Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TAUTINĖS KULTŪROS IŠLAIKYMAS VYRESNĖJE KARTOJE PDF Spausdinti El. paštas
Su nuoširdumu lenkdamas galvą čia esantiems kultūrininkams, keliais žodžiais mėginsiu pasisakyti pavestu klausimu. Mano žvilgsnis bus kritiškas, o pasiūlymai — gana kuklūs.

Buvau prašytas pateikti konkrečių minčių — konkrečių, suprantu, įvykdomų. Kritiškas žvilgsnis jokiu būdu nereiškia smerkti tai, kas mus supa. O be to, smerkti, nors tai kartais daug lengviau, kaip išeities j ieškoti, studentui ir netiktų.

Tinkamesniam vieni kitų supratimui randu reikalą trumpai priminti lietuvių tautines kultūros sąvoką. Kiek minėta sąvoka bus šioje paskaitoje vartojama, ji reikš ne ką kitą, kaip vystymą bei saugojimą to, kas žodyje kultūra gali būti lietuviška. Norėčiau pastebėti, kad kultūra ir kultūrine veikla čia turėtų būti suvokta plačia prasme. Mūsų veikla išeivijoje nėra tokia, kad ji galėtų vadintis grynai kultūrinė, grynai visuomenine, grynai politine. Neretai ji tampa šių elementų mišiniu. Tad atleiskite, jei ir čia vietomis bus kiek nukrypstama nuo grynai kultūrinių gairių.

Išvystymas gerai organizuotos kultūrines veiklos išeivijoje — į tai noriu atkreipti ypatingą dėmesį — priklauso nuo vienų kitais pasitikėjimo ir lėšų sutelkimo. Kaip kiekviena organizuota veikla yra varoma tam tikrų vienetų, taip ir kultūrinei veiklai puoselėti turi būti vienetas, arba organizacija, kuris planuotų ir vykdytų visą šį darbą. Pradžia jau padaryta — mes "turime Lietuvių Bendruomenę. Reikia tik, kad ji visus apjungtų ir įsigytų visų pasitikėjimą.

Mūsų tautines kultūros išlaikymui labai reikalinga ir informacija apie Lietuvą. Nėra reikalo aiškinti panašios informacijos reikšmę. Mažos tautos atstovams tai beveik vienintelis ginklas rankose. Iš periodinių leidinių anglų kalba šiandien turime "Current News of Lithuanian Situation", kuris siuntinėjamas politinėms įstaigoms bei asmenims. Visiškai kito pobūdžio yra "Lietuvių Dienos". Šis žurnalas skiriamas daugiausia Amerikos lietuviams, kartais visai nebemokantiems tėvų kalbos ir, rodos, neplatinamas tarp svetimtaučių. Girdėti, jog ir Vlikas pradėjęs leisti anglų kalba biuletenį. Ypatingo dėmesio vertas Lietuvių Studentų Sąjungos leidžiamas kultūrinis — visuomeninis žurnalas "Lituanus", pasirodąs keturis sykius metuose ir platinamas tarp svetimtaučių šviesuomenės. Mano nuomone, kovojant už lietuviškos kultūros išlaikymą, labai naudinga būtų turėti anglų kalba leidinį, kuris išeitų mažiausia kas antrą mėnesį, būtų gausiai iliustruotas lietuviškos veiklos nuotraukomis, tą veiklą aprašytų, dėtų mūsų išeivijos veikėjų pasisakymus Lietuvos pavergimo bei jos laisvinimo klausimais ir būtų galimai plačiau skleidžiamas visoje amerikietiškoje visuomenėje. Tokiu būdu amerikiečiams jau turėtume du tvirtus leidinius — vieną gausiai iliustruotą visuomeninio pobūdžio ir vidutinio lygio, kitą (Lituanus) augštesnio lygio ir skirtą labiau rinktinei publikai.

Negeresnėje padėtyje yra ir informacija vienkartiniais leidiniais, arba knygomis. Paskutinių kokių dvejų metų bėgyje Studentų Sąjungos valdyba kai kuriems universitetams parūpino knygų apie Lietuvą anglų kalba, tačiau to nepakanka. Pastebėtina dar vienas dalykas — mūsų knygos apie Lietuvą dažniausiai apima beveik tūkstančio metų laikotarpį. Pro įvykius pralekiama, paliečiant juos tik bendrais bruožais. Mums labai trūksta išsamių studijų apie visą eilę įvykių — tiksliau: išsamesnių žinių apie kiekvieną mūsų istorijos laikotarpį. Jos būtinos mokslinių darbų parengimui. Svarbu atkreipti svetimtaučių dėmesį į mažiausiai nušviestus, tačiau mums gyvybiškai svarbius įvykius Lietuvos istorijoje, šiuo metu turime lietuvių profesorių, turime studijas baigiančio jaunimo — jie, dalinai apmokami, dalinai pasiaukojimo vedami, galėtų rašyti tais klausimais.

Tokie yra mano siūlymai, liečia spaudą. Tektų dar paliesti filmų klausimą. Ne vienam iš mūsų kyla mintis, kad propagandos tikslams filmo pastatymas, vaizduojąs mūsų krašto gyvenimą bei kančias ir siekimus, būtų neįkainuojamos vertės.

Palikę informacijos sritį, pereikime dar prie savo kultūrinių parengimų, skiriamų lietuviams ir svetimtaučiams. Tenka ypatingai iškelti didelių masinių parengimų vaidmenį mūsų kultūros išlaikymui. Čia paminėtinas Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos šį pavasarį suruoštas sąskrydis Vašingtone lietuvių kultūrai svetimtaučiams pademonstruoti. Gaila tik, kad jis ne visų lietuvių buvo tinkamai įvertintas. Mums svarbu, kad parengimai, nors ir nedažnai ruošiami, būtų puošnūs, didingi ir įspūdingi. Tik tokie palieka gilų įspūdį. Turime jau išsimušti iš piknikų bei kitokių panašių pramogų ir savo energiją pašvęsti ryškesniems sumanymams.

Norėčiau dar kalbėti ir apie kultūrinių vertybių išsaugojimą, perduodant jas kitiems. Yra būtina kuo rimčiausiai pasvarstyti bent dviejų gimnazijų steigimo klausimą. Reikia susirūpinti, ar jau nėra jokių galimybių tokias mokslo įstaigas išlaikyti Čikagoje ir New Yorke. Sunku įsivaizduoti, kaip mūsų tautinės kultūrinės vertybės gali būti jaunimui perduodamos, jam nemokant ar tik truputį mokant lietuvių kalbos ir nežinant to, kas lietuviui būtina žinoti. Perduoti gi tautines vertybes geriausia galima tik mokyklos suole. Ten jos ne tik perteikiamos, bet ir naujai kuriamos. Mūsų augščiausi ir įtakingiausi sluogsniai tokiomis gimnazijomis būtinai turėtų susirūpinti, nes vis daugiau pasitaiko studentų, žymiai geriau šnekančių anglų, kaip lietuvių kalba.

Beprasmiai būtų čia padaryti pasiūlymai, jei nebūtų paliestas ir jų įgyvendinimas, ypač glaudžiai susijęs su finansiniais ištekliais. Yra lietuvių visuomenėje darbų (informacijų ugdymas, gimnazijų steigimas) kurie turėtų lygiai rūpėti kiekvienam lietuviui. Tokiems darbams turėtų būti surasta ir lėšų. Pradžioje minėjau organizaciją, turinčią mūsų visų pasitikėjimą. Sukeliant pinigus gi, matau tik vieną išeitį — kiekvienam lietuviui apsidėti garbės mokesčiu. Kiekvienas lietuviškos šeimos narys turėtų įsipareigoti sumokėti apie 10 dol. per metus. Tai būtų lietuvybės mokestis. Iš jo susidarytų nemaža pinigų suma.

Labai svarbu ir pagarba vienų kitiems. Meilė žmogui turėtų grįsti mūsų veiklą. Dabartinėje laikysenoje vieni kitų atžvilgiu rimtas darbas nebus įmanomas. Vieni kitais pradėsime visiškai nebepasitikėti.

Mūsų gyvenime ypatingai svarbų vaidmenį turi spauda. Kadangi dažnai jos laikymasis nėra pavyzdingas, tad ir Įtaka į visuomenę dažnai nėra teigiama. Turint gerų norų ir švelninant laikraščių toną, būtų galima daug pasiekti.

Baigdamas savo žodį, suglaustai siūlysiu įsigilinti į dabarties sunkumus ir vieningai jieškoti išeities. Tokiems dideliems darbams atlikti vieninga veikla yra būtina. Įžvelgdami jos reikalą, turime patys save griežtai apvaldyti santykiuose su kitų pažiūrų žmonėmis. Akivaizdoje labai svarbių uždavinių privalome telktis į organizacinį vienetą, kuris turėdamas visuomenės pasitikėjimą, atliktų svarbiausius darbus lietuvybės išlaikymo srityje.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai