Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IRMIJOS ZAKSO ANTIRELIGINIS "HUMANIZMAS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Skrupskelis   
Pernai Vilniuje išėjo Kauno Medicinos instituto filosofijos ir mokslinio komunizmo (!) katedros vedėjo prof. dr. Irmijos Zakso knyga "Humanizmas ir religija" (išleido Minties leidykla Vilniuje, 198 psl.).

Būdvardžiu "scholastinis" galime ženklinti bet kokios idėjos išsigimimo laikotarpį. Čia būdinga beproble-matiškumas ir sausa, dirbtinė forma.
Yra ir scholastinis marksizmas. Tačiau Irmija Zaksas (g. 1919) savo veikale Humanizmas ir religija to lygio dar nepasiekia. Tiesa, veikalas pasižymi visiško protavimo stoka. Jam trūksta scholastinės formos, nes trūksta iš viso bet kokios formos. Autorius, atrodo, yra labai uolus ištraukų ir citatų rinkėjas. Jas renka visur. Kas tik kur parašyta, tinka ar netinka, rimta ar nerimta, nesvarbu. Zaksas cituoja viską. Tarp daugelio kitų savo dalį atiduoda ir mūsiškiai "buržuaziniai klerikalai" Maceina ir Girnius.

Keli pavyzdžiai. Vienu atveju Zaksas, atrodo, nori įrodyti, kad "oresni kulto tarnai" kartais galvoja apie "troškią atmosferą, paplitusią bažnyčioje". O čia po ranka ir puiki citata iš A. Gudaičio - Guzevičiaus romano "Sąmokslas", kuriame tariamai cituojamas kažkokio klebono laiškas (psl. 95). Kitu atveju teigiama, kad blogio problema "neduoda ramybės nacionalistiniams - klerikaliniams ideologams ir šiuo metu". Ir būtent Rimvydui Šilbajoriui, kuris galutinai sutriuškinamas Holbacho citata, kad "apeliacija į dievybę niekšas pateisina savo pyktį, tironas — persekiojimus, žynys — savo žiaurumą" (psl. 130-131).

Tiesa, Zakso pasaulyje niekas niekad nekalba ir nerašo savo vardu. Kiekvienas kam nors atstovauja.
Stačiai norisi ir paklausti: ar renkami, ar skiriami kandidatai į nacionalistinio - klerikalinio ideologo postą? O kaip su pensijomis? Ar daugiau, ar mažiau gauna, negu paprasti buržuaziniai klerikalai?

Zakso tezė paprasta: religija atgyveno savo laikus, ir jos vieton ateina šaunus marksistinis humanizmą-Kad jis labai šaunus, aišku ir iš to humanizmo šitokio laimėjimo:

Mūsų visuomenės atskiruose kolektyvuose įsigali tradicija draugų gimim dieną pasveikinti ta proga juos žodžiu ar raštu, įteikti jiems dovanų. Kai kurie kolektyvai iškilmingai pagerbia asmenis, sulaukusius 50, 60 ir daugiau metų. Administracija, visuomeninės organizacijos jubiliatui įteikia Garbės raštą ir piniginę-premiją arba kuklią dovanėlę — gėlių puokštę, suvenyrą, adresą, kurį pasirašo visi darbuotojai (psl. 49).

Galiu draugui Zaksui užtikrinti, kad ir klerikalų tarpe humanizmas klesti, tik pas mus kartais dar ir po klebonišką įsipila. O kaip tie reikalą: humanizmo tvirtovėje?

Knyga pasidžiaugs gal tik pats primityviausias antireliginis propagandistas. Tur būt, iš šito autoriaus ko geresnio tikėtis ir negalima. Zaksas, rodos, pats pirmas gavo filosofijos -daktaratą okupuotoje Lietuvoje 1965 metais. Tačiau jo tezė filosofiniu turiniu, tur būt, nepasižymėjo, nes liete tą pačią sritį, kaip ir jo 1955 metais įteikta kandidato disertacija apie materializmo kovą prieš religines - idealistines pažiūras biologijos moksle Lietuvoje 1919 - 1940 metais. Zaksas dėsto Kauno Medicinos institute, reiškiasi mokslinėse konferencijom ir išleido brošiūrų bei knygų. Tačiau būtų didelė neteisybė iš jo spręsti apie kitų Lietuvoje dirbančių filosfų lygį. Ne vienas iš jų kais iš gėdos, Zaksą skaitydamas. K. Skrupskelis


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai