Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
XVII Kanados lietuvių diena vyko St. Catharines X.9-10. Buvo jon suvažiavę lig-į 1000 žmonių: tiek buvo susipažinimo vakare šeštadienį, tiek sekmadieni pamaldose katedroje (pamokslą sakė prel. J. Bal-kūnas. lietuvius pasveikino vietos vvskupas T. J. McCarthy), tiek popietiniame posėdyje. Pastarajame iš kanadiečių kalbėjo vietos burmistras ir Ontario švietimo ministras, iš lietuvių — konsulas dr. J. žmuidzinas, prel. J. Balkūnas, PLB pirmininkas St. Barzdukas ir kt. Meninę programą sudarė 7 jaunimo ansamblių pašokti tautiniai šokiai. Rengimo komitetui pirmininkavo J. šarap-nickas. Kanados LB krašto valdybai šiuo metu pirmininkavo dr. S. Čepas.

Nors šiemet Kanados lietuvių diena vyko nuošaliame St. Catharines mieste, nemažiau sutraukė žmonių. Reikia ją laikyti sėkmingai praėjusia. Sveikintinas sumanymas ir šiemet, antrą kartą, programai pakviesti jaunimo ansamblius ir tuo būdu patraukti šventėn ir jaunimo.

Jaunimo programos dalis šiemet buvo oficialiai paskelbta Kanados lietuvių jaunimo II kongresu. Deja, šis vardas liko nepateisintas. Į susipažinimo vakarą, paprasčiau tariant, šokius, penktadienį susirinko jaunimo 100-150. Bet į kitą dieną vykusį simpoziumą jaunimo lietuviškaisiais klausimais besusirinko 30 -40. Ir tai dar iš spaudos neaišku, ar prie šio skaičiaus nepriskaičiuoti ir 9 simpoziumo vykdytojai. Be to, simpoziumas pradėtas valandą vėliau — matyti, labai nerangiai rinktasi. Bet vakare į "didįjį (t. y. visų) susipažinimo vakarą" vėl jaunimas "įsiliejo".

Tiesa, tai nieko naujo. Panašiai dedasi ir JAV bendrinės studentų sąjungos suvažiavimuose. Bet ar ne dėl to ši sąjunga faktiškai ir mirė? Natūralu jaunimui domėtis šokiais, bet šokių nepakanka. Jaunimas, kuris tik šokiais tesidomės, neišaugs subrendusiais žmonėmis nė tada, kai pražils. Reikia tai aiškiai pasakyti. Toks "kongresas", koks šį kartą buvo, teparodo, kad daugeliui mūsų jaunimo nerūpi nė savo pačių — jaunimo — lietuviškieji klausimai. Jiems gi buvo skirtas simpoziumas, ir jauni žmonės buvo pakviesti jam pravesti.

J a u n i m e . — 1972 metus, kuriais įvyksta Pasaulio lietuvių jaunimo II kongresas, PLB valdyba paskelbė jaunimo metais. Kongreso šūkis: "Jaunimo darbas ir širdis — lietuvių tautos ateitis". Neabejojamai teisinga mintis, tik gana banalokai išreikšta. PLB valdyba kviečia laisvojo pasaulio lietuvius 1972 jaunimo metais "savo dėmesį bei rūpestį skirti: 1. jaunimo ryžtui junsrtis į Lietuvos laisvės kovą nepriklausomai demokratinei Lietuvos respublikai atkurti. 2. tautiniam jaunimo ugdymui mokyklose ir šeimose, 3. lietuvių jaunimo organizacijų stiprėjimui, darbui bei tarpusavio bendradarbiavimui, 4. lietuvių jaunimo kultūrinei veiklai dainos, žodžio, tautinių šokių, scenos, sporto ir kituose vienetuose, 5. lietuvių spaudos skleidimui ir skaitymui jaunimo tarpe, 6. pasaulio lietuvių jaunimo mastu rengiamos IV-sios tautinių šokių šventės pasisekimui, 7. II-jo pasaulio lietuvių jaunimo kongreso sėkmingam įvykdymui".
— Pasaulio liet. jaunimo II kongreso Finansų komisijos pirmininkas dr. J. Kazickas sutelkė 35.000 dol., viename čikagis viešbučių X. 16 surengęs priėmimą — vakarienę būreliui savo svečių.
— Dainavoj X.22-24 vyko moksleivių ateitininkų studijų dienos, kuriose ateitininkų principus nagrinėjo kun. J. Staškevičius, dr. R. Kriaučiūnas, L. Gražulienė, buvęs MAS pirmininkas A. Puteris ir dabartinis vicepirmininkas A. Kuolas. Rytų apygardos moksleivių ateitininkų suvažiavime Patersone XI.6-7 paskaitą skaitė MAS pirmininkas Eug. Gir-dauskas.
— Jaunimo ansambliai gausiai vykdė savo koncertines išvykas: Čikagon X.23 buvo atvykęs Montrea-lio Gintaras, į Grand Rapids X.23 — Čikagos Grandis, Torontan X.24 — Detroito Šilainė, į Buffalo X1.7 — Hamiltono Gyvataras.
— Tęsiant sudaromą tradiciją Clevelande X.9 surengtas trečiasis abiturientų pristatymas visuomenei. Pristatyta apie 40 abiturientų.

M i r t y s . — Rochestery IX.23 mirė Petras Norkeliūnas, baigdamas 75-sius metus. 17 metų amžiaus emigravo Kanadon, 1923 persikėlė į JAV Rochesterin. šioj kolonijoj buvo pagrindinis visuomeninio gyvenimo judintojas. 25 metus pirmininkavo ALTos ir BALFo skyriams, mokėdamas sutarti ir su naujaisiais ateiviais.

— Čikagoj rugsėjo 26 mirė Lietuvos generalinis konsulas dr. Petras Daužvardis. Buvo gimęs 1895. DC.16. Į JAV atvyko 1914, čia 1922 baigė Valparaiso un-tą ir 1924 Vašingtono Georgetown un-to teisių mokyklą, 1924; teisių daktaro laipsni Įsigijo Čikagos John Marshall teises mokykloj 1943. Baigęs teises studijas, 1925 buvo paskirtas vicekonsulu New Yorke, 1937 perkeltas konsulu Čikagon.
Visuomeniško nusiteikimo žmogus, studijų metais veikė Katalikų moksleivių susivienijime (centro valdybos sekretorius ir pirmininkas 1920 - 23), Katalikų federacijoj, Lietuvos vyčiuose, 1924-25 dirbo "Darbininko" redakcijoj ir buvo Darbininkų sąjungos sekretorius. Perėjęs diplomatinėn tarnybon, tas pareigas vykdė ne kaip valdininkas biurokratas, o kaip žmogus, kuris iš širdies rūpinosi lietuviškaisiais reikalais. Lietuvos klausimais kalbėjo amerikiečiuose ir rašė jų spaudoje. Čikagoj lankė visus reikšmingesnius lietuvių suvažiavimus ir juose tardavo savo protingą ir nuoširdų žodį. Savo šiltumu ir paprastumu darė draugus iš visų, su kuriais susitikdavo.

— Kaune IX.26 mirė akių gydytoja Veronika Janulaitytė - Alseikienė. Sesuo teises istoriko prof. A. Janulaičio, kan. Pr. Janulaičio bei Julijos Janulaitytės, kuri buvo ištekėjusi už rašytojo J. Biliūno. Medicinos studijas baigusi užsienyje, ištekėjo už gydytojo D. Alseikos. Jiedu po I pas. karo Vilniuje suorganizavo lietuvių ligoninę, kurioj ji dirbo iki 1931. Vėliau persikėlė Kaunan. Jos duktė yra prof. Marija Al-seikaite - Gimbutienė.

— Kalifornijoje, ištiktas širdies smūgio kelionės metu, X.10 mirė smuikininkas prof. Vladas Motiekaitis. Kitame Aidų numery — atskirai.
— Griškabūdyje X.ll mirė žurnalistas Valentinas Gustainis, sulaukęs 73 metų amžiaus. Be Lietuvos universiteto, mokslinosi Heidelberge ir Sorbonoje. Vienas tautininkų Neo-Lithuania korporacijos steigėjų ir 1925-26 jos pirmininkas. 1927-32 buvo "Lietuvos aido" vyr. redaktorius, 1939-40 Eltos direktorius. Susiformavo tautininkuose, bet liko savarankiško mąstymo žmogus, gausiai rašęs ir katalikų kultūros žurnale "židinyje". Buvo iš mūsų negausių žurnalistų intelektualų. 1941 sovietų išvežtas Sibiran, grįžo Lietuvon jau po Stalino mirties.
— New Yorke X.12 mirė chorvedys Mykolas Liuberskis, sulaukęs 70 metų. 1919 stojęs savanoriu į Lietuvos kariuomenę, joj ir pradėjo chorvedžio darbą. Vadovavo eilei chorų Kaune (Šančių šaulių, Perkūno ir kt.). Vokietijoj anglų zonoj buvo išvystęs plačią veiklą su Aušrinės choru. Į JAV atvyko 1949 ir apsigyveno New Yorke, nuo 1952 vargoninkavo Angelų Karalienės parapijoj ir vadovavo jos chorui.
— Vilniuje X.15 mirė muzikas Jonas Švedas, sulaukęs 63 metų. Baigęs Klaipėdos muzikos mokyklą 1929, grojo Valstybės teatro ir radiofono orkestruose 1930-35, vėliau perėjo į pedagoginį darbą, mokytojavo Kauno "Aušros" gimnazijoj, vedė trombono klasę Kauno konservatorijoj, nuo 1945 Vilniaus konservatorijoj buvo liaudies instrumentų katedros vedėjas. Jo nuopelnus sudaro liaudies muzikos puoselėjimas. 1940 prie Vilniaus Filharmonijos jis suorganizavo valstybinį liaudies dainų ir šokių ansamblį ir jam vadovavo ligi 1962. Be dainų, sukūrė muzikos liaudies instrumentams.
— Clevelande X.20 mirė žurnalistas Kazys Karpius, sulaukęs 76 metų. Į JAV atvyko 1909 — keturiolikos metų. Čia baigė vidurinį mokslą. Persikėlęs į Clevelandą, ištisus 30 metų, 1918 - 48, redagavo "Dirvą". Nuo 1925 šis laikraštis buvo jo nuosavybė. Po II pas. karo atvykus naujajai ateivių bangai, "Dirvą" perleido jiems, o pats nuėjo dirbti korektoriumi viename Clevelando laikraščių. Redaktoriaus darbą siejo su visuomenine veikla ir buvo vienas pagrindinių tautinės srovės veikėjų. Gausiai išspausdino ir savo literatūrinės kūrybos: istorinių romanų, dramos veikalų, poezijos. Berods, ligi šiol niekas nėra atidžiau panagrinėjęs, kas iš jo kūrinių būtų verti dėmesio. Reikėtų tai bent po jo mirties atlikti — o gal susidarytų bent kukli rinktinė?

S u k a k t y s. — 75 metų amžiaus X1.21 sulaukė Vincas Žemaitis. Baigęs Vokietijoj Tharandto Aukštąją miškų mokyklą, Lietuvoj nuo 1926 jis buvo Kazlų Rūdos miškų urėdas. Pasireiškė istoriniu interesu: suredagavo leidinį "Pietinė Lietuva 1559 metų G. Valavičiaus Lietuvos girių ir žvėrių takų aprašyme" (1964» ir paskelbė leidinuką apie Šešupę ir jos upyną (1958), Sūduvos praeitį (1964), sienų klausimą (1960), santykius su lenkais (1970). Paskutinis, šiemet pasirodęs, jo leidinys: 'Lietuvių etninių sienų klausimais" (106 psl., atspaudas iš "Naujienų" .
— 70 metų amžiaus XI. 16 sulaukė rašytojas Juozas Grušas. Jo kūryba šiame numery apžvelgiama atskiruose straipsniuose.
— To paties 70 metų amžiaus X1.18 pasiekė Povilas Gaučys. Kilimo — rytų aukštaitis vyžuoniškis. iš profesijos — diplomatas. Pora metų (1927 - 29) vicekonsulas Dausrpi-lyje (Latvijoje), o vėliau devyneris metus konsulas P. Amerikoje — Buenos Aires Argentinoje ir Sao Paulo Brazilijoje. Konsulaudamas kaip tik ten, kur buvo lietuvių kolonijos, rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu. Vokietijoje buvo tarp Lietuvių tremtinių bendruomenės kūrėjų ir kurį laiką jai vadovavo. Atvykęs į JAV, tęsė bendruomeninę veiklą kaip LB Čikagos apygardos valdybos pirmininkas. Vadovavo II Kultūros kongreso rengimo komitetui. Baigęs humanitarinius mokslus (Lietuvos un-te 1927), P. Gaučys visų pirma liko literatūrinių interesų žmogus ir pasireiškė kaip vertėjas. Tarp jo vertimų yra senovės graikų dramos — Aristofano "Debesys", Eschilo "Prikaltas Prometėjas", prancūzų viduramžio — "Rolando giesmė", "Tristanas ir Izolda", Goethės "Jaunojo Verterio kančios" ir kt. Daugiausia betgi yra vertęs iš ispanų kalbos, ypač Pietų Amerikos rašytojus. 1952 išleido P. Amerikos prozos autorių rinktinę "Pietų Kryžiaus padangėje". Daug kitų prozos ir poezijos vertimų paskelbė periodinėj spaudoj. Nemažas pluoštas jo vertimų yra paskelbta ir mūsų žurnale, šiame numeryje spausdiname jo išverstų Pietų Amerikos poetų kūrybos pavyzdžių.

