Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PIRMIEJI METAI SU SOVIETAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. J. Adomaitis   

Okupacijos 50-mečiui

1940 birželio 15, šeštadienis. Iš ryto Lietuvos kariuomenės teisme paskelbtas motyvuotas sprendimas Antanui Sniečkui jo byloje dėl komunistinės veiklos. Tą pačią dieną po pietų Lietuvą okupavo Sovietų kariuomenė.
Bet ne dėl Sniečkaus. Tai tik sutapimas. Tą okupaciją Sovietai su Vokietija buvo sutarę jau 1939 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Laukta tik patogaus momento. O jis atėjo kaip tik tada.

Vakarų Europoje karas plėtėsi sparčiai. 1940 m. kovo viduryje Vokietija okupavo Daniją ir Norvegiją. Gegužės mėnesį okupavo Olandiją ir Belgiją. Birželyje dar ėjo kovos Prancūzijoje. Bet vokiečiams užėmus Paryžių, prancūzai paprašė paliaubų. Sovietai tuo pasinaudojo. Lietuvą apkaltino nesilaikymu sutarties dėl sovietinių įgulų. Lietuva paskyrė tyrimo komisiją. Bet Sovietai į ją savo atstovų neatsiuntė, nors ir buvo pakviesti. Vėliau pareikalavo vidaus reikalų ministrą ir saugumo departamento direktorių patraukti teismo atsakomybėn. Pagaliau, birželio 15 popietę Lietuvą okupavo.

Komunistai triumfavo. Jų kaliniai paleisti. Nauja vyriausybė formuojama jau Sovietų atstovybėje. Kai pirmadienį ją paskelbė, nuostabu buvo, kad joje užsienio reikalų ministru yra Vincas Krėvė, o finansų ministru — Ernestas Galvanauskas. Nejaugi ir jie su okupantais? O gal jie manė gelbėti, kas dar galima. Greičiau, kad taip. Sovietinė propaganda tada deklamavo, jog Sovietai norį tik draugiškesnės vyriausybės, o vidaus reikalai jiems nerūpį.

Ministru pirminiku paskirtas Justinas Paleckis. Bet jis ėjo prezidento pareigas. O faktinai vyriausybei vadovavo Vincas Krėvė. Jis Sovieų atstovybės diktatams nepasidavė ir pasiprašė pasikalbėjimo su Molotovu, tada Sovietų komisarų tarybos pirmininku. Nuvykęs Maskvon, vieną naktį su juo kalbėjosi kelias valandas.

Molotovas pasakė atvirai: aplinkybės pasikeitė; Lietuva, Latvija ir Estija bus įjungtos į Sovietų sąjungą. Krėvė nutilo. Jo pareiškimų daugiau nesigirdėjo, nors iš vyriausybės atleistas nebuvo. Paskutinis jo vyriausybinis aktas buvo kontrasignavimas sovietinės konstitucijos, kai ta santvarka Lietuvoje buvo įvesta.

Po Krėvės nutildymo, toliau vyriausybei vadovavo pats Paleckis ir anuos Molotovo žodžius įvykdė iki taško. Tik okupacija vadinta išlaisvinimu, o įjungimas vadintas įsijungimu. Paskelbti rinkimai į Liaudies seimą. Kandidatai statyti viešuose susirinkimuose. Jų išstatyta lygiai tiek, kiek seimo narių reikia išrinkti toje apygardoje. Rinkimai įvyko liepos 14 d. Po rinkimų balsai neskaičiuoti. Nėra prasmės.
Nežiūrint gautų balsų, vis tiek visi kandidatai išrinkti. Liepos 21d. to seimo pirmas posėdis. Nutarta Lietuvoje įvesti sovietinę santvarką ir kaip sovietinė respublika prašytis nariu į Sovietų sąjungą. Tas pats ir tomis pačiomis dienomis įvykdyta Latvijoj ir Estijoj.

Į tą Pabaltijo respublikų susovietinimą  Vakarų  pasaulis  atsiliepė greitai. Liepos 23 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės sekretorius (užsienių reikalų ministras) Sumner Welles paskelbė pareiškimą (declara-tion), cituojamą čia ištisai:

"During these past few days the devious processes whereunder the political independence and territorial integrity of the three small Baltic re-publics — Estonia, Latvia, and Lithuania — were to be deliberately annihilated by one of their more pow-erful neighbors, have been rapidly drawing to their conclusion.
From the day when the peoples of these republics first gained their in-dependent and democratic form of government the people of the United States have watched their admirable progress in self-government with deep and sympathetic interest.
The policy of this Government is universally known. The people of the United States are opposed to predat-ory activities no matter whether they are carried on by the use of force or by the threat of force. They are likevvise opposed to any form of inter-vention on the part of one statė, how-ever povverful, in the domestic con-cerns of any other sovereign statė, hovvever weak.
These principles constitute the very foundations upon which the existing relationship betvveen the 21 sovereign republics of the New World rests.
The United States will continue to stand by these principles, because of the conviction of the American people that unless the doctrine in which these principles are inherent once again governs the relations be-tween nations, the rule of reason, of justice, and of law — in other words, the basis of modern civilization itself — cannot be preserved".

Pabaltijo valstybių atstovybės paliktos veikti ir toliau. Kitos Vakarų valstybės pasielgė taip pat. Tik Vokietija ir Italija jų atstovybes uždarė. Rytų erdvei Vokietija turėjo ar ruošė savo planus.

Lietuvoje, įvedus sovietinę santvarką, gyvenimas pradėjo suktis sovietiškai. Vyriausybė pertvarkyta. Krėvės ir Galvanausko joje jau nebuvo. Krėvė paskirtas Mokslo Akademijos pirmininku. Galvanauskas slaptai perplaukė Vokietijon. Nekilnojamas turtas nacionalizuotas. Amatininkai suvaryti į arteles. Konkordatas su Vatikanu nutrauktas. Teologijos - filosofijos fakultetas uždarytas. Vienuolynai uždaryti. Privačios mokyklos ir prieglaudos suvalstybintos. Bažnyčiai palikta tik kulto atlikimo laisvė bažnyčios ir šventoriaus ribose.

Bažnyčia tą iššūkį priėmė. Rezistencija truko 50 metų ir baigėsi laimėjimu. Grąžinimai bažnyčių 1989 metais primena grąžinimą spaudos 1904 metais, laimėtą taip pat po 40 metų nepalaužiamos kovos.

1940 m. rugpjūčio pabaigoje sušauktas mokytojų kongresas. Reikėjo juos supažindinti su sovietinės mokyklos tikslais ir planais. Mokytojai klausėsi ir tylėjo. Jų atsakymas išsiveržė tik pačioje kongreso pabaigoje. Po baigiamųjų kalbų ir sugroto internacionalo, jie spontaniškai užtraukė Lietuvos himną. Prezidiumas apstulbo. Viskas, rodos, ėjo sklandžiai, ir štai... akibrokštas. Bandė nekreipti dėmesio ir užsirūkė. Atsikeršyta mokytojams beveik po metų. 1941 birželio viduryje daug jų buvo ištremta. Trėmimų pradžia sutapo ar buvo sutapdinta su mokslo metų pabaiga.

Lapkričio 7 ir 8 d. buvo minima bolševikinės revoliucijos Rusijoje 23 metų sukaktis. Su eisenomis gatvėse ir ypatingais budėjimais įstaigose ir fabrikuose. Lietuvos komisarų taryba nutarė tą sukaktį minėti tris dienas. Ta trečia diena buvo šeštadienis. Jį paskelbė nedarbo diena, o sekantį sekmadienį darbo diena. Kaimas to pakeitimo beveik nepastebėjo. Laukų darbai baigti, o gyvulius pašerti ir apsitriūsti reikia kasdien.

Daugiausia nepatenkinti buvo fabrikų darbininkai. Švęsti šeštadienį ir dirbti sekmadienį tai ne tik paniekinimas krikščionims ir pataikavimas žydams, bet ir nesilaikymas sovietinių įstatymų, kur nedarbo diena (vy-chodnoj den) yra nustatyta sekmadienį.
Tą darbininkų ūpą vyriausybė pajuto. Ir po pusantro mėnesio, kai atėjo Kalėdos, bandė rehabilituotis. Nors vidurys savaitės, Kalėdų pirmą ir antrą dienas paskelbė nedarbo dienomis.

1941 m. vasario 16-oji sutapo su sekmadieniu. Laisvai ją minėjo tik užsienio lietuviai. Lietuvoje šventiška nuotaika buvo jaučiama bažnyčiose. Matėsi daug ir tokių, kurie šiaip bažnyčiose nesilankydavo. Maironio "Apsaugok, Aukščiausias, tą mylimą šalį" per pamaldas skambėjo tikrai nuoširdžiai.

1941 Didįjį Penktadienį staigmeną iškrėtė vieno kalėjimo kaliniai. Kalėjimas tą dieną paruošė sočius ir riebius pietus. Bet kai katilai iš virtuvės pasiekė kalėjimo koridorius, nė vienos kameros durys neatsidarė tų pietų imti.
1941 birželio 22 d. Vokietija pradėjo karą su sovietais. Lietuva trejus metus buvo okupuota vokiečių.
1944 m. vasarą, Sovietams grįžtant, tūkstančiai lietuvių pasekė prez. Antaną Smetoną, peržengusį Vokietijos žaliąją sieną 1940 birželio 15 d. apie vidurnaktį.

Gerai padarė ir jis ir kiti — išvengė sovietinių tardymų ir bausmių, o "išlaisvinimas" nuo nepriklausomybės nėra amžinas.    M. J. Adomaitis
1990 m. sausio 10 d.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai