Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVIŲ KALBOS TARMIŲ CHRESTOMATIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Skardžius   
. Zinkevičius savo kapitalinėj Lietuvių dialektologijoj (Vilnius, 1966) aprašo ir aiškina atskirus lietuvių tarmių dalykus, bet jų tekstų visai neduoda, šį uždavinį dabar su kaupu atlieka pernai Vilniuje išleista chrestomatija Lietuvių kalbos tarmės. Tai yra pirmas stambiausias šios rūšies darbas (517 psl.), kokio lig šiol dar neturėjome. Jo sudarytojai yra: E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė ir A. Vidugiris, o redaktoriai — E. Grinaveckienė ir K. Morkūnas. Tekstų duota bent 643 — iš visos dabartinės Lietuvos ir iš dalies iš Gudijos
ir Lenkijos, kur dar esama kiek lietuvių, pvz., iš Breslaujos, Apso. Gervėčių, Lazūnų, Armoniškių, A-savos, Rodūnios, Zietelos, Punsko ir kt. Transkripcija vartojama beveik tokia pat, kaip ir Lietuviu kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos, tik taikantis prie techninių galimybių buvo pakeisti arba papildyti atskiri dalykai; tačiau sudarytojams nepavyko kaip reikiant išlyginti visus įvairius užrašinėtojų transkripcijos nevienodumus; pvz. kai kurie vienodi garsai žymimi skirtingais rašmenimis arba, priešingai, skirtingi atskirų tarmių garsai pažymėti vienodai, šios chrestomatijos tarmių klasifikacija visiškai skiriasi nuo Z. Zinkevičiaus: šis vartoja savotiškai pakeistą A. Baranausko klasifikaciją, o chrestomatijos sudarytojai yra pasilikę prie tradicinės, t. y. K. Būgos ir A. Salio patobulintosios, K. Jauniaus klasifikacijos; pvz., jie skiria tris žemaičių patarmes — dounininkus, dūnininkus bei donininkus, o aukštaičių po senovei randa keturias tarmes—vakarų, vidurio, rytų aukštaičių ir dzūkų; taigi čia grąžinami viduriniai aukštaičiai ir dzūkai, kurių tarmių A. Girdenis su Z. Zinkevičium linkę nebepripažinti.

Visa ši chrestomatija sutvarkyta gana rūpestingai. Pradžioje aprašoma vartoj amoj i transkripcij a. Toliau (15-40 psl.) pateikiama tarmių klasifikacija ir jų trumpa, bet aiški apžvalga. Po to eina žemėlapis, kur sužymėtos tarmių ribos, beveik tokios pat, kaip ir A. Salio 1933 m. nubrėžtosios, ir tos vietos, iš kurių chrestomatijoje pateikti tarminiai tekstai. Didžiausią knygos dalį (41-404 psl.) sudaro tekstai. Paaiškinimuose tiksliai pažymėta užrašymo vieta, teksto pateikėjas (jo amžius nurodytas toks, koks buvo užrašymo metu), teksto užrašyto jas ir užrašymo data; be to. dar nurodytas šaltinis, iš kur tekstas imtas, ir teksto registracijos numeris tame šaltinyje. Pačiame gale yra ilgokas žodynėlis 405-492 psl.), kur aiškinami tarminiai tekstų žodžiai, skoliniai ir svetimybės, kurių nėra Dabartinės lietuvių kalbos žodyne arba kurių reikšmė skiriasi nuo šiame žodyne nurodytosios; be to, jame pateikiami ir tokie žodžiai, kurie tik nedideliame plote turi būdingas sudaromąsias dalis (priesagas, priešdėlius) ir kaitomi ar kirčiuojami pagal kitą paradigmą, negu bendrinėje (literatūrinėje) kalboje. Taip pat dar pridėta tarminių tekstų bibliografija.

šioje chrestomatijoje duodamieji tekstai užrašyti daugiausia Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinių bendradarbių ir aspirantų, aukštųjų mokyklų lietuvių kalbos katedrų dėstytojų bei studentų ir atskirų lietuvių kalbos mokytojų. Daugumas tų tekstų užrašyti iš vyresniosios kartos žmonių, nes jie geriausiai yra išlaikę savo tarmės ypatybes. Jų, tų tekstu, tikslas yra "konkrečiais gyvosios kalbos pavyzdžiais parodyti būdingąsias dabartinės lietuvių kalbos formų fonetikos, gramatikos ir leksikos ypatybes, atskleisti pagrindinius jų specifikos bruožus, kai kurias jų tendencijas". Todėl anksčiau skelbtųjų tarminių tekstų į chrestomaciją nedėta. Ir tai kaip tik yra didžiai įdomu: palyginę kai kurių tarmių ankstyvesnius ir dabartinius užrašytuosius tekstus, lengvai galime pastebėti, kas tarp jų yra bendra ar skirtinga, štai subatėnų, mano gimtinės, tarmės tekstas, paskelbtas G. Ge-rullio Litauische Dialektstudien (1930) ir dabar išspausdintas šioje chrestomatijoje, rodo tam tikrų nevienodumų; pvz., pastarajame rašoma (vartoju įprastinę rašybą) nebėr, gi.ven'č'a (taškas apačioje žymi pusilgį balsį, o apostrofas — priebalsių minkštumą), aikštė, kor-vė. Bet seniau buvo tariama: ne-ba"r (ir neba"ra; čia dviem apostrofais žymimas balsio ilgumas), gi.vinč'a, gi.vins, aikšt'ae, korv'ae (galūninis balsis yra tarpinis tarp e ir a; tekste jau dėsningai rašoma: mo.tae, t. y. matė). Būdvardis šiltas (taip dabar rašoma-ir tekste) seniau buvo tariamas š'ul-tas; ar kas iš subatėnų seniau
Moksliniai istorijos leidiniai Lietuvoje dažniausiai pasirodo palyginti mažais tiražais, dėl to šios srities patrauklesnės knygos greitai išperkamos. Sakoma, kad J. Jurginio redaguota Vilniaus istorija (pirmas tomas), M. Jučo Lietuvos metraščiai, B. Dundulio Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV amžiuje praktiškai tapo bibliografinės retenybės Vilniuje jų pasirodymo dieną. Dalis šių knygų patrauklumo glūdi jų temos sutapime su bendru skaitytojų interesu ir susidomėjimu Lietuvos viduramžiniu laikotarpiu. Bet dabartinės Lietuvos istorikų vertingi įnašai į Lietuvos istoriografiją nesiriboja vien veikalais apie didingą viduramžinės Lietuvos valstybės praeitį. Pasirodo istorinių darbų, nelabai patraukliais pavadinimais ir neliečiančių Lietuvos senovės, kurie (gal jų pavadinimų dėka) nėra žaibo greitumu ištarė ir šiltas, aš nebeatsimenu. Tokios formos, kaip nebėr, gi.-ven'č'a, korvė ir kt., be abejonės, yra vėlyvesnės, veikiausiai jau bendrinės kalbos įtakos paveiktos.
Kaip iš šių ir daugelio kitų pavyzdžių aiškiai matyti, tarmės, kaip ir visa kalba, nuolat kinta, be paliovos niveliuojamos, ir juo toliau, juo daugiau. Todėl yra labai geras dalykas, kad buvo sugalvota visų žymesniųjų tarmių ir iš dalies net patarmių arba šnektų tekstus surinkti draugėn ir išspausdinti. Tuo padaryta labai didelė nauda ir praktikai, ir kalbos mokslui; dabartinių aplinkybių veikiamos, ilgainiui tarmės vis daugiau blanks, nyks. Jeigu laiku nebus suspėta kaip reikiant, nuodugniai užrašyti, tai labai daug jose slypinčio neįkainojamo turto žlugs kalbos mokslui. Ir visas kolektyvas, kuris rūpestingai paruošė šią chres tomatiją, padarė labai naudingą darbą: lietuvių kalbos tyrinėtojai jam bus didžiai dėkingi. Reikia manyti, kad šis gražus darbas tėra tik pradžia, ir toliau jis bus dirbamas vis plačiau, išsamiau ir specialiau. Linkime didžios sėkmės šiame darbe.
Pr. Skardžius

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai