Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IEŠKANT PAGRINDŲ NAUJŲ LAIKŲ PASAULĖVAIZDŽIUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K.T.   

Tarptautinės transasmeniškumo organizacijos 1982 m. suvažiavime Bombėjuje pakartotinai skerbiama ligšiolinio mechanistinio mokslinio pasaulėvaizdžio krizė ir nurodomi naujo pasaulėvaizdžio pradmenys, užčiuopiantys  visatoje  visų  dalykų  ryšį  ir viens  nuo  kito  priklausomumą,

Tarptautinė transasmeniškumo organizacija buvo įsteigta įvairių skirtingų grupių, kaip, pvz., humanisto-psichologo Abraomo Maslow, kuni-go-paleontologo Teilhard de Char-din, Indijos išminčiaus Sri Aurobindo ir kitų mintytojų sekėjų. Staigti šią naują organizaciją paskatino bendras įsitikinimas, kad žmonių galios, potencialas ir tikrovė yra daug didingesnį, negu šių laikų kultūros, institucijos bei valstybės tai pripažįsta. Tikrovė ir galios, kurios prašoka vadinamąsias "normalias" žmonių galias, yra pavadintos transas-meninėmis. Šiai transasmeninei tikrovei studijuoti ši organizacija ir buvo įkurta.

Šiemetinis, organizacijos septintas metinis suvažiavimas įvyko Bombėjuje, Indijoje. Parinkta vietovė sudarė sąlygas susitikti Vakarų pasaulio mokslininkams su Rytų dvasiniais vadovais. Kalbėtojais buvo pakviesti tie, kurie mokslo laboratorijose ar šventyklose užčiuopė kaž ką, kas nurodytų galimą naują kryptį asmenims, visuomenei, žmonijai. Paskaitininkų ir kalbėtojų tarpe buvo psichoanalistas-tyrinėtojas Stanis-lav Grof, smegenų tyrinėtojas Kari Pribram, fizikas Fritjof Capra, fiziologas Rupert Sheldrake, Nobelio Taikos premija atžymėta motina Teresė iš Kalkutos ir kt.

"dalykai pasaulyje yra mažiau kaip mašina, daugiau kaip mintis" Suvažiavimo   atidarymo   kalboje šios  organizacijos  prezidentas psichoanalistas-tyrinėtojas Stanislav Grof (čekoslovakas, jau daugel metų dėstąs ir tyrinėjąs JAV-ėse) savo mintimis suvažiavimui suteikė atitinkamą toną:
"Vakarų mechanistinis pasaulėvaizdis artėja prie krizės. Jos pragmatinis pasisekimas tapo išpūstas į neparemtą tikėjimą jo filosofiniu tikrumu. Betgi mechaniškų triumfų kolekcija, dalelė po dalelės, neveda į pilnumos sąvoką: tai būtų tiek pat įmanoma, kiek po gelžgalių kiemą praūžiančiai vėtrai atsitiktinai iš visokiausių dalių sustatyti 747 modelio lėktuvą.

"Mes pradedame suprasti", — tęsė Grof, — "kad dalykai pasaulyje yra mažiau ir mažiau kaip mašina, o daugiau ir daugiau kain mintis. Ir kad tvarka tikrai ateina per bangavimą. Mes stovime Naujo Tapimo Mokslo angoje... Ką mes anksčiau laikėme ribomis, gali būti peržengtos — už savęs, už kitų, į praeitį, į ateitį. Evoliucija vyksta kiekviename augale, kiekviename žmoguje, visame kosme."

Suvažiavimo kalbose bei paskaitose buvo siekiama nurodyti, kur tos ribos galimai peržengiamos.
"Pakrypimas nuo mechanistinio į holistinį tikrovės suvokimą"

Fizikas dr. Fritjof Capra, pastebėjęs ligšiolinio mechanistinio mokslo žvilgsnio siaurumą, nurodė reikalą platesnio žvilgsnio, liečiančio visų dalykų visatoje tarpusavį ryšį:
"Atominis ir subatominis pasaulis pareikalavo iš fizikų naujo žvilgsnio į tikrovę. Tai juose sukėlė emocinę ir, galima sakyti, egzistencinę krizę. Šiandien visa mūsų visuomenė randasi panašioj krizėj. Iš tikro, atėjo kaitos momentas.

"Nauja tikrovės vizija pirmiausia yra ekologinė ir feminininė. Ji yra už Dekarto ir už mokslinio žvilgsnio, kreipianti ypatingą dėmesį į tarpusavį priklausomumą bei ciklišką kaitą. Ekologinis ryšys yra ryšys su kosmu — o tai suteikia jam ir dvasinį ryšį. Tai priartina prie mistikų ir Indijos dvasinių tradicijų.

"Galvoti apie atskirus objektus reiškia idealizuoti, ir tai dažnai labai naudinga, bet be jokio tikro galiojančio pagrindo. Visi objektai yra tik poreiškiai tame pačiame kosminiame procese, ir tie poreiškiai yra vidiniai dinamiški, nuolat vieni į kitus besikeičią, nuolatiniame energijos šokyje. Toks moderniosios fizikos pateiktas pasaulėvaizdis yra holistinis (į visumą žvelgiąs — K.T.) ir ekologiškas: jis akcentuoja visų fenomenų tarpusavį santykiavimą.

"Ši nauja dabar iškylanti paradigma susideda ne vien iš naujų sąvokų, bet ir iš naujų vertybių sistemos — ir tai atsispindės naujose socialinių organizacijų formose ir naujose institucijose. Pakrypimas nuo mechanistinio į holistinį tikrovės suvokimą jau matomas visose srityse . .

"Smegenys — iš tiesų, visas žmogus yra jautrus vibracijoms"
Apie ribų peržengimą, tik kitoje srityje, kalbėjo ir niurofiziologas dr. Kari Pribram, autorius holonominės smegenų teorijos, pagal kurią smegenys funkcionuoja kaip holograma; visą gautą informaciją išvertę į tam tikrus sudėtingus ženklus, jie išskirsto bei sukrauna savyje, kur ji išsaugoma ir gali būti vėl atminta. Kartu su fiziku David Bohm šią teoriją jis pritaikė visatai: visa visata yra kaip holograma, rinkinys ženkluose sukauptos informacijos, laukiančios būti atskleista. Sugestijuo-jama, kad smegenys gali susisiekti su laiką ir erdvę prašokančia sfera.

Dr. Pribram savo kalboje tarp kitko pasakė: "Holonominė teorija yra pirma teorija po Galilėjo, kurioj mokslinis atradimas veda į artimesnį ryšį su dvasininkais. Tačiau holonominė teorija neišeina iš esoterinės ar religinės, betgi iš mokslinės tradicijos.
"Šiame dešimtmetyje, kai mes buvome bepradedą pastebėti, jog smegenys iš tikro reaguoja į vibracijas, tas pat buvo tyrinėjama Esaleme, kur jie teigė, kad smegenys — iš tiesų visas žmogus yra jautrus 'vibracijoms'."
"Visa praeitis... tos pačios rūšies tuolaikiniuose individuose"

Pasižymėjęs Cambridge mokslininkas, (Royal Society) Britų karališkosios draugijos narys, augalų fiziologas dr. Rupert Sheldrake yra autorius naujos teorijos, pagal kurią visi gyviai yra tam tikrų morfogene-tinių laukų įtakoje, kuria naujai išmoktas elgesys paveikia visus tokios pat rūšies gyvius toje išmoktoje srityje. Bombėjuje jis pasakė:
"Morfogenetinis laukas yra galimumo sąvoka, sugestijuojanti, kad tarp panašių dalykų egzistuoja ryšys, kurio mokslas dabar nepripažįsta. Betgi tai gali būti lengvai patikrinta. Iš tikro praeityje tai jau buvo patikrinta... Visa praeitis gali visada likti tos pačios rūšies tuolaikiniuose individuose. Juk ką gi kita nurodo mums DNA? Ir ką gi Jungo "kolektyvinė pasąmonė mums teigia?..."

Dr. Frances E. Vaughan, psichologė iš Californijos, buvusi tos organizacijos prezidentė, atkreipė dėmesį į vidinio dvasingumo reikalą: "Transasmeniškumas nėra nauja dogma, bet naujas požvilgis, kuris leidžia integruoti mokslą ir misticizmą... Kiekviena tradicija turi mistiškumo branduolį. Tame branduolyje centrinė idėja yra ta, kad išmintis yra viduje. 'Karalystė viduj' sąvoka yra bendra visoms tradicijoms."
"Mokslas — dovana duoti kitiems... Išmokti leisti Dievui panaudoti jus"

'Karalystės viduj' didžiausia atstovė šiame suvažiavime buvo maža, trapi, kukli vienuolė motina Teresė iš Kalkutos, atžymėta Nobelio Taikos premija už savo labdaros darbus. Nežiūrint kitų žymių kalbėtojų dėmesio centre buvo ji. Kūrybingas, bet religiniu entuziazmu niekad nepasižymėjęs The Tarrytoton Letter (1982, gegužės nr.) ją apibūdino "galingiausia kalbėtoja suvažiavime... pritrenkiančia savo visišku pasišventimu... matomai persiėmusia 1. meile Jėzui ir 2. galimybe tą meilę išreikšti Indijoj rūpinantis to krašto vargšais ir mirštančiais, kuriuose ji įžvelgia jo vaikus ir dėl to savo pačios brolius ir seseris".

Motina Teresė taip kreipėsi į šio suvažiavimo dalyvius: "Daugelis jūsų esate mokslininkai, kurie atvykote iš viso pasaulio. Mokslas yra dovana — duoti kitiems. Su meile, mokslas tampa kažkas, per ką mes galime viens kitam padėti; be meilės, mokslas tampa ginklu, su kuriuo žmonės viens kitą naikina.

"Meilė yra sunkiausias dalykas, kurį turime išmokti. Jūs turit išmokti leisti Dievui panaudoti jus, nes tiek daug miršta iš alkio — alkio meilės, kaip ir maisto. Tiesa, kad žmonės Indijoje ir Afrikoje yra išalkę maisto, bet aš esu buvusi New Yorke ir Londone, ir ten pastebėjau meilės alkį. Ypač alkį būti kuo nors kam nors kitam... Dievas nori, kad mes mylėtume viens kitą ir kiekvienas mūsų galime tai daryti kaip Dievo meilės nešėjai."

Šie  laikai yra charakterizuojame kaipo pereinamasis laikotarpis, kuriame, išsisėmus ankstyvesnės ero: dvasiai, ieškoma idėjinės bei sočiai' nės struktūros pagrindų naujai era; Tarptautinė transasmeniškumo organizacija matomai yra viena tų istoriko Arnold Toynbee vadinamų "kūrybingų mažumų", nes ji, kaupdama geriausias žmogiškąsias pajėgas, ieško beprasidedantiems laikams tinkamo pagrindo naujam pasaulėvaizdžiui ir pasaulėdarai. Jos šiemetiniame suvažiavime sukviestieji mokslininkai ir mintytojai pateikė keletą labai svarbių idėjų, iškėlusių 1. mokslo ir dvasingumo ryšį (ne mišinį; vietoj jų konflikto); 2. visų daiktų ryšį, vienas nuo kito priklausomumą visatoje (vietoj individualistinio separatizmo); ir 3. nuolatinį vystymąsi, ciklinį pulsavimą (vietoj statistikos).
K.T.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai