Aidai.eu Apžvalga

DEVINTŲJŲ POEZIJOS DIENŲ ĮSPŪDŽIAI

Parašė Juozas Prunskis

Kazys   Bradūnas   savo eilėrašty "Amžių keleivis" skelbė:
Aš iš saulėlydžių renku rytojaus
   ugnį
Aš iš vidurnakčių šviesias žvaigždes
   renku.

Poetas turi talentą pagauti intriguojančią mintį ir sviesti ją skaitytojų minioms, papuoštą dailiu įvaizdžių rūbu.
Ir Oskaras Milašius, kaip liudija Nobelio laureatas Česlovas Milašius, jam priminė: "Atmink, kad būti poetu reiškia visų pirma būti žmogumi, šviesesniu už kitus..." Sutikime, kad poetas bent gi savo kūrybingumu yra šviesesnis už kitus. Nė vienas kitas kūrybos žanras išeivijoje nesusilaukia tokio pastovaus ir reguliaraus dėmesio, kaip poezija. Tai ypač mes matome jau devintus metus iš eilės Chicagoje ruošiamose Poezijos dienose.

Šiemet pasitaikė ir svarbi proga — Maironio gimimo 120 ir mirties 50 metų sukaktys. O Maironis mums toks brangus savo kūryba!
Maironio poezija taip miela lietuviui, kad jo "Pavasario balsai" susilaukė net keliolikos laidų, o jo penkiasdešimčiai dainų ir giesmių 30 kompozitorių sukūrė 100 melodijų — gal net ir daugiau. Įdomu, kad ir okupuotoje Lietuvoje Maironio kūrybos, nors ir apkarpytos, laidos, vis pasirodo. Dr. J. Lankutis, sava knygoje "Lietuvių dramaturgijos raida" išdrįso tvirtinti, kad "Tautinio sąmoningumo dvasia, nulėmusi ištisos mfisų literatūrinės epochos patosą ir pasiekusi tobuliausią lyrinę išraišką Maironio poezijoje, Krėvės 'Šarūne* suskambėjo iki tol lietuvių literatūroje negirdėta šekspyriško tragizmo gaida".

Dėl to suprantama, kad nuoširdus mūsų poezijos puoselėtojas Kazys Bradūnas šių metų Poezijos dienomis parinko Maironio sukakčių minėjimą ir pagerbimą, prijungdamas ir sukaktuvininką, dar tebesantį mūsų tarpe, — Bernardą Brazdžionį, sulaukusį 75 m. amžiaus. Tos dvi temos gerai derinosi. Brazdžioniui Maironis yra artimas ir gerai pažįstamas.

Pirmoji Poezijos šventės diena, gegužės 28-oji, buvo skirta Maironiui. Poezijos mylėtojų prisirinko pilna Jaunimo centro kavinės salė. Minėjimui vadovavo K. Bradūnas, sudomindamas publiką įdomiais įvykiais iš abiejų poetų gyvenimo, pacituodamas jų poezijos, bet neatimdamas daug laiko prelegentui — Bernardui Brazdžioniui, kuris kalbėjo labai gyvai, įpindamas humoro, darydamas ekskursijas į praeitį ir aptardamas Maironio svarbą bei įtaką. Anot jo, Maironis nebuvo tuščių žodžių s vaidytojas, o galingų trimitų pūtėjas, skelbęs šūkius, kuriais vadovavomės iki Lietuvos atgimimo ir mūsų laikais. Tai laisvės idealų Šauklys. Jis uždegė lietuvių visuomenę tėvynės meile. Maironis vienas davė daugiau negu visi ano meto poetai. Jo vardas buvo geros, pras m ingos poezijos simbolis. Ir jo gadynė truko maždaug ketvirtį šimtmečio. Naujoji poetų karta buvo Maironio augintiniai. Maironio skelbti idealai tebėra gyvi ir dabar pavergtoje Lietuvoje.

Tumas Vaižgantas prisipažino, kad pirmąją Maironio poemą "Tarp skausmų į garbę" prarijo kaip tikrą skanėstą, nes gi tai buvo ano laiko šedevras. Gabrielė Petkevičaitė Maironį pavadino vieninteliu ano meto poetu, kuris buvo taip šiltai priimtas. Anot jos — prie Maironio kūrybos tauta savo širdies plakimą taikė. Tai primindamas, Brazdžionis pabrėžė, kad Maironis ne pigiai pirko poezijos sostą, o užmokėjo savo širdimi. Tiesa, kai kuriems liberalams religinis momentas Maironio poezijoj nebuvo prie širdies, bet vis tiek ir toks nuošaliau nuo religinių idealų stovėjęs žmogus, kaip Kazys Binkis, viena proga pratarė: "Mes nė vienas nesame verti nuvalyti batus Maironiui".

Anot Brazdžionio, niekas mūsų literatūroje nebuvo toks stiprus eilėdaros klasikinėje formoje, kaip Maironis, ir niekas jo nepralenkė. Dabar leidžiami "Pavasario balsai" veikia lietuvius tėvynėje kaip balzamas.

Tik liūdna, kad okupantas ne vien raštų laidose   iškarpo kai kuriuos Maironio poezijos religinius-patrio tinius posmus, bet net ir jo antka pyje, kaip kitados žandarai Kudirko paminkle, iškapojo įrašą, kad Maironis vadinamas tautos atgimimo poetu. Okupantui kaip lietuvių tautos taip ir jos atgimimo sąvokos nepriimtinos. Brazdžionis pavadino Maironį stebuklinga mums Dangaus duota dovana.
Už tokią akademišką ir turiningą paskaitą K. Bradūnas padėkojo prelegentui, o gausūs publikos plojimai entuziastiškai pritarė.
Tos dienos antroji dalis taip pat buvo įdomi. Solistė Elena Blandytė pradžioje kartu su publika sugiedojo "Marija, Marija". Paskui solo dainavo pagal Maironio eilėraščių tekstą sukurtas kompozicijas. D. Polikaičio palyda akordeonu įtraukė visus susirinkusius dainuoti Maironio dainas: "Oi, neverk, motinėle", "Vasaros naktys", "Už Raseinių ant Dubysos".

Tai nebuvo vientisa dainų programa, bet taip pat ir deklamavimas parinktos Maironio poezijos. Visa tai E. Blandytė atliko su aktorės talentingu ir menišku įsijautimu.

Antroji diena, gegužės 29-oji, buvo skirta paminėti poeto Brazdžionio 75 m. amžiaus sukakčiai. Tai nebuvo panegirikų srautas sukaktuvininkui, o jo paties atsiskleidimas kūryba mylinčiai Chicagos ir tolimesnių vietovių visuomenei.

Vos įžengus į patalpas, dalyvių dėmesį atkreipė Jono Kelečiaus sukurtas meniškas plakatas su B. Brazdžionio posmu:
O mūs šventas lietuviškas žodi,
Ilgą laiką vergijoj kalėjęs
Ne kaip vergas šiandien pasirodyk,
Bet kaip laisvas pavasario vėjas.

Pradžioje K. Bradūnas iš pogrindžio "Aušros" paskaitė, kaip okupuotos Lietuvos jaunimas lankėsi B. Brazdžionio tėviškėje, jautriai klausydamasis kaimyno pasakojimo apie mūsų poetą. Jaunimas net ir kryžių pastatė jo sunaikintos tėviškės vietoje, bet okupantai po poros savaičių kryžių nugriovė. Brazdžionis pasakojo, kaip jis savo Vytės Nemunėlio eilėraščiais darė kūrybinius "investavimus" į vaikus. Priminė, kiek jam džiaugsmo atnešė, kai pirmą kartą jo eilėraščiai buvo išspausdinti bendroje antologijoje. Vienas iš jo pirmųjų motyvų — buvo aklasis žmogus, kuris mato dvasios akimis. Tai pavaizduota eilėraščiuose "Aklasis" ir "Neregio elegija".
Brazdžionio autobiografinė paskaita buvo klausoma su dideliu dėmesiu. Ji buvo perpinta anekdotiniais įvykiais ir jo kūrybos citatomis, rimtais gyvenimo faktais ir kūrimo aplinkybėmis.

Brazdžionio žmogus poezijos šventovėje pasiekia aukščiausią viršūnę, susitikdamas su Dievu. Kritikai Braz-džionį vadina patriotiniu ir religiniu poetu. Dr. J. Grinius priekaištavo, kad Brazdžionio poezijoje trūkstą meilės ir moterų. Poetas gi prisipažino, kad jo kūryboje mūzomis buvusios jo žmona ir duktė, apie kurias galėjo pasakyti, kad tai jam šviesiausia dangaus dovana.

Poetinės vakaronės užbaigai buvo Dariaus Polikaičio sukurtos dainos pagal Brazdžionio žodžius. Pats Darius skambino pianinu ir dainavo, pritariant jo seseriai ir broliui. Malonu buvo stebėti išeivijoje augusio jaunuolio kūrybinius polėkius.

Poezijos klausytojai Jaunimo centro didžiojoje salėje.
Nuotrauka Jono Kuprio

Tos dainos sudarė lyg kokią atvangą, po kurios Brazdžionis vėl skaitė savo poeziją, kun. A. Kezio filmuojamas ir R. Sakadolskio įrekorduo-jamas, kad bent dalį tos programos būtų galima perduoti į Lietuvą. Brazdžionis pateikė savo lyrinės ir satyrinės poezijos gabalų. "Vaidilos Valiūno" posmuose išaugęs ciklas apie Sibiro tremtinius. Brazdžionis dar paskaitė ir iš savo vertimų. Pabaigoje du neseniai už Geležinės uždangos" buvę lietuviai — L. Gogelis ir P. Vaičekauskas — papasakojo, koks didelis susidomėjimas Brazdžionio poezija yra ir okupuotoje Lietuvoje, ir kalinių lageriuose.

Po šių Poezijos dienų skirstantis, buvo jaučiama, kaip tikslus yra V. Skrupskelytės poezijos apibūdinimas: "Poetinis žodis auga žmonių bendruomenėje, bendro kūrybingumo šildomas. Jis atremtas į žemę, konkre-tųjį pasaulį, bet taip pat ir į tautą".
Juozas Prunskis

Sukurta: Kretingos pranciškonai