Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
INOCENTO IV LAIŠKŲ RINKINYS APIE PABALTIJO KRAŠTUS PDF Spausdinti El. paštas
Garsus pranciškonų-konventualų istorikas italas Tëv. G. Abate, 1955 m. sudarydamas tikslesnį Paduvos šv. Antano konventualų vienuolyno bibliotekos senų kodeksų inventoriaus katalogą, netikėtai atrado XIII šimtmečio dokumentų rinkinį, kuriame yra ir 283 popiežiaus Inocento TV (1243-1254) laiškai ar, geriau tarus, laiškų juodraščių nuorašai. Savo radinį rimtai išstudijavęs ir patyręs, kad šis membranoje apie 1247 m. rašytas kodeksas turi daugelį iki šiol nežinomų dokumentų, Tėv. G. Abate paruošė jo santrauką registro formoje ir, parašęs išsamų straipsnį ("Lettere "secretae" D'Innocenzo IV e aitri documenti in una raccolta inedita del sec. XIII"), paskelbė jį pranciškonų mokslo žurnale "Miscellanea Francescana" (1955, f ase. III, 317-373). Apie tai patyręs, kitas italų istorikas, Luigi Berra, savo straipsniu ("Lettere inédite di Innocenzo IV", įdėtu "L'Osservatore Romano", 1956, 5 nr., 3.), iškėlė didelę atrastųjų dokumentų reikšmę Inocento IV biografijai ir apskritai viduramžių istorijai.

Mums šis Inocento IV laiškų rinkinys yra tuo svarbus, kad jame yra net 24 laiškai, netiesiogiai liečia anų laikų Lietuvą, kai buvo stengiamasi patraukti ją į krikščionybę. Tiesa, dalis šių dokumentų mums yra žinoma iš likusių originalų, ištisai išspaudintų Dogielio, Bungės, Sbaraela-Eubcl ir Napierskio istorinių dokumentų rinkiniuose ar Potthast, Bremond ir Berger registruose. Bet gali būti ir tekių, kurie į šiuos rinkinius ir registrus nepateko, dėl to istorikams visuome't bus pravartu žvilgterti į Tev. G. Abate atrastųjų dokumentų registrą arba į ištisus jų tekstus, kai Paduvos universiteto prof. Paolo Sambin, atradėjo prašomas, juos bus paruošęs spaudai ir išleidęs su visu kritišku  aparatu.

Visi šie Inocento IV laiškai rašyti Lijone, Prancūzijoje (1245-1247). Jie skirti Prūsijos ir Livonijos vyskupams, Vokiečių ordinui, Prūsijos, Livonijos, Mozūrijos, Pomeranijos kunigaikščiams ir kitiems valdovams bei jų valdiniams. Jais popiežius gynė skriaudžiamuosius, dėjo pastangų atversti netikinčiuosius, stiprino neofitus, tvarkė besikuriančios bažnyčios hierarchiją ir jos beneficijas.

Skriaudžiamuosius popiežius gina dviem laiškais, kurie registre pažymėti 22 ir 23 numeriu. 22 laiškas prasideda "Venerabili Fratri nostro episeopo Osilen", o 23 "Ut pacem faciatis in finibus terrae vestrae". Pirmasis rašytas Rygos vyskupui, kad jis sudraustų Osilijos (Ozelio) vyskupo skriaudikus, būtent jo katedros kapitulą, Dunemundės cister-sus, jų abatą ir kelis Rygos miesto gyventojus. Antrasis skirtas Livonijos ordinui, kad gintų neofitus nuo pagonių užpuldinėjimų.

Apaštalavimo reikalus Inocentas IV liečia šiuose laiškuose: 55 "Ne desinat qui populis", Prūsijos arkivykupui, domininkonui, leidžia naudotis savo ordino brolių pagalba, 79 "Aeterni reg's vieteriosum vexillum", tam pačiam arkivyskupui suteikia privilegiją, kad, jam kur vykstant, prieš jį būtų nešamas kryžius, 114 "Ne humani generis inimicus", augštos kilmės damai Elycai, Kelno arkivyskupo ir Žemgalos vyskupo Arnaldo patariamas, leidžia pasirinkti nuodėmklausį, 130 "Balsamum quod", Prūsijos arkivyskupui siunčia indą balsamo ir liepia jį išdalinti kitiems vyskupams.

Prūsijos arkivyskupo Alberto Suerbeer, O. P., paskyrimo ir jo ankstyvesnes arkivyskupijos re'kalai tvarkomi šiuose laiškuose: 50 "II-lius patrisfamilias provocati exemplo",. pranešama Prūsijos, Livonijos, Estijos, žemgalos ir Torno vyskupams ir kunigaikščiams, kad Prūsijos arkivyskupu atkeliamas Airijos Armagho arkivyskupas, ir visiems įsakoma su meile jį priimti ir jo klausyti; 53 "Universis praesentes", įsakoma padėti Prūsijos arkivyskupo pasiuntiniams; 62 "Dilecti filii ecclesiae Glororen", trims vyskupams pavedama konsekruoti naują vyskupą, buvusiai Prūsijos arkivyskupo vyskupijai Airijoje; 64 "Candor lucis aeternae", kreipiamasi į Anglijos karalių Henriką III, kad leistų buvusiam Armagho metropolitui, dabar Prūsijos arkivyskupui, naudotis jam priklausomomis pajamomis.

Nors pagal popiežiaus patvirtintą Prūsijos-Livonijos vyskupų ir Vokiečių ordino sutartį 1/3 atimtų pagonių žemių turėjo tekti vyskupams, kaip pastovi beneficija, tačiau šios sutarties ordinas ir krašto administratoriai visai nesilaikė. Dėl to vyskupai nuolat skųsdavosi popiežiui, šiuo reikalu ir neseniai rastame Inocento IV laiškų rinkinyje yra net 9> laiškai  (registre 51, 52, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61 numeriais pažymėti), kuriais jis kreipiasi į uzurpatorius ir valdovus, kad jie grąžintų Prūsijos arkivyskupui priderančius laukus, kaimus, pilis ir kitokius turtus.

Kitus 5 laiškus Inocentas IV rašo Prūsijos ir Livonijos apaštališkam legatui. Taip pvz. 58 laišku "Caelestis Patris operibus", popiežius Prūsijos arkivyskupą skiria Prūsijos, Livonijos, Estijos ir Alzasijos legatu; 86 "Tamąuam vagientes pulli", praneša Prūsijos ir Livonijos tikintiesiems apie legato paskyrimą ir liepia jo klausyti; 87 "Cum operosi sollicitudo", tam pačiam legatui paveda valdyti vieną ' vyskupiją, kol jai bus paskirtas naujas ganytojas; 88 "Cum nonnumąuam episcopalis ministerii", ir 89 "Verbis competenter mutatis" suteikia jam teises priimti vyskupų atsisakymus nuo vyskupijų ir skirti tam reikalui vykdytojus. Pagaliau 245 laišku, "Ut paeis semina fructuosa", iš to paties legato reikalauja, kad būtų užlaikomos jam vadovaujant padarytos sutartys tarp Prūsijos bažnyčios prelatų iš vienos pusės ir kilmingųjų bei baronų iš kitos.

Popiežius tvarko ir Livonijos ordino vidaus reikalus. Antai 129 laišku, "Cum caritas, virtutum mater", Livonijos ordino broliams įsako klausyti komtūro skirto vikaro, kol jis paties komtūro nepaleis iš Romos kurijos.

Toks yra turinys tų neseniai Paduvos pranciškonų-konventualų bibliotekoje atrastų Inocento IV laiškų, kurie netiesiogiai liečia anų senų laikų Lietuvą.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai