| |
|
|
|
LITUANISTINIS ŠVIETIMAS JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTYBĖSE |
 |
 |
 |
 Tiksliau pažinti dabartinį lituanistinio švietimo būvį rūpi kiekvienam lietuviui švietėjui, o taip pat ir kiekvienam lietuviui patriotui, šiam tikslui LB valdyba pereitų metų pačioje pabaigoje išsiuntinėjo per apygardų ir apylinkių valdybas lituanistinį švietimą liečiančių klausimų lapą. Deja, atsakė tik 26 lituanistinės mokyklos. (Tiesa, kai kurios vietovės apjungė net po kelias lituanistines mokyklas, sakysim, Clevelande — normaliąją šv. Jurgio parapijos mokyklą, šeštadieninę ir ketvirtadieninę — viduriniosios mokyklos mokiniams).
Šias mokyklas lanko 2538 mokiniai. Tai sudaro apie 55% lietuvių vaikų, kurie turėtų lituanistinę mokyklą lankyti. Lituanistiniu švietimu nepasinaudoja 2114 mokinių. Tai apie 45% lietuvių vaikų, kurie, esant visais atžvilgiais geroms sąlygoms ir geriems norams, tuo švietimu turėtų pasinaudoti. Žinoma, čia vaikai negali būti kaltinami, nes už tėvų tamsumą vaikai neatsakingi.
Šis vaizdas būtų dar tikslesnis, jeigu būtų atsiliepusios visos lituanistinės mokyklos, jeigu nebūtų pasilikusios už tylos uždangos net New Yorko, Waterburio, Hartfordo ir kai kurių mažesinųjų lietuviškųjų vietovių mokyklos.
12-koje iš minėtųjų mokyklų lituanistiniai dalykai jau įjungiami į bendrąją pamokų lentelę, o 14-je mokyklų (įskaitant ir šeštadienines ar sekmadienines mokyklas) šis švietimas vyksta už normaliųjų lietuvių parapijų mokyklų durų. Taigi jau arti pusės lietuvių parapijų mokyklų {traukia lituanistinį švietimą j kasdieninę mokyklos pamokų lentelę. Kunigams klebonams, kurie parodė gilų šio klausimo supratimą ir jį parėmė, čia tenka išreikšti ne tik gilią lietuviškosios širdies padėką, bet ir tikrą jais pasididžiavimą.
Mokyklose dėstomieji lituanistiniai dalykai ne visur vienodi, ne visur tie patys. Vienur tenkinamasi tik lietuvių kalba, kitur — ir liet. literatūra, o dar kitur aptinkama ir Lietuvos istorija, ir Lietuvos geografija, ir liet. tautodailė bei menas, o taip pat dainos ir žaidimai.
Visa mokinių masė—pradžios mokyklos. Vidurinių mokyklų mokiniai į lituanistinį mokymąsi yra įsitraukę tik vietomis — Putname, Čikagoje, Clevelande, Hartforde. Vadinasi, ši idėja dar nėra nei pakankamai išplitusi, nei išpopuliarėjusi.
Dar mažiau išplitusi bei išpopuliarėjusi augštesniosios lituanistinės mokyklos idėja. Jeigu prisiminsime Annhursto Kolegiją (Putnam), kur praktikuojamas ir lituanistinis auklėjimas, ne vien tik lituanistinis mokymas, dažnas Lituanistikos Instituto organizuojamas lituanistines paskaitas (Čikagoj ir Philadelphijoj), lituanistų suorganizuojamas kiek dažnesnes lituanistines paskaitas bei studentų organizacijų progines lituanistines paskaitas didesniųjų studentų susitelkimų metu — tai ir visa.
Neišnaudojamos pakankamai lituanistiniam švietimui bei auklėjimui ir vasaros stovyklos. O gražiu pavyzdžiu čia galėtų būti N. Pr. Seserys (Putnam), kurios savo vasaros stovyklos įvedė tai į bendrąją lavinimo ir auklėjimo sistemą ir geba surasti žmonių, atliekančių darbą su geru nusimanymu, gebėjimu ir neabejotina sėkme. Artima linkme vyksta ir Ateitininkų S-gos organizuojamos vasaros stovyklos berniukams Marianapoly, tikrai sėkmingai vadovaujamos kun. V. Martinkaus. šitokios stovyklos tai jau tikra Dievo dovana ir lietuviškajam jaunimui ir lietuviams tėvams. Iš šitokių stovyklų vaikai sugrįš sustiprėję ne tik kūnu, bet ir lietuviškąja dvasia, nes kalbamieji lituanistiniai dalykai čia grindžiami ne primestinumu, o gyvumu, patrauklumu.
Programos. Jų klausimas šiuo metu sudaro dėstantiesiems gana didelių sunkumų. Nepriklausomos Lietuvos mokyklų programos neįkandamos, per sunkios. Kai kuriems dalykams, jau čia pasigamintos, yra bendrinės, nekonkrečios, taip pat per sunkios. Nors kai kurių mokytojų ir sakoma, kad laikomasi programų (bet nenurodyta kurių), tai, gerai pažįstančiam lituanistinės mūsų mokyklos realią padėtį, šis teigimas skamba naiviai. Kitų mokytojų šis klausimas visiškai apeinamas, o senų mokyklos vilkų stačiai sakoma, kad programų nesilaikoma. Aptinkame šiuo klausimu ir karčių pastabų bei minorinių motyvų, pvz.: "Paruoštos programos gal tiktų Lietuvoje, bet ne čia tremtyje". "Lietuvių kalba vaikams darosi kaskart svetimesnė ir dabar ją tenka dėstyti ne kaip gimtąją kalbą, bet kaip svetimą". "Daug tremtinių vaikų jau sunkiai kalba lietuviškai, ir kiekvienais metais padėtis blogėja".
Taigi, konkrečių, dabartinėms sąlygoms gerai priderintų programų parengimas yra degantis reikalas, nors darbas yra didelis ir sunkus, reikalaująs ne vien itin gero pažinimo planuojamojo dalyko, bet ir gilaus metodinio nusimanymo, puikaus pačių konkrečiųjų mokyklinio darbo sąlygų pažinimo. O lituanistinių dalykų programos turi būti parengtos aštuonmetei pradžios mokyklai (atskiros normaliosios mokyklos tipui ir atskiros šeštadieninei mokyklai), taip pat keturmetei augštesniajai — vidurinei šeštadieninei mokyklai. Taigi, reikalinga 3 tipų programa kiekvienam lituanistiniam dalykui. Šitą didelį darbą galės atlikti tik sutelktinės seselių mokytojų ir naujai atvykusiųjų mokytojų jėgos, šis tikrai didelis, milžiniškas, daugeliui, ypač jo nedirbusiems, stačiai neįsivaizduojamai sunkus darbas laukia švietimo Tarybos pečių.
Lituanistinės mokyklos mokytojo pageidavimai, pareikšti 9 mokyklų anketose, čia jie visi susisteminti bei suglausti. Tačiau esame tikri, kad jie atitiks kiekvieno lietuvio švietėjo ir lietuvišku švietimu susirūpinusiųjų nuotaikas bei pageidavimus. Štai jie:
1. Kad lankytų lituanistines pamokas visi lietuvių vaikai.
2. Kad tėvai daugiau bendradarbiautų su mokykla (prižiūrėtų, ar vaikai rengia pamokas, ir pan.i.
3. Kad būtų visiems mokomiesiems dalykams vadovėliai ir visi vaikai būtų jais aprūpinti.
4. Kad būtų kiekvienam mokyklos tipui (taigi ir šeštadieninei mokyklai) parengtos atskiros lituanistinių dalykų programos.
5. Kad lietuviškos jaunimo organizacijos įtrauktų savo veiklon visą moksleiviją ir kad lietuviškų mokyklų vadovai stengtųsi vaikus ta linkme nukreipti.
6. Kad būtų parūpinta jaunimui jo amžių, išsilavinimą ir ypač jo žodyną atitinkančios ir jiems įkandamos literatūros.
7. Parūpinti vaizdingumo priemonių Lietuvos istorijai ir Lietuvos geografijai dėstyti.
8. Stengtis rengti lietuvių moksleivių platesnius (kur galima—sritinius) susitelkimus—šventes, iškylas, organizuoti pastatymus, sporto varžybas, skiriant prasiveržėliams premijas.
9. Mokytojai nepakankamai atlyginti, šituo turėtų daugiau susirūpinti lietuvių visuomenė, ypačiai lietuvių organizacijos. Tai padėtų į darbą įtraukti geresnių mokytojų.
10. Sukelti lituanistinio švietimo nuotaiką ir ją nuolat gaivinti, kad būtų galima išvengti ir to didžiojo mokinių "nubyrėjimo", pasitaikančio jau ir mokslo metų eigoje.
Kai kas taip pat kelia klausimą, kad lituanistinio švietimo ir patriotinio auklėjimo reikalui labai daug galėtų padėti specialus spaudos organas, skirtas šeimai ir mokyklai. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, šitai galėtų atstoti ir bendrinė spauda, jei tik ji šiai sričiai ryžtųsi skirti daugiau dėmesio ir vietos savuosiuose leidiniuose. Tai gal būtų tikslingiausia. Šiaip jau dėl kalbamųjų pageidavimų sveikumo ginčytis, rodos, būtų beveik netikslu. Galėtų būti knibinėjama tik jų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Manau, kad prie šių klausimų įgyvendinimo taip pat labai daug prisidės artimiausioje ateityje pradėsianti veikti švietimo Taryba.
Švietimo Taryba numatyta sušaukti pirmojo posėdžio šią vasarą — rugpjūčio 25 d. Į ją įeina mokymo bei auklėjimo darbą dirbančių keturių liet. vienuolijų atstovės — seselės, būtent, šv. Kazimiero, šv. Pranciškaus, Jėzaus Nukryžiuotojo ir N. Prasidėjimo; taip pat keturi Lietuvių Mokytojų Sąjungos atstovai ir Bendruomenės valdybos narys švietimo reikalams.
Keturios minėtosios vienuolijos jau sudaro Lietuvių Seselių Institutą, kuris savo posėdžius daro vasaromis. Tikėkimės, kad šis pirmasis švietimo tarybos posėdis išryškins pačią lituanistinio švietimo darbo kryptį ir nukaišios bent pagrindines šio darbo gaires. Taigi, nors gyvai, bet daugiau spontaniškai tebetekąs lituanistinio švietimo upelis įgaus raiškesnes bei stilingesnes formas ir neabejotinai užsitikrins didesnę sėkmę.
Baigdamas savo itin suglaustas pastabas apie lituanistinio švietimo būvį JAV, noriu pridėti, kad šiandien atsidūrę įvairių tremties rūpesčių bei ginčų sūkuriuose ir smulkiuosiuose kasdienos rūpesčiuose, mes dažnai beveik ir nepastebime to iš tikrųjų tylaus švietimo darbininkų triūso, formuojant priaugančiąja lietuvių kartą, tyliai, bet intensyviai pilant lietuvybės išlaikymo platformą. Juo džiugiau, jog visa tai daroma vien anais sumetimais, kad ir būsimosios mūsų kartos išliktų lietuviškos bei krikščioniškos ir nuo savo tėvų žemės, nuo savo kraujo brolių bei seserų ne tik nenusigręžusios, bet įsirikiavusios į jų eiles.
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
