Aidai.eu Apžvalga

MIRE ARKIVYSKUPAS METROPOLITAS JUOZAPAS SKVIRECKAS

A. A.
ARKIVYSKUPAS METROPOLITAS JUOZAPAS SKVIRECKAS ( 1873. IX. 20 - 1959. XII. 3 )

VELIONIES PATEIKTA BIOGRAFIJA "AIDAMS" 50 M. KUNIGYSTĖS
JUBILIEJAUS PROGA

Juozapas Jonas Skvireckas, Kauno Arkivyskupas Metropolitas, gimė 1873 metais mažame Pašiliečių kaimelyje, rugsėjo 20 d. ir buvo pakrikštytas parapijiniame Pumpėnų šventnamyje, Lietuvoje.
Sutvirtinimo sakramentą su Jono vardu jis priėmė iš Žemaičių pavyskupio Aleksandro Beresnevičiaus Krinčine.
Juzės, kaip jis anuomet buvo vadinamas, tėvai buvo Vincentas -Povilas, Justino, gimusio Pasvalio parapijoje, sūnus, Skvireckas ir Elzbieta Krasauskaitė, gimusi Krinčino parapijoje, Girsūdų kaime.

Vincento tėvas Justinas buvo kaimo puodžius. Mirdamas 1851 m. jis paliko savo amatą ir trijų hektarų ūkelį savo vyriausiam 15 metų sūnui Vincentui. Jį ir jo jaunesniuosius brolius bei seseris augino velio-nies našlė Salomėja Juknaitė, mirusi 1873. VI. 16.

Vedęs Vincentas Skvireckas, jau gimus sūnui Juozapui, sukeitė savo ūkelį su žmonos brolio valdomu nemažu, arti 30 ha., ūkiu, prisiėmęs išmokėti iš to ūkio dalis kitiems šeimos nariams, ir persikėlė čia gyventi.

Mokytis Juzė pradėjo pas savo tėvą. Čia mokėsi tik lietuviškai. Anuo metu rusų caro valdomoje Lietuvoje buvo uždraustos visos lietuviškos knygos. Lietuviams nebuvo valia turėti jokios savos mokyklos. Visos mokyklos buvo vedamos rusų ir rusų kalba. Ir Juzei teko pradėti tolesnį mokslą ta rusų kalba Girsūdų pradžios mokykloje, kuri anuomet buvo Smilgių kaime.

Išėjęs gimnazijos mokslą apskrities mieste Panevėžyje, studijavo teologinius mokslus Žemaičių Kunigų Seminarijoje Kaune ir Dvasinėje Romos Katalikų Akademijoje Petrapilyje, kurią baigė 1900 m. Teologijos Magistro laipsniu.

Po trumpo vikariavimo ir kapelionavimo Ukmergėje, vyskupo Mečislovo Paliulionio buvo paskirtas Žemaičių Kunigų Seminarijos profesorium Kaune, o vėliau pakviestas profesoriauti į Vytauto Didžiojo Universiteto Teologijos Fakultetą, kur jam buvo pripažintas Teologijos Daktaro laipsnis. Profesorium jis išbuvo 35 metus.

Profesorius Dr. J. J. Skvireckas 1911 m. Žemaičių vyskupo Casparo Felicijono Cirtauto buvo pakeltas į Žemaičių Kapitulos kanauninkus ir paskirtas Dvasinės Konsistorijos nariu.

Naujas Žemaičių vyskupas Pr. Karevičius pakėlė kanauninką Skvirecką 1914 m. į Kapitulos prelatus.
Pirmam Didžiajam karui prasidėjus, prelatui Skvireckui tais pačiais 1914 m. teko su Konsistorija keliauti į Rusiją ir išbūti tenai, pradžioje Smolenske, paskui Tūloje, iki 1918 m. Tik keliems mėnesiams jis buvo grįžęs į seminariją, kuri pirmais karo metais buvo laikinai perkelta į Vašakėnu dvarą.

Lietuvai atgavus savo nepriklausomybę, 1919 m. kovo 10 d. šventojo Tėvo Benedikto XV profesorius prelatas J. J. Skvireckas buvo pre-konizuotas tituliniu Keramo vyskupu ir paskirtas augzilijaru Žemaičių vyskupui Pr Karevičiui.
Konsekruotas jis buvo vyskupo Antano Karoso Kaune 13 liepos tų pačių metų, dalyvaujant Vilniaus arkivyskupui Jurgiui Matulevičiui ir Žemaičiu vyskupui Pr. Karevičiui.

1926 m., kai buvo įsteigta Eklezinė Kauno Provincija, Vyskupas Skvireckas buvo pakeltas Kauno Arkivyskupu Metropolitu.
1931 m. Šventasis Tėvas Pijus XI suteikė jam visas privilegijas ir garbę popiežiaus sosto asistento bei Jo Šventenybės rūmų prelato, pakėlė jį į kilmingųjų laipsnį, papuošdamas jį grafo titulu.

Profesoriaudamas ir jau vyskupu bei arkivyskupu būdamas, Juozapas Skvireckas yra daug rašęs. Nemaža savo gana ilgo amžiaus valandų ir metų jis pavedė Šventojo Rašto vertimui: yra išvertęs visą Šv. Raštą Senojo ir Naujojo Testamento į lietuvių kalbą su plačiais komentarais, tarp 1911 ir 1936 metų.

Antrojo Didžiojo karo aplinkybių verčiamas arkivyskupas Skvireckas turėjo palikti savo mylimąją tėvynę Lietuvą ir eiti į tremtį. Pirmuosius tos tremties mėnesius praleido Vienoje - Austrijoje, o nuo 1945 m. Velykų rado sau buveinę, Innsbrucko apaštalinio administratoriaus dr. P. Rush malone, Tyrolio kalnuose Gailestingųjų Seserų Šv. Juozapo vienuolyne Zamse.

Nebegalėdamas atlikinėti tiesioginių Ganytojo pareigiį, arkivysk. Skvireckas nesiliauja dirbęs raštu savo brolių lietuvių naudai. Jo rūpesčiu yra išėję iš spaudos tremties metu keliolika tūkstančių Naujojo Testamento V-sios laidos egzempliorių, kurie buvo padalinti tremtiniams lietuviams, ir nauja, naujai išversta Psalmyno ir viso Senojo Testamento laida.

Sukurta: Kretingos pranciškonai