos senąją religiją, apie Vytautą, su sūnumi kalbasi lietuviškai. Jovilas išmoko lietuviškai ir piratą Pedro ir mylimą mergelę Klarą, kuriai pasakoja apie Lietuvą, Vilniaus įkūrimą, Birutę, Vytautą ir Jogailą. Jovilas norėtų grįžti į Lietuvą ir kovoti Vytauto įpėdinių karių tarpe. Jis labai prisirišęs prie tėvo; jį slaugo sužeistą, nepabėga ir nepalieka nelaisvėje, užstoja mušamą vergų prižiūrėtojo. Jovilas biaurisi žmonių pardavinėjimu, plėšikavimu, nenužudo nugalėto priešiškos genties indėno Patobo. Jaunuolis tvirtas ir narsus, nugali piktą šerną; jis maldingas ir taurus, skaisčiai myli Klarą. Bet jis nėra negyvas dorybių rinkinys, o tikras jaunuolis, tiesa, kiek suidealintas. Savo taurumu neatsilieka ir Klara. Gyvi ir įtikinami ir antraeiliai veikėjai: Romero, Pedro, italų kapitonas, Patobo ir kiti.

Yra vietomis neapsižiūrėjimų: italai valgo bulves dar prieš Kolumbą, Algirdas ir Vytautas vadinami broliais, apie Lietuvą sakoma, kad Lenkijos kunigaikščio valdoma. Kažin, ar vergų pirklys italas gali žinoti, kad Vytautas miręs? Įtartinai skamba posakis: "Nusiminę apalačai pirmą kartą pajunta krikščioniškąjį kilnumą" (183 p.). Prieškolumbiniais laikais jie taip negalėjo galvoti. Apie Romero laivo žuvimą sakoma šitaip: "Antroji nuomonė, jų pačių (piratų salos gyventojų — V. K.) nežinoma, yra teisinga, būtent, kad piratai yra pabėgę nuo portugalų persekiojimo, bet, užėjus audrai, visi yra žuvę vandenyne" (148 p.).

Autorius galėtų čia sklandžiau ir aiškiau pasisakyti. Kieno čia ta antroji nuomonė? Tur būt, autoriaus. Bet autoriui derėtų pasilikti šaly.

Neaiškių, netikslių bei netaisyklingų sakinių pasitaiko ir daugiau. Pvz.: "Laivo prakiurimas neramina ne tik kapitoną, bet ir visų piratu", "į dangų kuris niaukstėsi ligi stiprių audrų", kai mainų prekyba baigėsi cibonų nosių apnuoginimu"; "Klara, pasijutusi Jovilo nekreipimu dėmesio į ją... įžeista; "užmetė pamaldumą"; dėka tavęs
— tavęs dėka"; "nieko panašaus"
— visai ne; "daug ką išmokau iš knygų" — daug ko išmokau iš knygų; "už nužudymą girtame stovyje" — kad girtas nužudė, etc.
žodyno klaidos: pastovio — postovio (kitur vartojamo teisingai), sagtuvai — segtuvai, sagos ar sagtys, matomi — čia: matyti, nesimatė — čia: nebuvo matyti, bendrai — čia: apskritai, pundulio — ryšulio, prekių vertė susilpnėjo — prekių vertė sumažėjo, nukrito, paieškojimas — čia: ieškomas, išsma-luoti — ištepti derva, smala — derva, pajunta fiziniai — pajunta fiziškai, pribuvo — atvyko, saidokas — kilpinis, kol kas — tuo tarpu, plaktuko rankena — plaktuko kotas, retežėliu — grandinėle.

Rašybos klaidų taip pat pasitaiko, pvz., vienintelis — vienintelis, turbūt — tur būt, kur gi — kurgi, dažniausia — dažniausiai. Labiau atsidėjus reikėtų ir skyrybos žiūrėti. Apstoka ir spaudos riktu.

Autorius pataiko jaunimui rašyti, tik turėtų pasirūpinti stiliumi, kalba bei rašyba.
Vladas Kulbokas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai