Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PO TĖVYNĖS VELĖNA PDF Spausdinti El. paštas
PILĖNAI

Mamertas ir Bronius žuvo pokario metais netoli savo tėviškių.

Iš laiško

DIRVOŽEMIS IR DEBESYS
Aš negaliu apkursti,
Girdėdamas duslų gruodą
Dundant į grabo dangtį —
Į mano karstą.

Aš negaliu užmigti,
Kas vakarą jausdamas,
Kaip sunkios, pavargę rankos
Virsta dirvožemiu.

Ir negaliu apakti,
Regėdamas už metų,
Kaip mažas kauburėlis
Išsilygina pievoj
Ir tik vieni, tik vieni
Amžinieji debesys
Plaukia per lygumas.

ŽIEMA
Tą baltą adventą,
Kai sustojo upeliai,
Ežerą nugrindę ledas,
Atėjo žiema,
Paskutinį girių atodūsį
Paversdama šerkšnu.

Tą šaltą vakarą,
Kai nutilo miškai,
Kritusius pridengėm drobe,
Anklojom rudine.
Taip sniegas apkloja lygumas,
Taip debesys dangų — — —

Ateik, pavasari,
Ipūski gruodan šilumą
Ir mirusius palaidok S
enolių apeigom.

Šilai, pušynai,
Trakai, beržynai,
Saldi šaknų žemelė —
Ąžuolai garbuonėliai.

Už girių laukai,
Už sodų stogai,
Tėvų tėvai kalnely —
Saulelės dirvonėly.

Į alką eini,
Žolyną skini —
Ant švento alko rankų
Brolelių kraujas žydi.

*

Kalbinu, šnekinu žolę —
Užkastus draugus.
Grįžkit, grįžkit namole —
Niaukiasi dangus.

Pučia vėjas nuo marių,
Nuo sūrių vandenų.
Man žodžio nepratarę,
Miegate ant kalnų.

Po tėvynės velėna,
Po smiltim nebyle —
Dega, dega Pilėnai
Pernykščiu žole.

URNA
Raudonam puodo moly
Eglutės, paukštis ir balta gėlė.

Supylėm kankinio pelenus
Į tą paprastą indą,

Uždengėm juoda žeme,
Kad nieko nebijotų
Eglutės, paukštis ir balta gėlė .. .
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai