Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AMERIKOS LIETUVIŲ KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Amerikos Lietuviu Tarybos veikla
Gausios ir labai įvairios Amerikos lietuvių organizacijos per dešimtmečius yra nepaprastai daug padariusios lietuvybės palaikymui šiame krašte ir įvairiais būdais parėmusios Lietuvos laisvės pastangas. Kai toji laisvė tapo tikrove, kai buvo atstatyta nepriklausoma Lietuvos valstybė, Amerikos lietuviai labai daug prisidėjo prie tos valstybės įsitvirtinimo ypač politiniu ir ekonominiu atžvilgiais.

Tačiau srovinis Amerikos lietuvių susiskaldymas reikškėsi gerokai aštria forma ir per visus dešimtmečius ligi 1940 m. tik atskirais momentais pasisekdavo apjungti didesnį skaičių šio krašto organizuotos lietuvių visuomenės bendram darbui. Srovinė kova vyko visais frontais — per spaudą, organizacijas ir net kasdeniniame gyvenime. Tik kai Lietuvą ištiko baisioji tragedija, kai Sovietų Sąjunga, išnaudodama neseniai prasidėjusio antrojo pasaulinio karo konjunktūrą, ėmėsi vykdyti savo ekspansijos planus ir viena pirmųjų aukų pasirinko Pabaltijo valstybes, Amerikos lietuviai vėl suglaudė  savo  gretas.

To meto Jungtinių Amerikos Valstybių vyriausybė pareiškė savo priešingumą įvykdytiems grobuoniškiems veiksmams. Tačiau buvo aišku, kad tolimesnėj karo eigoj susidarys labai pavojingų situacijų, kad Pabaltijo valstybių suvereninių teisių atstatymas gali susidurti su daugybe pavojų ir kad dėl viso to yra būtinas reikalas laisvajame pasaulyje esantiems lietuviams imtis organizuotos akcijos Lietuvos reikalu. Buvo padėti į šalį visi antraeiliai skirtingumai ir, paėmus pagrindan Lietuvos nepriklausomybės atstatymo reikalą, buvo imtasi konkrečių žygių. 1940 m. spalių 15 d. iš įvairių grupių sudaryta dešimties Amerikos lietuvių veikėjų delegacija nuvyko pas prezidentą Rooseveltą ir įteikė memorandumą pavergtos Lietuvos reikalu. Tada ir buvo gautas ligi šiol tvirtai galiojąs prezidento pareiškimas, kad Lietuva tik laikinai prarado nepriklausomybę, kad  ateis  laikas,  kada  ji  vėl  bus laisva. Prezidentas pritarė Amerikos lietuvių susiorganizavimui ir jų pastangoms. Šį įvykį ir reikia laikyti faktiška Amerikos Lietuvių Tarybos veiklos pradžia. Nuo to laiko praėjo jau beveik aštuoniolika metų, o Lietuvai ir eilei kitų Vidurio Europos tautų, padarytoji skriauda nėra atitaisyta. Dar blogiau. Lietuva ir šimtas milijonų kitų tautų žmonių turi pakelti komunistinį terorą, dvasinį ir materialini skurdą. Užtat yra reikalas, kad laisvojo pasaulio sąžinė vis iš naujo būtų žadinama, kad būtų primenama pavojaus didumas, gresiąs ne tik pavergtų tautų išnaikinimu, bet ir laisvosios pasaulio dalies pavergimu. Lietuvos byla šiandien yra tapusi dalimi gigantiško įtempimo, kuris yra didelė ir skaudi mūsų amžiaus tikrovė. Sunku numatyti, kokiu būdu bus pasiekta dabartinio įtempimo atomazga, bet visai yra aišku, kad šio meto situacijoj Pabaltijo valstybių byla yra ne pirmuoju punktu galimų sprendimų mums palankia prasme. Mūsų okupantai tebededa ir dės visas pastangas gauti tarptautinį savo užgrobimų pripažinimą. Ta prasme mūsų ir kitų tautų veikėjų budėjimas yra daugiau kaip reikalingas.

Amerikos Lietuvių Taryba per tuos aštuoniolika metų ir buvo ta aktyvia budėtoja Lietuvos reikalų sargyboje. Atstovaudama šiame krašte gyvenantiems lietuviams, kurie yra JAV piliečiai, ji stengėsi išnaudoti kiekvieną progą, kad šio krašto viešajai opinijai ir vyriausybei būtų primintas Lietuvos reikalas. Pakartotiniai vizitai pas JAV prezidentą ir Valstybės Departamente, labai glaudūs ryšiai su ištisa eile JAV senato ir atstovų rūmų narių, kasmetiniai vasario 16 d. minėjimai JAV kongrese, daugelio valstybių gubernatorių proklamacijos vasario 16 proga, Kersteno komisijos veikla ir eilė panašių dalykų yra neabejotinas ALT veikėjų veiklos rezultatas.

Siekdama suinteresuoti kuo didesnį savo žmonių skaičių Lietuvos bylos reikalu ir įtraukti į savo veiklą daugiau lietuvių organizacijų, ALT kas ketveri metai kviečia Amerikos lietuvių kongresus. Piimas toks kongresas buvo 1945 m. Čikagoje, antras 1949 m. New Yorke, trečias 1953 m. Čikagoje ir ketvirtas — 1958 m. birželio 27,28 d.d. Bostone. Apie to ketvirtojo kongreso nuotaikas bei darbus čia ir pakalbėsime.

Dalyvių sudėtis ir nuotaikos
Kongrese dalyvavo žymieji ALT veiklos veteranai, kurie ant savo pečių nešė didžiulę darbo naštą centre ir skyriuose. Amerikos Lietuvių Tarybos priekyje ligi šiol per visą laiką stovėjo steigėjai L. Šimutis, dr. P. Grigaitis, M. Vaidyla. Ketvirtasis labai vertingas tos vadovybės narys, A. Olis, mirė prieš kongreso pradžią. Visi šie vadai yra vyresnės kartos atstovai, pirmieji trys vyresnės kartos imigrantai, ketvirtasis-čia augusios kartos vienas pačių šviesiųjų reprezentantų. Pačioje kongreso dalyvių sudėty taip pat dar matėsi daugybė vyr. kartos imigrantų veikėjų žilagalvių, buvo nemaža ir šiame krašte išaugusių gerų lietuvių veikėjų, įtakingų šio krašto žmonių. Šalia jų jau visai ryškiai matėsi ir naujosios imigracijos atstovai, gana gausiai įsijungę į šios svarbios organizacijos darbą. Ypatingai norisi akcentuoti, kad nors negausiai, bet labai gražiai buvo atstovaujama ir naujosios imigracijos jaunoji karta — akademinis jaunimas. Registruotų atstovų skaičius siekė beveik 400 iš įvairių lietuvių kolonijų nuo Atlanto ligi Pacifiko. Be jų dar daug buvo dalyvių svečio teisėmis, daugiausia, žinoma, iš paties Bostono ir N. Anglijos.

Pagrindinė kongreso problema neabejotinai buvo reikalas suderinti ne tik srovių, bet ir vyr. kartos, šiame krašte augusių ir naujai į šį kraštą atvykusių veikėjų nuotaikas, nes siekimai juk visų tie patys, šalia to nemažesnio aktualumo reikalas yra įtraukti naujų, jaunesnių jėgų j ALTo veiklą ir pajieškoti naujų, šiandieninei situacijai labiau atitinkančių metodų tolimesnei veiklai. Kai ALT kūrėsi, vyko antrasis pasaulinis karas ir tose aplinkybėse buvo surašytas pirmasis ALT statutas bei nusmaigy-tos veikimo gairės. Patys steigėjai nemanė, kad jų kuriamoji organizacija turės pasilikti dar ilgai po karo pabaigos, nes lauktoji karo pabaiga tebenešė greito išsilaisvinimo viltį visoms pavergtoms tautoms. Savaime aišku, kad praėjus po karo jau trylikai metų, yra reikalas su savo veikla prisitaikyti prie dabartinės situacijos. Ta prasme nebuvo esminio skirtumo tarp visų kongreso dalyvių. Tos mintys yra išreikštos ir kongreso rezoliucijose, kurios buvo primtos vienbalsiai ir pačioje komisijoje, ir visame kongreso plenume. Nereikia sakyti, kad diskusijų eigoje pasitaikė įtempimo momentų, tačiau jie jokiu atveju nenustelbė kongreso dalyvių vieningumo ir pasisekimo. Kongresuose nuotaikos ir nauji siekimai tik išryškėja. Jų įgyvendinimas yra naujosios vadovybės —, Amerikos Lietuvių Tarybos ir jos prezidiumo uždavinys. Dėl pačios organizacijos struktūros neturėta esminio noro ją pakeisti. Tvirtai liko toliau keturių srovių ir dviejų susivienijimų sąranga. Buvo keliama tik klausimai daugiau technikinio pobūdžio — kiek asmenų turėtų atstovauti kiekvienai srovei, kaip sudaryti prezidiumą, kaip skirstyti lėšas ir kt.

Kongresas priėmė gražų atsišaukimą į kenčiančią tautą, kuriame pakartojamas vieningas pasiryžimas ištvermingai kovoti už jos greitesnį išlaisvinimą. Priimtas taip pat pareiškimas prezidentui Eisenhoweriui, kuriame išdėstomi mūsų siekimai ir išryškinama šiandieninė tarptautinė  situacija.

Visų veiksnių bendradarbiavimas
Kongrese aktyviai dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir Lietuvos Laisvės Komiteto delegatai. Tų komitetų pirmininkai dr. A. Trimakas ir V. Sidzikauskas padarė platesnio masto apžvalgas, pavaizduodami šiandieninę situaciją ir nurodydami, kokia plotme vyksta praktikoje šiandieninis laisvinimo darbas. Jų pranešimai išklausyti ir priimti su dideliu dėmesiu.

Lietuvos diplomatinei tarnybai atstovavo Lietuvos atstovas prie JAV valdžios J. Kajeckas ir garbės konsulas Bostone Ant. šalna. Kongreso dalyviai su didžia pagarba ir tikra šiluma priėmė mūsų nepriklausomos valstybės oficialius reprezentantus. J. Kajecko pasakyta kalba bankete buvo reto lietuviško širdingumo demonstracija.

Kongreso darbuose aktyviai dalyvavo eilė Katalikų Bažnyčios augštų asmenų. Kongreso pradžioje pamaldas atlaikė ir pamokslą pasakė Romoje reziduojąs vysk. V. Padolskis. Kongreso invokacijas atliko ir aktyviai kongreso eigoj dalyvavo vysk. V. Brizgys ir eilė kitų žinomų mūsų dvasininkų. Konggreso bankete kalbėjo vysk. V. Padolskis. Kongreso rezoliucijų komisijai vadovavo prcl. J. Balkūnas, uždaromąją maldą kalbėjo prel. Pr. Juras., Jų visų dalyvavimas ir labai pozityvus reiškimasis stiprino kongreso   pasisekimą.

Valdžios atstovų pareiškimai
Bostono miesto valdžia parodė kongresui specialaus dėmesio, surengdama iš miesto lėšų apmokamus pusryčius delegatams. Massachusetts valstybės gubernatorius Foster Furcolo dalyvavo bankete ir pažadėjo visokeriopą paramą lietuviams jų siekimuose. Senatorius John F. Kennedy pasakė bankete pagrindinę kalbą, primindamas, kad yra lankęsis Lietuvos sostinėje Vilniuje, kad žino Lietuvos bylą, kad laiko Lietuvos reikalą arti savo širdies, kad jo niekada neužmirš. Laiškais ar telegramomis buvo gauti sveikinimai iš 27 senatorių ir 47 atstovų rūmų narių. Juose išreiškiami konkretūs pažadai Lietuvos bylos reikalu, kaip pvz. pažadas aplankyti prez. Eisenhower} ir specialiai išaiškinti Lietuvos reikalą galimos viršūnių konferencijos atveju ir eilė panašių. Pagaliau sveikinimai buvo gauti is Baltųjų Rūmų ir Valstybės Departamento. Pastarajame buvo pakartotas Jungtinių Vasltybių vyriausybės nusistatymas Pabaltijo valstybių atžvilgiu.

Aukos Lietuvos laisvinimui
Per abi kongreso dienas atstovai iš savo organizacijų bei atskirų asmenų sudėjo aukų ALTo veiklai paremti viso apie 10,00 dol. Kasmet vidutiniškai ALTo centras turi keliasdešimt tūkstančių pajamų ir pagal tai planuoja savo išlaidas. ALTo prezidiumo nariai, kurie praktiškai suka visą veiklos ratą, negauna jokio atlyginimo. Yra samdomi tik du apmokami ALTo tarnautojai. Iš savo pajamų ALTo centras skiria paramą Vyriausiam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui. Taip pat pradėjo remti žurnalo "Lituanus" leidimą. To žurnalo redaktorius išrinktas į ALTo narius. Numatyta finansuoti didesnių veikalų apie Lietuvą spausdinimą.

Apsiribota politiniais klausimais
Amerikos Lietuvių Kongresas svarstė vien politinius klausimus, palikdamas kultūrines problemas Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimui ir kitiems panašaus pobūdžio susirinkimams. Bendruomenės Tarybos pirmininkas J. Šlepetys dalyvavo kongreso darbuose ir sveikino Bendruomenės vardu. Reikia laukti, kad kongresas bus prisidėjęs prie veiklos laukų išryškinimo ir bendradarbiavimo dvasios sustiprinimo.

Iš visos kongreso eigos buvo aišku, kad lietuvių tarpe geros galios netrūksta ir kad tolimesnio bendro darbo pasisekimas didele dalimi priklauso nuo to, kiek kantrybės ir takto turės tie žmonės, kurie praktiškai tą darbą vykdys. Amerikos Lietuvių Taryba išliko vieninga ir atlaikė.dažnus skaldymo pavojus. Kadangi ir toliau jos pagrindinėse pozicijose liko didelę patirtį ir nuopelnus turį jos ligšioliniai vadai, todėl turime pagrindo laukti, kad pasitelkę naujų jėgų, jie ne tik išlaikys vienybę savo organizacijoj, bet ir prisidės prie vienybės atstatymo tose mūsų institucijose, kuriose ji yra apgailėtinai nukentėjus.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai