Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PASTBOS PDF Spausdinti El. paštas
RUSŲ KUNIGAIKŠTIS IR PRANCŪZŲ BARONAS PAS ŽEMAITIJOS ŪKININKĄ

Įdomiuose kan. M. Vaitkaus atsiminimuose iš seminarijos laikų (AIDAI Nr. 5, 1956 m.) yra paminėtas jo apsilankymas pas Švėkšnos kleboną, vėliau prelatą Julių Maciejauską, mirusį 1947 m. Los Angele, kur jis įsteigė lietuvių parapiją. Tuo laiku švėkšnon buvo atvykęs Vilniaus generalgubernatorius, kunigaikštis Sviatopolk-Mirskis. Atsiminimus apie šį įdomų vizitą norėčiau kiek papildyti ir atitaisyti mažus netikslumus. Apie jį man teko daug ką girdėti iš svečiavusių kunigaikštį grafų Platerių, iš dalyvavusio jo priėmime mano tėvo dr. Rugio ir iš senesnių švėkšniečių.

Kunigaikštis Sviatopolk-Mirskis buvo kilęs iš Lietuvos didikų šeimos, kurios dalis liko katalikai. Vienas jų, dekanas Sviatopolk-Mirskis, buvo Mogilevo arkikatedros klebonu ir 1918 metais buvo bolševikų žiauriai nužudytas kartu su dviem jį gynusiais policininkais.

Kunigaikštis Sviatopolk-Mirskis buvo viena iš kilnesnių rusų imperijos asmenybių, mėgiamas ir populiarus visuomenėje. Neilgai išbuvęs Vilniaus generalgubernatoriumi, jis buvo paskirtas Rusijos vidaus reikalų ministeriu. Tose pareigose jis pasižymėjo savo išmintimi, teisingumu ir gerumu ir todėl gal neilgai išbuvo tose savo pareigose.

Tas augštas Rusijos asmuo ir tuometinis Lietuvos valdytojas atvyko 1904 m. į svečius pas Švėkšnos dvaro savininką, grafą Adomą Platerį, kuris tais laikais buvo Vilniaus gubernijos bajorų maršalka (vadovu) ir turėjo labai augšto laipsnio vietą prie Rusijos caro dvaro. Kunigaikštį Sviatopolk-Mirskį, be jo svitos, atlydėjo Kauno gubernatorius Veriovkinas, geras ir palankus lietuviams , ir svečias iš Prancūzijos, etnografas baronas de Baye, Prancūzų Geografinės draugijos narys, susidomėjęs lietuvių tautos gyvenimu ir papročiais.

Ne tik kad paįvairinus augštiems svečiams laiką, bet kad ir supažinus Juos ir jų palydovą prancūzų mokslininką su mūsų kaimiečiais ir jų gyvenimu, buvo suorganizuotos vaišės ir iškilmės žemaitiškame sodžiuje. Vaišes suruošė savo gražiame ūkyje, artimame Švėkšnai Alseikių kaime, pasiturįs ir susipratęs ūkininkas Urbonas. Tai buvo pagarsėjęs šioje apylinkėje, kartu su ūkininku Bliūdžiumi, kontrabandininkų "karalius". Juodu daug pasidarbavo, kartu su dr. Rugiu, kaip knygnešiai.

Kunigaikštis su visais savo palydovais kelias valandas svečiavosi gražiame Urbono ūkyje. Svečiai klausėsi lietuviškų dainų ir gėrėjosi kaimiečių šokiais. Jie stebėjosi ne tik lietuvišku svetingumu, bet ir puikiu priėmimu, kuriame kunigaikštis ir svečiai buvo net šampanu vaišinami. Jau nepriklausomybės laikais man pasakojo viena iš dalyvių dainininkių, Klumbienė iš Vilkų Kampo kaimo, kaip svečiams patiko kaimiškas vaišingumas ir padainuotos dainos, kaip jie gėrėjosi šokiais ir rūbais ir koks malonus buvo kunigaikštis ir kiti augšti svečiai.

Kunigaikštis apžiūrėjo ir didžiulės ir gražios Švėkšnos bažnyčios įpusėtą statybą ir aplankė kleboniją. Per šį vizitą jį turėjo matyti kan. M. Vaitkus.

Kaip teko girdėti, kunigaikštis Sviatopolk-Mirskis visuomet maloniai prisimindavo savo svečiavimąsi Švėkšnoje ir jam suruoštas Alseikiuose pas Urboną vaišes.

Baronas de Baye, grįžęs į Paryžių, 1905 metais padarė platų pranešimą apie Lietuvą garsioje taislaikais Prancūzų Geografinėje Draugijoje.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai