Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KANADOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ PDF Spausdinti El. paštas
Svečiuose pas kaimynus.— Bendruomenes Taryba—vienintelis vyriausias organas. — Gyvenimiškas jo sudarymo būdas. — Žvilgsnis j Bendruomenes darbą. — Sunkumai ir rūpesčiai. — Linkėjimai.

Teko būti pakviestam ir dalyvauti Kanados Lietuvių Bendruomenes III Tarybos I sesijoj, įvykusioj 1957 m. sausio 19 ir 20 d. Toronte. Malonu buvo atlankyti artimuosius kaimynus, su kuriais JAV Lietuvių Bendruomenę sieja ne tik tie patys tautiniai siekimai, bet ir užsimezgusiu tarpusavio bendradarbaivimo šildanti nuotaika. Dirbdami tą patį lietuvišką darbą, galime taip pat ir vieni kitų patyrimu pasinaudoti. Štai kodėl šio atsilankymo proga norisi pasidalinti vienu kitu įspūdžiu bei pastaba, galinčia būti naudinga ir JAV Liet. Bendruomenės gyvenimui.

JAV-ėse darbas yra dirbamas pasidalinimo pagrindu: Altas yra Lietuvos   laisvinimo   reikalams, Balfas — užjūrio lietuvių tremtinių šalpai, Lietuvių Bendruomenė — (daugiausia) kultūriniam darbui. Tokio pasidalinimo nėra Kanadoje — ten visi lietuviški reikalai telkiami viename vyriausiajame organe, Lietuvių Bendruomenės Krašto Taryboje. Todėl "Tėviškės Žiburiai", pasitikdami naujai išrinktą Kanados LB Krašto Tarybą, savo vedamajame jos vaidmenį ir reikšmę apibūdina:

"Krašto Taryba renkasi su pilnu autoritetu, su pilnais įgaliojimais kalbėti visos Bendruomenės vardu ir tvarkyti visus jos reikalus. Pagrindinis jos uždavinys patikrinti Bendruomenės organų praeitų metų veiklą, aptarti veiklos metodus, numatyti ateinančių metų uždavinių eilę bei priemones jiems siekti ir išrinkti naujuosius organus. Visos keturios buvusių Tarybų sesijos rodė, kad darbo metodai nusistovi, kad keliai daugeliui atvejų jau surasti, tad ir Krašto Tarybų darbas kiekvienoje sesijoje vyko vis sklandžiau ir sklandžiau" (1957 sausio 17 Nr. 3).

Iš tikrųjų tokiame viename vyriausiajame organe, visų lietuviu pripažintame ir netrukdomame iš  šalies, glūdi Kanados Lietuvių Bendruomenės jėga, bet, kaip matysime vėliau, čia pat slypi ir tam tikri pavojai bendruomeniniam vieningumui.

*

Kanados LB Krašto Taryba yra sudaryta ne vienu pagrindu. Didžioji jos narių dalis yra renkama visų lietuvių visuotiniais rinkimais. Toliau Krašto Tarybos nariais yra apylinkių atstovai (po vieną nuo kiekvienos apylinkės). Iš mandatų komisijos pranešimo susidarė vaizdas, kad sprendžiamuoju balsu Krašto Tarybos posėdžiuose taip pat dalyvauja ir Krašto valdybos (centrinės) nariai.

Šitoks Krašto Tarybos sudarymas gal ir nėra nuoseklus formaliniu atžvilgiu (jos nariai nėra "lygūs" pagal jiems pareikštą pasitikėjimą — vieniems tas pasitikėjimas suteiktas visų lietuvių per visuotinius rinkimus, kiti teatstovauja tik sritiniams LB vienetams — savo apylinkėms, Krašto valdybos nariai teturi pasitikėjimą tik Krašto Tarybos, nes yra jos išrinkti), tačiau yra gyvenimiškas: šitaip sudarytoje Krašto Taryboje iškyla ir atsispindi visi gyvieji Bendruomenės reikalai — į posėdžius nariai ateina su asmeninė patirtimi, su patiriamais bei pergyvenamais sunkumais, pagaliau ir su džiaugsmą bei pasiryžimą keliančiais laimėjimais, šitokia Taryba yra geriausias pačios Bendruomenės atspindys. Taikantis prie gyvenimo reikalavimų, kartais naudinga atsisakyti teisinių formalinių dėsnių, ir Kanados Lietuvių Bendruomenė, mums matos, pasirinko paties gyvenimo rodomą kelią.

Gyvenimiškumą liudijo ir Krašto Tarybos posėdžiai: nariai jiems rodė reikiamo dėmesio. Pvz. iš 30 rinktųjų Krašto Tarybos narių posėdžiuose dalyvavo 27 — pasigėrėtinas pareigingumo pavyzdys! Nuostabu, kad šio pareigingumo daug mažiau teparodė pačios apylinkės: iš 23 sąrašuose turimų apylinkių (trys esančios mirusios) Krašto Tarybos posėdžiuose tebuvo atstovaujamos vos 8. Krašto valdybos nariai dalyvavo, rodos, visi. Ir visas šis sudėtinis vyriausiasis Bendruomenės organas pasirodė esąs veiklus, gyvas ir pajėgus spręsti visus iškilusius klausimus. Kaip teisingai pastebima "Tėviškės žiburiuose":

"Aptartinų reikalų atsirado vis daugiau ir daugiau. Krašto Taryba, norėdama juos visus pasvarstyti bei įsakmiai išspręsti, turėtų savo sesiją užtęsti bent porą savaičių. Deja, Tarybos nariai tegali užtrukti tik porą dienų. Taryba visdėlto suranda atsakymą į visus klausimus. Jų dalis nebūna suformuluoti, bet yra matomi iškilusių klausimų sprendimuose. Ir šiai KT sesijai būtų buvę ką svarstyti ir daug ilgiau, tačiau esminiai klausimai buvo atsakyti ir per ta trumpą poros dienų sesiją" (1957 sausio 24 Nr. 4).

Pastarasis pasisakymas kiek paryškina ir ta s sąlygas, kokiomis Kanados Lietuvių Bendruomenei (ir visoms bendruomenėms, neturinčioms apmokamų žmonių) tenka dirbti.

*

Apžvalgos rėmai nebeleidžia plačiau dirstelėti į Kanados Lietuvių Bendruomenės darbo plotus, kiek jie atsispindi Krašto Tarybos posėdžiuose. Vaizdui susidaryti tebus leista priminti tik pačius pranešimus. Juos padarė: Krašto valdybos p'rm. B. Sakalauskas, ižd. P. Kvedaras, Kultūros Fondo pirm. Iz. Matusevičiūtė, Šalpos Fondo pirm. V. Sonda, Politinio Komiteto vardu J. Kardelis, Garbės Teismo vardu L. Tamašauskas, Vasario 16 gimn. rėmėjų būrelių' vedėjas P. Lelis, Tautos Fondo Atstovybės pirm. L. Girinis-Norvaiša, apie politinę Mutual Cooperation League veiklą Aperavičius, apie Pabaltiečių Federaciją J. Simonavičius ir Jurkevičienė, Kontrolės Komisijos aktą perskaitė pirm. K. Andriuškevičius. Atskirų apylinkių veiklą apžvelgė: Montrealio Balzaras, Hamiltono Juozapavičius, Oakvillės Ramanauskas, Ottavos Paškevičius, St. Catherines Lianga, Toronto Simanavičius. Wellando Ulbinas, Fort Williamo Jasevičiūtė (raštu), Windsoro Januška. Taigi darbo plotai platūs, rūpesčiai aiškūs:

"Jei šiandien kas atsuktų mūsų laikrodį šešetą metų atgal". — pastebima 'Tėviškės žiburiuose' — "pasijustume labai nejaukioje aplinkoje — palaidoje bendruomenėje, be jokių tvarkomųjų organų. Kai šiandieną jau turime ketveris metus gyvavusios bendruomenės organus, mums tai atrodo taip įprasta, taip suprantama, tie organai, atrodo, yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalelė, kad mes ju nebepajėgiame net pastebėti"  (1957 sausio 17 Nr. 3).

*

Kad šis nusiskundimas ne be pagrindo, rodo Kanados LB Krašto Tarybos rinkimai. Jie praeina be didesnio dėmesio. Ir paskutiniuose Krašto Tarybos rinkimuose tedalyvavo vos 1737 lietuviai. 1951 m. gyventojus surašant, lietuviais Kanadoje teprisipažino 16,224 asmenys. "Nepriklausomosios Lieuvos", kito Kanados lietuvių savaitraščio, red. J. Kardelis lietuvių ten randa daugiau ir dėl balsavimo pasidaro nepalankias išvadas:

"Jeigu Kanadoje yra, kaip spėjama, 22-23,000 lietuvių, tai į Krašto Tarybą tebalsavo tiktai apie 8 procentai visų lietuvių. Tad tautiečių dalyvavimas Krašto Tarybos rinkimuose yra aiškiai nepatenkinamas".

Galima jieškoti įvairių pateisinamų tam priežasčių. "Tėv. žiburiai" pvz. nurodo (žr. 1957 sausio 17 Nr. 3), kad Kanadoje kai kuriose vietovėse (Port Credit) net savivaldybių rinkimuose tedalyvauja vos apie 3% turinčių teisę balsuoti. Bet šit'e nurodymai mus maža tepaguodžia. Atsimenant tai, kad bendruomeniniai visuotiniai rinkimai turi diegti mums visuomeninius įpročius ir pratinti prie demokratinės tvarkos, kanadiečių balsuotojų elgesys negali būti mums pavyzdys: lietuviai turi turėti ir daugiau sąmoningumo, ir rodyti daugiau pareigingumo. Todėl nesidomėjimas viešuoju lietuvišku savo gyvenimu mums yra ne kas kita, kaip pavojinga visuomeninė mūsų liga, kuria reikia visiems susidomėti ir kurią reikia laiku pradėti gydyti.

Mes taip pat negalime pritarti "Naujienoms", kurios nevengia kiekviena proga iš Bendruomenės rinkimų pasišaipyti. Pvz. ir dėl Kanados rinkimų jos rašo:

"Atrodo, labai demokratiška tvarka, bet iš tikrųjų tai yra demokratijos karikatūra... Taigi reikėtų gal pasvarstyti, ar yra tinkama ta organizacijos forma, kuria yra pagrista Bendruomenė" (1956 gr. 7 Nr. 288).

Svarstyti galima, bet tik konkrečius siūlymus. Kol kas ,'Naujienos" jų nėra pateikusios. Mums gi, susirūpinusiems po lietuvybės vėliava telkti lietuvius, tuo tarpu nežinoma geresnė forma už tą, kuri įgaUna aktyviai lietuviškame gyvenime reikštis kiekvieną lietuvį kad ir per visuotinius rinkimus. Ir kodėl toks reiškimosi būdas tėra t:k "demokratijos karikatūra"? Tad kas tada ne karikatūra ? aklamacija ? nominacija? oligarchija ? Ar "Naujienoms" tada "demokratijos karikatūra" ir Kanados savivaldybių rinkimai? Ar šitaio išrinkti savivaldybių organai pagal jas turi teisę vykdyti savo uždavinius ?

Tačiau ne demokratinę tvarką reikia smerkti, bet rūpintis jai visus lietuvius ugdyti. Nei Kanados savivaldybių, nei Lietuvių Bendruomenės rinkimai nėra "demokratijos karikatūra" — jie terodo tam tikrus negalavimus, kuriuos reikia šalinti. Tuo turėtų rūpintis ir "Naujienos".

*

Buvo sakyta, kad Kanados Lietuvių Bendruomenei tenka rūpintis visais lietuviškais reikalais — ne tik kultūriniais, ne tik šalpos, bet ir politiniais. Ten prie LB veikia ir Tautos Fondo atstovybė. Taisri Kanados Lietuvių Bendruomenėje labiau jaučiami politinio mūsų gyvenimo skersvėjai. Iš vienos pusės Krašto Taryboj buvo pareikšta nusistebėjimo, kad nauias Tautos Fondo įgaliot'nis buvo paskirta be Krašto Valdybos žinios, nors TF statutas numato jos rekomendacijos reikalingumą. Iš kitos pusės kaikurių apylinkių atstovų pranešimuose buvo konstatuota ta skaldvmosi bei nesutarimo dvasia, kuri į Bendruomenę ateina iš politinių mūsų sferų. Antai, Montrealio apylinkės atstovas savo pranešime paminėio atsiradusią krizę, kai Tautinė Sąjunga atšaukusi savo atstovą iš apvlinkės seimelio ir LAS — iš seimelio rinkiminės komisijos: tai buvęs protestas prieš seimelio daugumos nutarimą Vasario 16 minėjimo pajamas atiduoti Tautos Fondui, žodžiu, politinės negerovės darosi tomis povendeninėmis uolomis, kurios tampa pavojingos ramiai plaukusiam Kanados LB laivui.

Čia yra didelė bėda, ir Kanados Lietuviu Bendruomenei reikės didelės išminties bei apgalvoto atsargumo pro ją pralįsti. Kaikas posėdžiuose dėjo viltis į visą gydantį laiką, kaikas su pasireiškiančiomis negerovėmis siūlė kovoti Bendruomenės ribose, žiūrėdamas į savo kaimvnu padėtį, aš čia džiaugiaus, kad JAV Lietuvių Bendruomenė yra išvesta iš politinių vandenų.

Kanados Liet. Bendruomenei yra aktuali ir piniginė problema: reikalų daug ir įvairių, o pajamos nedidelės ir sunkiai tesurenkamos. Ir dar būdingas bruožas: didžioji jos surenkamų lėšų dalis nueina "į šalį", mažoji tepalieka pačios Bendruomenės reikalams. Pvz. Krašto valdyba turėjo tenkintis gavusi $1.432.11, Kult. Fondas — $1,837.22, o Tautos Fondui vien pereitais metais buvo surinkta ir atiduota $4,179.08 (per 9 veiklos metus $33,382.00), Vasario 16 gimnazijai remti per 23 būrelius iš viso surinkta ir išsiųsta jau apie $25,000.00. Tai centrinių organų apyvartos vaizdas. Apylinkės rūpinasi, žinoma, daugiausia vietos reikalais, ir tokia Hamiltono apylinkė vien švietimo reikalams surenka ir išleidžia apie $2,000.00 per metus.

Pabaigai prisimenu tuos žodžius, kuriuos sakiau JAV Lietuvių Bendruomenės vardu sveikindamas naujai susirenkančią Kanados LB Krašto Tarybą: Esame kaimynai. Bet to dar maža: turime būti geri kaimynai. Turime mokėti gyventi bendrais džiaugsmais ir bendrais rūpesčiais. Per Dainų šventę, Kultūros Kongresą, Susiartinimo Šventę prasidėjęs mūsų bendradarbiavimas tesipuošia naujais užsimojimais ir laimėjimais. Džiaugiuos Kanados LB Krašto valdybos nauja iniciatyva pasikviečiant JAV LB reprezentantą į Krašto Tarybos posėdžius. Tai dar vienas sveikintinas žingsnis tarpusavio artėjimo kelyje. Pač'ai Krašto Tarybai ko geriausios sėkmės Kanados Lietuvių Bendruomenės siekimus ir uždavinius vykdant!
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai