Iš klasiškų eilėraščių
VASAROS NAKTYS
Šią naktį vandenų siuvėjos
girdėjo, kaip mieguistomis
sapnuodamas kalbėjo vėjas
su medžiais ir debesimis.
Šu-šu, šiąnakt kuplioji liepa,
kur auga kaimo vidury,
tyliau lapus šiurenti liepė,
strazdams pritilti liepė ji.
Šiąnakt, kai tik pakils mėnulis,
aptils kurklelių gaudesys —
sutruks žiedų geltonos siūlės,
ir liepa sukvepės, pražys.
PAVASARIO DAINA
Kaip gležnutis drugelis,
pasiilgęs dangaus,
bunda lapas ir kelias
iš lopšelio lipnaus.
Ak, kaip mažo lašelio
reikia laimei žmogaus! —
bunda lapas ir kelias,
ir mažytis kraštelis
mėlynuoja dangaus.
SVAJONĖ
Vis plaukia Reinas ramiai taip,
ir laukia, liūdi mergaitė.
Kad su bangom jis atplauktų,
gal ir mergaitė nelauktų.
Dabar — vis budi mergaitė,
vis teka Reinas ramiai taip . ..
ŽILVITIS
Nieks nematė — viens po kito
lapai žemėje nukrito,
taryt varis jie nubiro.
Kai ankstyvą spalio rytą
žmonės skubinos bažnyčion —
jau žilvitis buvo miręs...
LIKIMAS
O, greitai žvaigždelės
sužibs jau languos,
ir smilgų šluotelės
jau greitai sapnuos, —
tik tu viena
lauki, liūdi vis,
kai vakaras eina
ir gaubiąs naktis.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