M o k s l a s. — New Yorko LK MA židinys X.17 surengė pranciškono T. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 200 metų gimimo sukaktuvinę akademiją. Pabrėžos asmenį ir gyvenimą apibūdino T. dr. V. Gidžiūnas, medicininius jo nuopelnus ryškino dr. V. Paprockas, kaip botaniką jį aptarė T. J. Venckus.
— Ohio liet. gydytojų draugija savo XV-ją 1000 dolerių kultūrinę premiją paskyrė istorikui prof. Z. Ivinskiui.
— Wisconsino un-to prof. B. Cip-lijauskaitė šį semestrą yra gavusi studijinę stipendiją šio universiteto Institute for Research in the Huma-nities.
— Vilniaus un-to bibliotekai iniciatorių grupe surinko ir pasiuntė apie 600 knygų.
— Dr. Milda Budrienė Illinois un-to medicinos skyriuje pakelta profesore asistente.
— Iš skaitytu paskaitų: Bostono LB Kultūros klube DC.25 K. K. Girnius skaitė paskaitą apie egzistencialistinės ir lingvistinės filosofijos sroviu nradininkus S. Kierkesraardą ir L. Wittgensteiną. Los Angeles ateitininkus IX.25 su Vydūno filosofija supažindino R. Serapinas. Dr. V. Sruogienė Čikagoj X.15 skaitė paskaitą apie kunigaikščius Radvilus. Čikagos Lietuvių istorijos draugijoj X.27 J. Dainauskas kalbėjo apie Lietuva Nūrnbergro teismo bvlo-je. Dr. EI. Vaišnienė Hartforde X.17 rvškino tautinių grupių įnašą Amerikos visuomenei.

R a š y t o j u o s e. — Detroito Kultūros klubo pirm. A. Musteikio iniciatyva XI. 7 surengta akademija pagerbti lietuviui rašytojui. Atskirai — kitame numery.
— Aktoriaus J. Bulevičiaus - Bo-ley iniciatyva New Yorko Finch kolegijoj X.31 surengta V. Mykolaičio - Putino kūrybos popietė, per kurią skaityta jo poezijos ir "Altorių šešėly" romano ištraukų. Skaitė J. Bulevičius, iš Čikagos atvykusi EI. Blandytė (ji ir padainavo) ir vietiniai deklamatoriai.
— Bostone X.23 savo poeziją skaitė M. Saulaitytė. Clevelande X1.14 savo kūrybos skaitė rašytojai V. Bogutaitė, K. Ostrauskas ir R. Vėžys. Čikagoj X.31 šatrijiečiai turėjo pokalbį su V. Ramonu. Al. Baronas savo humoristinę poeziją skaitė Čikagoj X.16 ir X.23 ir Kenoshoj X. 31. Jo romano "Vėjas lekia lyguma" pristatymas surengtas New Yorke X.13. A. T. Antanaitis Toronte X.30 skaitė paskaitą apie lietuvę moterį išeivijos rašytojų romanuose.
— Australijoj, Melbourne X.3 surengtas A. Škėmos mirties dešimtmečio minėjimas. Su jo kūryba supažindino A. šeikis. Paskaityta iš jo kūrybos ir inscenizuotas "Živilės" pirmasis paveikslas. Programai vadovavo ir pats joje dalyvavo aktorius P. Rūtenis.

M u z i k a. — Elizabeth, N. J., X.24 vyko New Yorko apylinkės chorų mažoji dainų šventė, kurioj buvo atlikta IV dainų šventės programa. Dalyvavo abu Brooklyno, Elizabetho ir VVaterburio parapijų chorai, Operetės choras, Rūtos ansamblis, Filadelfijos choras Viltis, žibuoklių sekstetas ir solistai I. Stankūnaitė ir Vc. Verikaitis. Jungtiniam chorui dirigavo A. Aleksis, M. Cibas, A. Ka-čanauskas, L. Kaulinis ir V. Mamai-tis. Šventę rengė Vargonininkų - muzikų sąjunga paminėti savo 60 veiklos metų sukakčiai. Per šventę pristatyta neseniai išėjusi J. Žilevičiaus knyga "Lietuvis vargonininkas išeivijoje".
— Alf. Mikulskio vadovaujamas Čiurlionio ansamblis,. šią vasarą sėkmingai koncertavęs P. Amerikoje, surengė savo koncertus JAV rytų pakraščio kolonijose: Filadelfijoje X1.6 ir New Yorke X1.7.
— Komp. J. Gaidelio vadovaujamas Brocktono parapijos choras koncertavo Bostone X.24 ir Providence X1.7.
— Clevelando valstybinio universiteto 1971-72 metų koncertų sezonas pradėtas A. Kuprevičiaus fortepijono rečitaliu X.17. Programoj buvo Mozarto sonata, Chopino etiudai ir šio universiteto muzikos departamento dėstytojų B. Murray ir R. Bubalo kūriniai. A. Kuprevičius šiame universitete pakviestas vadovauti fortepijono skyriui.
— New Yorke X.8 Lincolno centre Alice Tully salėj X.8 buvo surengtas pianisto A. Smetonos koncertas. Programą sudarė Debussy "Paskendusi katedra", Ravelio "Vandens žaismas", Haydno sonata, Chopino 24 preliudai ir Schumanno "Fantazija". Koncertą labai palankiai įvertino "The New York Times" dienraštis (X.10).
— Clevelando Music School Set-tlement salėj X.31 debiutavo fortepijono koncertu šešiolikametis Vytautas Smetona, pianisto A. Smetonos jaunesnysis brolis.
— Įvairiuose parengimuose dainavo solistai: A. Stempužienė Cleve-lnnde X1.14, G. čapkauskienė Bostone X.30 ir New Yorke X1.20, St. Daugėlienė X.17 ir V. Čižauskaitė -Balčiūnienė X1.14 Bostone, J. Vaz-nelis Čikagoj X.23, J. Vaškevičius Baltimorėj X.16 ir Toronte X.24, Vc. Verikaitis Hartforde X.30.
— Hamiltono mergaičių choras Aidas koncertavo Hartforde X.30, Montrealio Aušros Vartų vyrų oktetas New Yorke X1.20, Londono studenčių kvartetas Rasa Detroite X. 24.

Dailė. — Bostono miesto rotušės (City Hali) parodų salėj XI.1-13 vyko Anastazijos ir Antano Tamošaičių dailės paroda. Tamošaitienė buvo išstačiusi 30 kilimų (kataloge juos aptaria M. Jonynienė), Tamošaitis — 33 aliejinės tapybos darbus
(katalogui parinktos 4 kanadiečių laikraščių rezencijų ištraukos ir prof. J. Vaštokienės žodis).
— New Yorke Kultūros židinyje X.30-31 savo tapybos darbus rodė Ona Paškevičienė. įstatyta apie 40 kūrinių — portretų ir peizažų.
— Čikagoj Čiurlionio galerijoj X. 16-23, švęsdamas 65 metų amžiaus sukaktį, surengė savo paskutinių tapybos darbų (per 40) parodą A. Rūkštelė. Ten pat X.30 - X1.4 vyko liaudies menininkės Uršulės Astrie-nės šiaudinukų ir margučių paroda.

I š   v i s u r . — Prel. M. Krupavičiaus mirties metinės paminėtos Bostone X.17 St. Lūšio ir Detroite X.31 A. Kasulaičio paskaita.
— Vašingtone X.7 ALTos įgaliotinis prof. dr.. J. Genys surengė Amerikos Balso Lietuvių skyriaus dvidešimtmečio minėjimą - priėmimą, kuriame dalyvavo Lietuvos atstovas J. Kajeckas, ALTos pirm. dr. K. Bobelis ir kt. Amerikos Balso Lietuvių skyriaus viršininkas dr. K. Jurgėla pristatė atsilankiusius amerikiečių pareigūnus.
— Montrealio savaitraštis Nepriklausoma Lietuva savo trisdešimtmetį paminėjo 1971.IX.28 išėjusiu 1265 numeriu. Ilgiausiai redagavo J Kardelis — nuo 1949 pradžios iki 1968 rudens, kada jau buvo mirtinai susirgęs. Jį pakeitė dr. H. Na-gys, o nuo 1970.VII.15 redaktoriaus pareigas perėmė R. E. Maziliauskas
— Ilinois liet. gydytojų draugija paskyrė 1000 dolerių K. V. Banaičio operos "Jūratė ir Kastytis" or-kestracijai.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai